){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Kvėpavimo proceso esmė žinoma: įkvepiame deguonį, iškvepiame anglies dioksidą. Prašome pakomentuoti tai plačiau.
Priminsiu, kad mūsų organizmo kvėpavimo takai skirstomi į viršutinius ir apatinius, o riba, kuri atskiria vienus nuo kitų, yra gerklos. Virš gerklų - viršutiniai kvėpavimo takai, žemiau - apatiniai.
Į mūsų organizmą oras patenka pro nosį, kurioje sušyla, apsivalo nuo dulkių, kitų teršalų, bakterijų. O pagrindinė kvėpavimo funkcija - aprūpinti organizmą deguonimi ir pašalinti anglies dioksidą. Šis procesas vadinamas organizmo dujų apykaita.
Dujų apykaita vyksta alveolėse (bronchų medis išsišakoja ir skyla į bronchioles ir dar smulkesnes alveoles). Alveolės - tai „maišeliai" plonomis sienelėmis, kad lengviau praeitų dujos, ir gausiai apraizgyti kapiliarų. Per alveoles, kurių yra apie 300 mln., vyksta dujų apykaita, t.y. raudonieji kraujo kūneliai (eritrocitai) atiduoda nereikalingą organizmui anglies dioksidą, o pasiima deguonį. Tai ir yra pagrindinė kvėpavimo funkcija.
Kas nutinka, kai kvėpavimo sistemos veikla ima trikti?
Deguonies badas vadinamas hipoksija. Ji gali įvykti, kai kvėpavimo takuose yra kliūtis, pvz., vaikas įkvėpė svetimkūnį. Tokiu atveju oras nepatenka į plaučius, žmogus ima dūsti, mėlynuoti, gali netekti sąmonės ir numirti. Juk širdžiai irgi reikalingas deguonis: sustojus kvėpavimui, po kelių minučių sustoja ir širdis.
Kita gana dažna ūminio kvėpavimo sutrikimo priežastis - gerklų edema (patinimas). Ją gali sukelti įvairios alergijos, pvz., įgėlus vapsvai, širšei, kt. Tada iš pradžių žmogus būna prikimęs, bet ilgainiui kvėpavimo takai vis labiau užspaudžiami, žmogus dūsta.
Kvėpavimo sistemos veikla gali sutrikti dėl bronchų obstrukcijos, t.y. spazmų. Dažniausia to priežastis būna astmos priepuolis. Tokio priepuolio metu žmogus jaučia dusulį, švokštimą, švilpimą krūtinėje, pradeda mėlynuoti, nes ima smarkiai trūkti deguonies.
Taip pat kvėpavimas gali sukrikti patyrus traumą, pvz., krūtinės ląstos, kai plaučiai subliūkšta. Sutrikęs kvėpavimas gali būti ir nervų ligos pasekmė, jį gali nulemti sutrikusi kvėpavimo raumenų veikla.
Kvėpavimą reguliuoja nervų sistema: pailgose smegenyse yra kvėpavimo centras. Įvykus insultui, komos metu ar išsiliejus kraujui į smegenis, gali sutrikti šio centro veikla. Dėl to taip pat vystosi kvėpavimo nepakankamumas.
{banner-25}
Koks kvėpavimas yra taisyklingas?
Visų pirma, taisyklingas kvėpavimas yra kvėpavimas pro nosį. Kitas dalykas, kad kai esame sveiki, savo kvėpavimo nejaučiame. Tačiau, esant slogai ar sinusitui, ar kai nosis užgulta dėl kitų priežasčių, žmogus savaime ima kvėpuoti pro burną. Tada normalus kvėpavimas sutrinka, nes į plaučius patenka šaltas oras, jis yra pavojingas, nes gali sukelti kvėpavimų takų uždegimą. Pro burną kvėpuoti ypač pavojinga sergantiesiems lėtinėmis ligomis, pvz., astma, nes tai gali išprovokuoti ligos paūmėjimą.
Kvėpavimas - tai refleksas, kurio, būdami sveiki, nejaučiame. Tik įvairių meditacijų ar kitų pratimų metu turime pajusti, kaip oras įeina ir išeina iš mūsų organizmo. Be abejo, reikia stengtis kvėpuoti giliai, kad kuo daugiau oro patektų į plaučius ir kad kuo daugiau iškvėpdami galėtume pašalinti nereikalingų dujų iš organizmo.
Koks turi būti kvėpavimo dažnis? Jei žmogus nuolat kvėpuoja negiliai, ar tai blogai? Ar reikia plaučius treniruoti?
Kvėpavimas sureguliuotas gamtos, ir pats žmogus nieko reguliuoti, t.y. rūpintis kvėpavimo giliu, dažniu ar plaučių tūriu, neturėtų. Tačiau kvėpavimo funkciją, atlikus spirometriją, išmatuoti galime. Spirometrija - tyrimas, kai specialiu aparatu patikrinama, kaip plaučiai kvėpuoja, ar nėra kvėpavimo takų susiaurėjimo (obstrukcijos). Tyrimo metu išmatuojama, kiek oro į mūsų plaučius telpa, t.y. plaučių tūris, gyvybinė plaučių talpa. Kitas svarbus plaučių funkcijos žymuo - įkvepiamo ir iškvepiamo oro greitis, kuris leidžia įvertinti, ar nėra bronchų obstrukcijos (susiaurėjimo), ir parodo, kaip greitai oras įeina ir išeina iš kvėpavimo takų.
Plaučių talpa gali būti mažesnė, kai žmogus serga kokia nors plaučių liga, pvz., didelės apimties plaučių uždegimu, taip pat kai plaučiai surandėja dėl persirgtos tuberkuliozės, po operacijos ar kt. Plaučių tūrio talpos normos svyravimai yra gana dideli, todėl specialiai treniruoti plaučių dažniausiai nereikia.
Yra nuomonių, kad žmogaus sveikata pirmiausia priklauso nuo kvėpavimo sistemos būklės, nes yra susijusi su visų organų aprūpinimu deguonimi, o, esant deguonies trūkumui, ima trikti ir visi organizmo organai ir funkcijos. Teigiama, kad, norint išgydyti žmogų, pirmiausia reikia išgydyti jo kvėpavimo sistemą? Kaip tai vertinate?
Be abejo, deguonis yra gyvybės pagrindas. Bet organizmui aprūpinti deguonimi reikalingi ne vien kvėpavimo sistemos organai. Kad vyktų normali deguonies apykaita, reikia ir sveikų raudonųjų kraujo kūnelių. Užteks, kad žmogus sirgs mažakraujyste, ir tai nulems, kad jo organai bus nepakankamai aprūpinami deguonimi. O jeigu blogai funkcionuos širdis ir kraujas nebus efektyviai varinėjamas po organizmą, vėl turėsime problemų dėl jo aprūpinimo deguonimi.
Taigi svarbus yra 3 komponentai - plaučiai, širdis ir raudonieji kraujo kūneliai. Tik jiems esant sveikiems ir normaliai veikiant, organizmas bus tinkamai aprūpinamas deguonimi.
Sakoma, kad vėžinės ląstelės išgyvena tik anaerobinėje (be deguonies) aplinkoje, todėl pakankamas organizmo aprūpinimas deguonimi galėtų būti savotiška vėžio profilaktika. Ką manote apie tai?
Iš tiesų vėžinės ląstelės yra geriau prisitaikiusios prie mažesnio deguonies kiekio, ir jo stoka netrukdo joms sparčiai augti ir daugintis. Tačiau teiginys, kad papildomas organų aprūpinimas deguonimi galėtų prisidėti prie vėžio profilaktikos, tėra hipotezė. Kol kas oficialioje medicinoje deguonies terapija vėžiui negydyti ir jo profilaktikai neskiriama, nes tyrimų, kurie įrodytų tokios terapijos veiksmingumą, nėra.
Kvėpavimas taisyklingas, jeigu:
• Negirdimas.
• Kvėpuojant krūtinės ląstos judesiai neryškūs ir nepastebimi.
• Pečių juostos raumenys nejuda.
• Nesinori giliai atsidusti.
• Kvėpuojama pro nosį.
• Kvėpavimo dažnis - 10-15 kartų per minutę.
• Įkvėpimo ir iškvėpimo trukmės santykis ne mažiau kaip 1/2.
• Pridėjus delną prie nosies, iškvėpimo metu jaučiasi ne oro srovė, o šiluma.
Įdomu:
· Miegant kvėpavimas sulėtėja (net iki 12 kartų per minutę).
· Moterys kvėpuoja dažniau.
· Naujagimiai kvėpuoja 60-80 kartų per minutę, vaikui augant, jo kvėpavimo dažnis mažėja.
· Fizinio krūvio metu, susijaudinus, išsigandus kvėpavimas gali padažnėti iki 60 kartų per minutę.
· Vidutiniškai ramybėje žmogus įkvepia apie 500 ml oro (apie 7 l per minutę), o per parą apie 10 000 l oro.
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę