Į klausimus apie vyresnių ir pagyvenusių žmonių psichikos bei neurologines ligas atsako nervų ligų gydytoja ir psichiatrė-psichoterapeutė Zita Alseikienė

[klausimas]Mano mamai 72 metai. Ji serga cukriniu diabetu, be to, apie dešimt metų gydoma nuo širdies ligos, o prieš 2 metus persirgo galvos smegenų insultu. Nuo to laiko pradėjo blogėti mamos atmintis, orientacija aplinkoje. Paskutiniu metu kartais nebepažįsta artimųjų, painioja vardus, neprisimena, ką valgė ryte ar išgėrė vaistus, naktimis blogai miega, nori eiti iš namų. Ypač būklė pablogėjo dėl galvos smegenų kraujotakos sutrikimo paguldžius trumpam į stacionarą. Kokia liga mama serga ir kaip ją gydyti?
Gydytoja paskyrė mamai vakarais gerti buronilio, kurio vartodama ji pradėjo ramiai miegoti. Tačiau teko skaityti, kad tai yra stiprūs vaistai, tinkami net psichozei gydyti. Ar mama prie jų nepripras, ar jų galima vartoti kartu su kitais vaistais nuo diabeto ir širdies ligos?
Antanina V.[/klausimas]
Pagal aprašymą jūsų mamai galima įtarti kraujagyslinės kilmės demenciją. Ši liga vystosi dėl kraujotakos sutrikimo smegenyse. Kraujagyslių aterosklerozė pažeidžia visas kraujagysles, tarp jų ir galvos smegenų. Smegenys labai jautrios deguonies ir maisto medžiagų trūkumui, pablogėjus kraujotakai, žūsta smegenų ląstelės. Ypač greitai ateroskleroziniai pakitimai kraujagyslių sienelėse vystosi sergant cukriniu diabetu, hipertonine liga, todėl šias ligas būtina pradėti gydyti dar tada, kai jos yra “nebylios”.
Daugelis pacientų, kol nejaučia jokių simptomų, linkę ignoruoti gydytojų rekomendacijas, nesilaikyti dietos ar nereguliariai vartoti paskirtų vaistų, bijodami galimos jų žalos. Išsivysčius ateroskleroziniams pakitimams, labai susiaurėja kraujagyslių spindis. Labiausiai susiaurėjusiose vietose kraujagyslės gali “užsikimšti”.
Šiame procese dalyvauja ir kraujo krešėjimo sistema, dėl to kraujotakos sutrikimų profilaktikai yra veiksmingi krešėjimą veikiantys medikamentai. Be to, dėl širdies ritmo sutrikimų, kraujospūdžio padidėjimo ar sumažėjimo, yra pavojingi staiga išsivystę dideli smegenų aprūpinimo krauju pakitimai.
Jei “užsikemša” stambi smegenų kraujagyslė, išsivysto galvos smegenų insultas ir visiškas galūnių paralyžius bei kalbos sutrikimas. Persirgus insultu gali likti ne tik dalinis paralyžius, bet ir atminties bei orientacijos sutrikimai, vadinamosios demencijos. Demencija gali vystytis ir dėl smulkiųjų kraujagyslių pažeidimo, kai nebūna kitų insultui būdingų klinikinių požymių. Tokiu atveju išsamiai atlikus smegenų struktūrą parodantį tyrimą (branduolinį magnetinį rezonansą), galima pamatyti daug įvairaus senumo nedidelių pažeidimo židinėlių, o kliniškai pastebimas atminties blogėjimas “laipteliais”, o ne tolygiai.
Kraujagyslinei demencijai būdingi šie pagrindiniai simptomai:
• Atminties ir intelektualinės veiklos pablogėjimas.

• Dezorientacijos laike ir vietoje periodai, ypač naktimis.
• Staigi pradžia ar būklės blogėjimas “laipteliais”.
• Emocinės sferos pakitimai (polinkis į depresiją, nevalingas verksmas ar juokas).
• Negalavimai (galvos svaigimas, skausmai, jutimų ir judėjimo sutrikimai).
Ilgai išliekanti kritika savo ligos atžvilgiu (supratimas, kad atmintis pablogėjusi).
Pirmiausia gydant kraujagyslinę demenciją reikia stengtis gydyti kitas ligas (cukrinį diabetą, hipertoninę ligą, mažakraujystę, širdies ritmo sutrikimus). Susidariusių aterosklerozinių plokštelių “ištirpinti” jau neįmanoma, bet reikia stengtis, kad kuo mažiau susidarytų naujų (laikantis dietos ir mažinant cholesterolio kiekį kraujyje, jei jis yra padidėjęs). Žuvusių smegenų ląstelių vietą užima jungiamojo audinio ląstelės, tačiau jei pažeidimo plotas nedidelis, jų funkciją gali perimti gretimos smegenų zonos. Todėl esant judėjimo sutrikimams reikalingas ilgalaikis judesių lavinimas vadovaujant kineziterapeutui, jei kalbos sutrikimas - logopedo pratybos, o esant atminties sutrikimui - kasdienis atminties lavinimas. Su tokiu ligoniu reikia daug kalbėti tiek apie tolimą praeitį, tiek apie nesenus įvykius, žiūrėti nuotraukas, klausyti muzikos. Pokalbius turi lydėti malonios emocijos. Sergantieji kraujagysline demencija linkę greitai susigraudinti, pravirkti, dažnai ne tik iš liūdesio, bet ir dėl malonių emocijų. Susigraudinusio ligonio nereikia guosti, tai jį tik dar labiau sutrikdo, geriausia pokalbį nukreipti kita linkme, pasikeitus emocijoms, verksmas praeina savaime.
Atminčiai gerinti dažnai vartojama smegenų medžiagų apykaitą veikiančių preparatų, taip pat įrodyta, kad nuo tolesnio pažeidimo smegenų ląsteles gali apsaugoti kai kurie vitaminai, mikroelementai. Gydoma smegenų kraujotaką gerinančiais vaistais.
Skiriant visas išvardytas priemones dažnai būklė tik stabilizuojasi, t.y. sustabdomas tolimesnis blogėjimas, tačiau dalis simptomų lieka. Vienas iš labiausiai ligonio ir jų artimųjų gyvenimą apsunkinančių simptomų - naktiniai sumišimo epizodai, kurių metu ligonis nesupranta, kur jis yra, nori atlikti įvairius darbus, pvz., eiti pasiimti pensijos, apsaugoti butą nuo grasinančių įsilaužti vagių, dedasi daiktus ir ruošiasi kažkur išvykti. Tokiu atveju skiriama raminamųjų vaistų, iš kurių vienas labiausiai tinkamų yra buronilis. Mat šis vaistas, kaip ir keletas kitų neuroleptikų, pats neblogina atminties ir nesukelia sumišimo būklių, kas tikėtina taikant gydymą “silpnais” raminamaisiais - trankviliantais. Nesivysto priklausomybė nuo vaisto, dėl to jo galima vartoti ilgą laiką. Jis nekeičia kitų vaistų veikimo. Esant reikalui buronilio vartojimą galima nutraukti staiga, nes nutraukimo sindromo nebūna.
[klausimas]1997 m. susirgau išeminiu insultu, po jo išsivystė galvos smegenų kraujotakos nepakankamumas. Pastaruoju metu naktimis beveik nemiegu, atrodo, kad po galvą “vaikšto” skruzdėlės, sutriko atmintis, pamirštu man gerai pažįstamų žmonių vardus, net kokioje klasėje mokosi anūkai. Buvau intelektuali, dirbau vadovaujamą darbą, dabar nebesugebu nei mąstyti, nei rašyti. Ar tai senatvė, ar vystosi kokia liga?
Taip pat labai skauda stuburą, kojų ir rankų sąnarius.
Genovaitė R., 68 m.[/klausimas]
Senatvei jūsų išvardinti simptomai tikrai nėra būdingi, tai - ligos požymiai.
Diagnozė “galvos smegenų kraujotakos nepakankamumas” reiškia, kad smegenys nuolat gauna nepakankamai kraujo dėl dauginių aterosklerozinių kraujagyslių pakitimų. Smegenų kraujotakos nepakankamumą diagnozuoja ir gydo neurologas ar patyręs šeimos gydytojas. Reikalingas reguliarus ligonio stebėjimas, reikalui esant - papildomi tyrimai, tik tada galima išvengti būklės blogėjimo ir pakartotinio insulto.
Miego, atminties, mąstymo sutrikimai, keisti pojūčiai, susiję su galvos oda, priskiriami psichikos simptomams, ir šiuo atveju tiria bei gydo psichiatras. Minėti simptomai vyresniame amžiuje ypač po insulto dažniausiai atsiranda dėl dviejų ligų - depresijos ir vadinamųjų atminties ir pažintinių (protinės veiklos) sutrikimų. Jei vystosi depresija - pablogėja nuotaika, darbingumas, miegas, keičiasi savęs ir aplinkos vertinimas, dėl to ligoniui atrodo, kad jis “nieko nebesugeba”, “nieko neprisimena”, jis linkęs perdėtai jaudintis dėl ateities ir artimųjų. Dėl sumažėjusios energijos, sulėtėjusių judesių ir mąstymo procesų darosi sunku atlikti net kasdieninius namų ruošos darbus, nebedomina knygos, spauda, televizija. Atminties testų rezultatai atitinka amžiaus normas ar būna tik nedaug pablogėję. Esant depresijai, reikalingas ilgalaikis gydymas antidepresantais, tada galima tikėtis, kad pacientas visiškai pasveiks. Nemigą gali reikėti gydyti specialiais vaistais, bet jų taip pat turėtų skirti gydytojas.
Jei atminties testo rezultatai iš tikrųjų rodo, kad atmintis sutrikusi, o nuotaika nėra pablogėjusi, galima įtarti dėl insulto atsiradusių atminties ir protinių sutrikimų vystymąsi. Neretai depresija ir atminties bei protiniai sutrikimai pasireiškia kartu, ir gydyti juos būtina kartu. Atminties ir kitus protinius sutrikimus labai svarbu kuo anksčiau pradėti gydyti, kad liga neprogresuotų. Paprastai skiriama galvos smegenų kraujotaką ir mitybą gerinančių vaistų. Vienas iš šiuolaikinių šios grupės vaistų - nicergolinas (sermionas). Be minėtų savybių, jis atlieka neuroprotekciją (apsaugo smegenų ląsteles nuo žalingų poveikių ir jų žūties), normalizuoja cheminių medžiagų, svarbių atminčiai ir protinei veiklai, kiekį smegenyse, taip pat pasižymi didinančiu budrumą ir nuotaiką gerinančiu poveikiu. Vartojant sermiono, pagerėja protinės, mąstymo galimybės, atmintis, dėmesio koncentracija, dingsta galvos svaigimas - daugelis simptomų, kurie vargina insultu persirgusius žmones. Sermiono galima vartoti ilgą laiką, nes jis gerai toleruojamas ir retai sukelia šalutinių poveikių, o kantriai ir pakankamai ilgai gydant galima sulaukti ne tik sveikatos pagerėjimo, bet ir pristabdyti ligos progresavimą.
Stuburo, sąnarių skausmai paprastai rodo šių organų patologiją, kurią taip pat reikia atitinkamai gydyti.
Bet kuriuo atveju reikalingas ilgalaikis gydymas, o jį skirti ir koreguoti turi jus ištyręs ir ligą diagnozavęs gydytojas. Jūsų atveju greičiausiai reikės kompleksinio gydymo, kuris tikrai būna veiksmingas, tad nedelskite ieškoti pagalbos.
[klausimas]Jaučiu silpną nerimą (nenusėdėjimo jausmas), fizinį silpnumą, nestiprų akiduobių skausmą, gelia galūnes, blogai miegu, kartais vargina “dūriai” širdies plote, jaučiu oro trūkumą, padidėjęs nervinis jautrumas. Tačiau nuotaika nėra depresinė, mąstymas, atmintis gera. Kaip kovoti su tokia būsena?
Rimantas Š.[/klausimas]
Jūs išvardinote vegetacinės nervų sistemos (VNS), kuri reguliuoja už vidaus organų veiklą, sutrikimo požymius. Nė vieno organo liga negali sukelti tokių po visą kūną “išsibarsčiusių” negalavimų kaip vegetacinė nervų sistema. Ši nervų sistema taip pat reguliuoja miegą, raumenų įtampą bei dėmesį. Vegetacinė nervų sistemos funkcija dažniausiai sutrinka dėl stipraus nerimo, kurį sukelia psichologiniai stresai (ilgalaikė įtampa darbe ar trumpalaikis stiprus išgyvenimas), taip pat pasąmonės psichologiniai konfliktai. Rečiau gali sutrikti dėl ilgalaikės vidaus organų ligos ar kitų priežasčių. Dideli VNS sutrikimai dar yra vadinami “generalizuoto nerimo sindromu”.
Dažniausia gydoma nemedikamentiniais metodais:
1.Tinkamai laikytis darbo ir poilsio, maitinimosi režimo, atsisakyti centrinę nervų sistemą stimuliuojančių medžiagų bei alkoholio.
2.Pakankamai judėti.
3.Atsipalaiduoti.
4.Tinkamai kvėpuoti, kai sutrikusi automatinė kvėpavimo funkcija - trūksta oro, dūstama.
5.Kontroliuoti nerimą keliančias mintis (pažinti ir vengti minčių apie numatomą ateitį ar padidintą pavojų).
Norint išspręsti pasąmonės konfliktus, tikslinga psichoterapija.
Kai šie negalavimai atsiranda tik epizodiškai ir yra nestiprūs, praeina pailsėjus, medikamentinis gydymas nėra būtinas. Tačiau jei vien nemedikamentinis gydymas nėra efektyvus arba simptomai labai stiprūs, galima sėkmingai gydyti vaistais (dažniausiai skiriamas psichotropinių vaistų derinys).
[klausimas]Man 73 metai. Jau kuris laikas ryte prabundu labai anksti, apie 4 valandą, ir nebenoriu miego. Gulu apie 9 valandą, užmiegu greitai, dieną kartais norisi miego. Ar tai liga, ar reikia ją gydyti?
Mečislovas S.[/klausimas]
Sveikas suaugęs žmogus (apie 30 metų amžiaus) vidutiniškai miega 7-8 valandas. Aišku, kiekvieno žmogaus miego “norma” yra skirtinga. Vienam reikia miegoti net 10 valandų, kitam pakanka tik 6. Pagyvenusių žmonių (vyresnių nei 60 metų) miegas tampa paviršutiniškesnis, paprastai anksčiau užmiegama ir prabundama, sutrumpėja bendra miego trukmė (vidutiniškai iki 6,5 val.), o trumpas dienos miegas atgaivina jėgas. Pagal aprašymą jūs miegate 7 valandas. Jei miegas nesutriko staiga ir jei nėra kitų ligą rodančių sutrikimų (nuotaikos, atminties ir kt.), manyčiau, kad jūsų miegas yra normalus. Pabudęs iš karto kelkitės, stenkitės būti pakankamai fiziškai aktyvus, užsiimkite sau malonia ir prasminga veikla.