){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
• Jie yra žinduoliai, iškylantys į vandens paviršių įkvėpti oro.
• Jie gimdo vaikus, maitina juos pienu.
• Delfinai šiltakraujai - jų kūno temperatūra visada
pastovi ir nepriklauso nuo aplinkos.
• Delfinų ir žmogaus smegenys labai panašios: yra dešinysis ir kairysis pusrutuliai. Manoma, kad delfinų smegenyse yra daugiau ryšių tarp abiejų pusrutulių, todėl jos efektyviau išnaudojamos.
• Delfinai gyvena būriais. Jie vienas kitą (nors pasitaiko ir išimčių) palaiko, padeda išgyventi ir gelbsti, rūpinasi ne tik savo, bet ir kitų delfinų jaunikliais.
• Delfinai sugeba mintyse atkurti iš aplinkos gautą patirtį.
• Kvėpuodami delfinai plaučių galimybes išnaudoja 90 proc., o žmonės - tik 20 proc.
• Delfinai nesugeba savęs kritikuoti.
• Jie gali jausti baimę, tačiau nebijo vienas kito.
• Nors delfinai jaučia pyktį, neapykanta jiems svetima.
• Delfinai labai stiprūs - gali nugalėti net ryklį, tačiau savo stiprybės be reikalo nedemonstruoja.
• Delfinai naudoja ultragarsą ir echolokaciją, ieškodami maisto ir tirdami aplinką.
• Delfinų protėviai pasirodė prieš 65 mln. metų, t.y. dinozaurų išnykimo laiku - iš sausumos jie patraukė į jūrą. Tokie delfinai, kokie yra šiandien, žemėje atsirado prieš 10-15 mln. metų (Homo sapiens - prieš 50 000 metų). Todėl delfinus būtų galima pavadinti vyresniais žmogaus broliais, o ne atvirkščiai.
Lietuvoje delfinus galima pamatyti vienintelio delfinariumo, esančio Jūrų muziejuje, rengiamų pasirodymų metu.
Lietuvos Jūrų muziejaus direktorius Aloyzas Každailis sako, kad delfinariumas ir akvariumas lankytojams padeda pažinti jūrų pasaulį. Stebėdami išdykaujančius delfinus, pingvinus, jūrų liūtus ir žuvis, žiūrovai maloniai leidžia laiką, pasisemia gerų emocijų. Direktorius džiaugiasi dviem jaunaisiais delfinais, kuriems nėra nė metų - tai pats geriausias delfinariumo įvertinimas. Reiškia, delfinams čia gerai. Visų pasaulio delfinariumų tikslas - išsiauginti savus delfinus, nes kai kurios rūšys, pavyzdžiui, ir šiame delfinariume gyvenantys Juodosios jūros afalinos, yra įtrauktos į Raudonąją knygą. Šie delfinai (Argas, Gabija, Glorija ir Nana) į Lietuvą 1995 metais atkeliavo iš Sevastopolio karinio delfinariumo. Šio sumanymo iniciatorius - daugiametis Klaipėdos miesto vadovas Alfonsas Žalys.
Pasirodymais džiaugiasi ne tik žiūrovai, bet ir patys delfinai - jautriai reaguoja į publikos nuotaiką ir jeigu žiūrovai jiems daugiau ploja, tai ir delfinai labiau stengiasi. Beje, delfinai nėra dresuojami, jie treniruojami. Jūrų muziejuje delfinus treniruojantis Gytis Povilonis mielai dalijasi savo pastebėjimais. Pasirodymų metu delfinai atlieka tokius triukus, kokius jie neprašomi daro mielai laisvėje. Trenerio darbas - tuos veiksmus ištobulinti, paskatinti juos dažniau kartoti ir atlikti pagal komandą. Delfinai treneriui kartais net patys leidžia suprasti, ką norėtų daryti. Pagrindinė treniravimo priemonė - švilpukas, reiškiantis teisingai atliktą veiksmą. Už gerą darbą ir pastangas delfinai tikisi ne vien žuvies - jie lygiai taip pat laukia gero žodžio, paglostymo. O žuvies delfinams duodama tiek, kiek jie nori, neatsižvelgiant į tai, ar jie nusiteikę dirbti, ar ne. Tačiau delfinariume vienas delfinas net įsigudrino pamėgdžioti trenerio švilpuką ir tokiu būdu papildomai gauti žuvies. Delfinai gudrūs - nuolatos tikrina trenerio budrumą ir stengiasi “patinginiauti”, ypač jeigu su jais pradeda dirbti naujas žmogus.
Delfinai skleidžia įvairius garsus, iš kurių patyrę treneriai gali spręsti apie kai kuriuos gyvūnų poreikius ar nuotaikas. Tačiau keista tai, jog laisvėje delfinai taip “nešūkauja” - tarpusavyje jie bendrauja žmogui negirdimais garsais. Iš to galima daryti išvadą, kad jie greičiausiai suvokia skirtumą tarp savęs ir žmogaus.
