Niekas nežino, iš kur atsiranda dulkės...

„Nesveikų pastatų“ sindromas

Šis terminas vartojamas nuo 1970 metų neindustrinės paskirties pastatams, kurių gyventojai patiria įvairius negalavimus (akių gleivinės dirginimą, galvos skausmus, nuolatinį nuovargį, odos niežėjimą, pleiskanojimą, paraudimą ir kt.), apibūdinti.
„Nesveikų pastatų“ sindromas neretai būdingas patalpoms, kuriose naudojama centrinė ventiliacijos sistema ir oras cirkuliuoja „uždaro rato“ principu. Tačiau, atlikus tyrimus, nenustatyta nė vienos medžiagos, kurios koncentracija galėtų sukelti minėtus negalavimus. Manoma, kad taip gali būti dėl nedidelių tabako dūmų, aldehidų, formalino, tirpiklių koncentracijų, taip pat mikroorganizmų, grybelių bei jų gyvybinės veiklos produktų uždarose ventiliacijos sistemose. Kiekvieno organizmo reakcija į juos yra individuali. Atsparumas aplinkos taršai priklauso ir nuo žmogaus amžiaus. Pažeidžiamiausi yra vyresnio amžiaus žmonės ir vaikai iki 10 metų. Kuo mažesnė vaiko kūno masė, tuo jautriau jis reaguoja į aplinkos taršą. Įtakos turi ir imuninė sistema, medikamentų vartojimas, lėtinės ligos.
Iš aplinkos į namus patenka dulkių, kieto kuro dalelių, automobilių išmetamųjų dujų, augalų žiedadulkių, sporų, įvairių mikroorganizmų. Miestiečiui atverti langą kartais yra pavojingiau nei gyventi nevėdinant namų.
Vis dėlto daugiausiai teršalų į namus patenka ne iš išorės, o sukuriama juose: ruošiant maistą (ypač – dujinėmis viryklėmis), kūrenant židinius, dažant sienas ar grindis, naudojant įvairias buitinės chemijos priemones, purškiamuosius dezodorantus ir kitas kosmetikos priemones.
 

Oro kaita patalpose

Žmogaus organizmas jautrus ne tik aplinkos oro fiziniams veiksniams (temperatūrai, drėgmei), bet ir deguonies, anglies dvideginio bei kitų medžiagų koncentracijos pokyčiams. Kad patalpose būtų normali anglies dvideginio ir deguonies koncentracija, per valandą vienam žmogui reikia 50 kubinių metrų oro. Pavyzdžiui, jei 25 kubinių metrų patalpoje dirba vienas žmogus, per valandą oras turėtų pasikeisi du kartus.
Iš dalies tai vyksta dėl natūralaus vėdinimo, orui cirkuliuojant pro atvirus langus, orlaides, ventiliacines angas, duris bei langų ir durų plyšelius. Natūrali oro kaita vyksta dėl slėgio skirtumų, kuriuos lemia temperatūrų skirtumai. Kai patalpoje temperatūra yra didesnė nei aplinkos, šiltas oras kyla į viršų ir šalinamas pro ventiliacines angas arba langus. Į apatinę patalpų dalį oras skverbiasi iš lauko ar iš laiptinės. Šiltuoju metų laiku, kai patalpų oro temperatūra yra žemesnė nei aplinkos, cirkuliacija vyksta atvirkščiai. Kai temperatūrų skirtumo nėra, natūrali ventiliacija vyksta silpnai.

Viena iš išeičių – patalpų orą valyti specialiu įrenginiu, pavyzdžiui, „Therapy Air“. Jis veikia biologiškai – prisodrina orą ozonu, bei chemiškai – naikina bakterijas, pelėsio grybelius, virusus. Prietaisas ne maskuoja kvapus, o juos neutralizuoja. Tai įrenginys, pripildantis erdvę ozonu – labai stipriu oksiduojamuoju elementu, kuris skaido daug organinių aplinką teršiančių junginių. Taip valomose patalpose tampa lengva kvėpuoti. Patalpose, kai labai sumažėja dulkių, tabako dūmų, žiedadulkių, židinių, aerozolių, gyvūnų kailio dalelių ir kitų taršos šaltinių, labai pagerėja sergančiųjų alerginėmis ligomis ir astma būklė. Kaip rodo bandymų rezultatai, sistema „Therapy Air Plius“ valo taip, kad viename kubiniame metre oro lieka: 1 µg dulkių (įprastai būna 20–100 µg), 1 ng alergenų (įprastai būna 10–50 ng). Prietaisas veikia tyliai, jį galima naudoti ir kvapų tarapijai.
 

Iš kur atsiranda dulkės?

75–80 proc. namuose esančių dulkių sudaro negyvos odos ląstelės. Per parą nuo žmogaus nubyra vidutiniškai 1,5 g negyvos odos. Kai jos išdžiūsta, gali sklandyti ore ar nusėsti ant daiktų paviršių. Šiomis dalelėmis minta dulkių erkutės. Jos yra iki 0,3 mm dydžio, balkšvos spalvos, neturi akių ir kvėpavimo sistemos, kūnas apaugęs šereliais. Viename grame dulkių gali būti iki 500 erkučių. Pavyzdžiui, apie 20 proc. plunksnų ar pūkų pagalvės svorio sudaro gyvos bei negyvos dulkių erkutės.
Alergiškiems žmonėms dulkių erkutės gali sukelti kvėpavimo takų ir odos alergijas bei ligas (astmą, rinitą, egzemą, išbėrimus ir pan.). 10–15 proc. žmonių alergiški dulkių erkėms, 80 proc. – jų išmatoms, 20 proc. – dulkių erkių baltymams (erkių oda pasklinda patalpoje mažyčiais gabaliukais ir patenka į žmogaus kvėpavimo sistemą).
 

Tvarka

Dulkes reikia valyti ne tik nuo grindų ir baldų, bet nuo užuolaidų, radiatorių, gėlių lapų, sienų. Keletą kartų per metus būtina valyti dulkes ir nuo horizontalių, ir nuo vertikalių paviršių, langų, šviestuvų, durų, ir tai atlikti naudojant kuo mažiau cheminių preparatų. Išskalbiamos staltiesės, užuolaidos, minkšti žaislai. Saugantis erkučių, lovos skalbinius reikia keisti ne rečiau kaip kartą per savaitę, patalynę vėdinti atvirame ore, saulės atokaitoje.
Kilimas turėtų būti natūralaus pluošto, kuo trumpesnio plauko. Sintetiniai kilimai yra elektrostatinio lauko šaltinis (traukia dulkes). Verta įsigyti plaunantį dulkių siurblį, nes išvalius patalpas įprastiniu siurbliu, jose dar kelias valandas sklando dulkės.
Kambariuose turi būti kuo daugiau šviesos, nes saulė naikina mikrobus.
Jeigu namuose yra alergiškų žmonių, reikia atsisakyti kiliminių dangų, sunkių užuolaidų arba įrengti žaliuzes ar užuolaidas iš antistatinių audinių.
Geriausia, jeigu namuose yra medinės grindys, parketas ar laminato danga. Kad sienos „kvėpuotų“, nereikėtų jų dengti plastikinėmis dailylentėms. 

Oro kaita patalpose

Žmogaus organizmas jautrus ne tik aplinkos oro fiziniams veiksniams (temperatūrai, drėgmei), bet ir deguonies, anglies dvideginio bei kitų medžiagų koncentracijos pokyčiams. Kad patalpose būtų normali anglies dvideginio ir deguonies koncentracija, per valandą vienam žmogui reikia 50 kubinių metrų oro. Pavyzdžiui, jei 25 kubinių metrų patalpoje dirba vienas žmogus, per valandą oras turėtų pasikeisi du kartus.
Iš dalies tai vyksta dėl natūralaus vėdinimo, orui cirkuliuojant pro atvirus langus, orlaides, ventiliacines angas, duris bei langų ir durų plyšelius. Natūrali oro kaita vyksta dėl slėgio skirtumų, kuriuos lemia temperatūrų skirtumai. Kai patalpoje temperatūra yra didesnė nei aplinkos, šiltas oras kyla į viršų ir šalinamas pro ventiliacines angas arba langus. Į apatinę patalpų dalį oras skverbiasi iš lauko ar iš laiptinės. Šiltuoju metų laiku, kai patalpų oro temperatūra yra žemesnė nei aplinkos, cirkuliacija vyksta atvirkščiai. Kai temperatūrų skirtumo nėra, natūrali ventiliacija vyksta silpnai.
Viena iš išeičių – patalpų orą valyti specialiu įrenginiu, pavyzdžiui, „Therapy Air“. Jis veikia biologiškai – prisodrina orą ozonu, bei chemiškai – naikina bakterijas, pelėsio grybelius, virusus. Prietaisas ne maskuoja kvapus, o juos neutralizuoja. Tai įrenginys, pripildantis erdvę ozonu – labai stipriu oksiduojamuoju elementu, kuris skaido daug organinių aplinką teršiančių junginių. Taip valomose patalpose tampa lengva kvėpuoti. Patalpose, kai labai sumažėja dulkių, tabako dūmų, žiedadulkių, židinių, aerozolių, gyvūnų kailio dalelių ir kitų taršos šaltinių, labai pagerėja sergančiųjų alerginėmis ligomis ir astma būklė. Kaip rodo bandymų rezultatai, sistema „Therapy Air Plius“ valo taip, kad viename kubiniame metre oro lieka: 1 µg dulkių (įprastai būna 20–100 µg), 1 ng alergenų (įprastai būna 10–50 ng). Prietaisas veikia tyliai, jį galima naudoti ir kvapų tarapijai.
 

Iš kur atsiranda dulkės?

75–80 proc. namuose esančių dulkių sudaro negyvos odos ląstelės. Per parą nuo žmogaus nubyra vidutiniškai 1,5 g negyvos odos. Kai jos išdžiūsta, gali sklandyti ore ar nusėsti ant daiktų paviršių. Šiomis dalelėmis minta dulkių erkutės. Jos yra iki 0,3 mm dydžio, balkšvos spalvos, neturi akių ir kvėpavimo sistemos, kūnas apaugęs šereliais. Viename grame dulkių gali būti iki 500 erkučių. Pavyzdžiui, apie 20 proc. plunksnų ar pūkų pagalvės svorio sudaro gyvos bei negyvos dulkių erkutės.
Alergiškiems žmonėms dulkių erkutės gali sukelti kvėpavimo takų ir odos alergijas bei ligas (astmą, rinitą, egzemą, išbėrimus ir pan.). 10–15 proc. žmonių alergiški dulkių erkėms, 80 proc. – jų išmatoms, 20 proc. – dulkių erkių baltymams (erkių oda pasklinda patalpoje mažyčiais gabaliukais ir patenka į žmogaus kvėpavimo sistemą).
 

Tvarka

Dulkes reikia valyti ne tik nuo grindų ir baldų, bet nuo užuolaidų, radiatorių, gėlių lapų, sienų. Keletą kartų per metus būtina valyti dulkes ir nuo horizontalių, ir nuo vertikalių paviršių, langų, šviestuvų, durų, ir tai atlikti naudojant kuo mažiau cheminių preparatų. Išskalbiamos staltiesės, užuolaidos, minkšti žaislai. Saugantis erkučių, lovos skalbinius reikia keisti ne rečiau kaip kartą per savaitę, patalynę vėdinti atvirame ore, saulės atokaitoje.
Kilimas turėtų būti natūralaus pluošto, kuo trumpesnio plauko. Sintetiniai kilimai yra elektrostatinio lauko šaltinis (traukia dulkes). Verta įsigyti plaunantį dulkių siurblį, nes išvalius patalpas įprastiniu siurbliu, jose dar kelias valandas sklando dulkės.
Kambariuose turi būti kuo daugiau šviesos, nes saulė naikina mikrobus.
Jeigu namuose yra alergiškų žmonių, reikia atsisakyti kiliminių dangų, sunkių užuolaidų arba įrengti žaliuzes ar užuolaidas iš antistatinių audinių.
Geriausia, jeigu namuose yra medinės grindys, parketas ar laminato danga. Kad sienos „kvėpuotų“, nereikėtų jų dengti plastikinėmis dailylentėms.