Delfinariumo vedėjas Gintaras Lapinskas rūpinasi, kad delfinų gyvenimas būtų kuo geresnis. Išlaikyti šiuos gyvūnus žvalius ir sveikus reikia daug pastangų. Baseinas turi būti ne seklesnis kaip 5,5 m, vanduo - filtruojamas, chloruojamas (chloro pilama dvigubai mažiau nei plaukiojimo baseine), druskinamas iki 20 proc. (Baltijos vandenyje druskos per mažai - kasmet į delfinariumo baseiną jos papildomai supilama apie 70 t) ir palaikoma pastovi 20oC temperatūra. Delfinai šeriami rinktine žuvimi (kiekvienas per dieną gauna apie 15 kg), gauna vitaminų, mikroelementų.
Veterinarijos gydytojas Žilvinas Kleiva pasakoja, kad delfinai serga dažnai - ypač kvėpavimo ir virškinimo sistemų ligomis. Vengiant infekcijos, pašaliniams žmonėms draudžiama delfinus glostyti, kišti rankas į vandenį.
Delfinai naudojasi ultragarsu - susiranda maisto, nustato jo kokybę, bendrauja su kitais delfinais net 80 km atstumu. Šis natūralus delfinų sugebėjimas yra labai panašus į medicinoje naudojamą ultragarsą tiriant vidaus organus ir nustatant ligas. Todėl keliama hipotezė, kad delfinai gali “matyti” savo (ir šalia esančių žmonių) vidaus organus, taip pat juos gydyti, stimuliuodami kraujotaką pažeistoje vietoje.
Žodis “delfinas” kilęs iš graikų kalbos žodžio “delphys”, kuris reiškia “gimda”.
Manoma, kad būtent delfinų bendruomenės struktūra paskatino graikus Antikos laikais sukurti sistemą, vadinamą demokratija. Graikus įkvėpė delfinų bendravimas, pagrįstas laisvės ir disciplinos pusiausvyra. Laisvė be disciplinos - anarchija. Disciplina be laisvės - vergovė. Tik esant laisvės ir disciplinos pusiausvyrai formuojasi vidinė kiekvieno bendruomenės nario disciplina, be kurios niekada nebus visų tautų išsvajotosios demokratijos. O delfinai taip gyvena jau tūkstančius metų.…
Malonus vandens liūliavimas sužadina meditacinę būseną ir panardina į malonių pojūčių verpetą. Žmonės ir patys tai sugeba patirti, tačiau stebėdami delfinus ar bendraudami su jais, gali pasisemti patirties, nes delfinai žemėje gyvena daug anksčiau nei žmonės.
Pasaulyje esančiuose delfinariumuose vis dar atliekami tyrimai, norint išsiaiškinti, kaip delfinai gali padėti žmonėms. Nuo senovės tikima, kad bendravimas su jais palengvina sergančiųjų akvafobija (vandens baime), depresija, autizmu būseną. Beje, pabendravę su delfinais daug geriau pasijaučia ligoniai, kenčiantys nuo pačių įvairiausių sutrikimų. Nors akivaizdu, kad delfinai spartina gijimo procesą, tačiau nėra visiškai aišku, kaip tai vyksta - galbūt todėl, kad pagerėja imuninės sistemos veikla, išsiskiria daugiau geros nuotaikos hormonų endorfinų. Taip pat gali būti, kad pabendravus su delfinais pagerėja ryšys tarp kairiojo ir dešiniojo smegenų pusrutulių.
Tačiau visiems aišku, jog delfinai teikia didžiulį džiaugsmą jau vien stebint kaip jie plaukioja, žaidžia, bendrauja. Delfinai sužadina emocinius centrus, kartais sukelia net milžiniškas emocines reakcijas: vieni pasijaučia be galo laimingi, kiti apsipila ašaromis. Stebėtojo širdis tampa atviresnė meilei ir gailestingumui; į paviršių iškyla ilgą laiką varginusios užslėptos emocijos.
Jau vien prisiminus, kaip laisvai ir grakščiai delfinai plaukia vandens gelmėje, žiūrint vaizdo ar klausantis garso įrašų (Lietuvos Jūrų muziejaus suvenyrų kioske galima įsigyti originalių čia gyvenančių delfinų balsų, kuriems pritaikyta ir muzika, garso įrašų “nelinkę į vienatvę”. Balsus įrašė ir muziką pritaikė A.Laurinavičius ir D.Makauskis), matant, kokie jie yra fiziškai stiprūs ir laimingi vien todėl, kad yra gyvi, kad gali bendrauti su kitais delfinais, tampa šiek tiek ramiau...
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę