Baimes sklaido žinojimas

Kas pasikeitė bendrosios anestezijos srityje?

Žmonės pripratę bendrinę nejautrą operacijos metu vadinti narkoze, tačiau narkozė yra tik viena iš bendrosios anestezijos sudedamųjų dalių. Bendroji anestezija tai: sąmonės išnykimas (narkozė), analgezija (skausmo išnykimas), skersaruožių raumenų atsipalaidavimas, vegetacinių funkcijų slopinimas. Anestezija reikalinga tam, kad apsaugotumėme žmogaus organizmą chirurginės intervencijos metu, todėl bendrinė nejautra yra neišvengiama būtinybė daugumos operacijų metu.
Prieš 20–30 metų stigo ne tik profesionalios anestezijos medicininės technikos, bet ir kvalifikuotų specialistų. Šiuo metu gydytojai anestiozologai labai gerai paruošiami, studijos trunka 10 metų ir jų metu įgytos puikios teorinės ir praktinės žinios užtikrina, kad komplikacijų dėl anestezijos pasitaikytų kuo mažiau. Techninis ir medikamentinis aprūpinimas yra labai pagerėjęs. Aparatūra yra saugi, ypač kai su ja dirba kvalifikuoti specialistai, anestezijos srities profesionalai. Visos paciento gyvybinės funkcijos visos operacijos metu stebimos monitoriuose: širdies veikla, kvėpavimas, arterinis kraujospūdis, kraujo įsotinimas deguonimi. Netgi galima sekti paciento miego gilumą! Šiuo metu anestezija yra daug saugesnė negu buvo seniau, tačiau, aišku, neišvengiamai visada gali pasitaikyti tam tikrų komplikacijų. Tačiau gydytojų anestiozologų profesionalumas dažniausiai užtikrina, kad šių komplikacijų nebūtų.

Kaip pacientas parengiamas narkozei?

Jei operacija yra planinė, paciento paruošimas anestezijai ir operacijai turi būti ypač kruopštus. Svarbi paciento sveikatos būklė, amžius, kūno svoris, persirgtos ligos, nes pagal tai sprendžiama, kokios apimties bus operacija, kiek ji laiko truks, koks kiekis vaistų bus parenkamas. Jei paciento sveikatos būklė nėra gera, pvz., pacientas serga širdies ir kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu, plaučių ligomis ar patyręs praeityje infarktą, insultą, tuomet toks pacientas ištiriamas kaip galima kruopščiau, anesteziologai ir chirurgai bendradarbiauja ir konsultuojasi su atitinkamų sričių specialistais, atsižvelgdami į paciento sveikatos būklę bei tyrimų rezultatus. Jeigu numatoma planinė operacija, o anesteziologui kyla įtarimų dėl paciento sveikatos būklės, tuomet operacija atidedama. Anestezijos rizika yra didesnė, jei yra skubi operacija ir nėra galimybės visapusiškai ištirti pacientą. Šiuo atveju anesteziologai kaip galima maksimaliai per trumpą laiką stengiasi parinkti kuo saugesnį anestezijos būdą, kad pacientas ištvertų operaciją.
Atliekant operaciją, visada išlieka rizika, ir tai priklauso nuo paciento sveikatos būklės, amžiaus, nuo ligos sunkumo, ar tai planinė, ar skubi operacija, kokios trukmės operacija, todėl į kiekvieną narkozę reikia žiūrėti rimtai ir atsakingai. Kiekvienas atvejis yra išskirtinis, todėl gydytojų ir anestezijos slaugytojų komanda turi būti pasiruošusi bet kokiems nesklandumams operacijos metu.
 

Kiek narkozių galima žmogui padaryti per gyvenimą?

Medikamentai anestezijai sukelti yra labai stiprūs, todėl jie vartojami labai tikslingai dozuotai ir saugiai. Šiuolaikiniai medikamentai daug mažiau toksiški, o ir šiuolaikiniai anestezijos aparatai (angliškai vadinami anestezijos mašinomis ir kainuoja tiek pat, kiek naujas mersedesas) leidžia kokybiškai atlikti narkozę. Todėl praktiškai neigiamų pokyčių organizme nelieka, ir tiek kiek reikia, tiek narkozių ir galima padaryti. Būna taip, kad žmogus yra patyręs daugybę operacijų, bet jo sveikatos būklė dėl narkozės visiškai nesutriko. Juk anestezija yra atliekama dėl to, kad reikalinga operacija, ir tai yra neišvengiama gydymo dalis. Dažniausiai paciento sveikatos būklei įtakos turi ne pats narkozės poveikis, bet ir visos ligos, kuriomis sirgo pacientas, operacijų pobūdis. Todėl reikia atsižvelgti į visus veiksnius, kurie gali daryti įtaką tolimesnei sveikatos būklei. Pacientai dažnai klaidingai mano, kad narkozė kalta dėl kai kurių sveikatos pablogėjimų, tačiau dažnai būna kitos priežastys. Todėl ypač svarbu sekti paciento sveikatos būklę ne tik narkozės, operacijos metu, bet ir po narkozės, po operacijos. Jei organizmas visiškai aprūpintas deguonimi, kontroliuojamas arterinis kraujospūdis, neigiamos pasekmės išvengiamos. Pooperaciniu periodu pacientu rūpinasi ne tik chirurgas, bet ir anesteziologas, kuriam ypač svarbi paciento sveikatos būklė po anestezijos: kaip sugrįžta gyvybinės funkcijos, raumenų tonusai, gyvybiniai refleksai. Labai daug darbo čia atlieka kvalifikuotos anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojos.

 

Kam tenka didžiausia atsakomybė, jei narkozės metu įvyko komplikacijos?

Pagal priimtus įstatymus, visame pasaulyje prieš operaciją ir anesteziją ligonis turi pasirašyti keletą sutikimo formų. Lietuvoje tenka pasirašyti dokumentą, kuris vadinasi „Sutikimas nuskausminimui atlikti“. Žinoma, pacientui ir jo artimiesiems turi būti suteikta pakankamai informacijos: kokia tai bus anestezija, kiek laiko ji truks, turi būti atsakyta į visus pacientą ir jo artimuosius dominančius klausimus. Tačiau jei paciento sveikatos būklė yra labai sunki ir skubiai reikalinga operacija, o nėra artimųjų arba jie nežinomi, tokiu atveju trijų gydytojų konsiliumo tvarka nusprendžiama pacientą operuoti ir atlikti anesteziją. Visos medicinos procedūros turi rizikos elementą, todėl neišvengiamai pasitaiko atvejų, kai bendrosios anestezijos metu pasitaiko komplikacijų, nors tai atsitinka labai retai. Jei bendrosios anestezijos metu įvyko komplikacija, didžiausia atsakomybė tenka anestiozologui.
 

Planuota operacija užtruko ilgiau. Ar tai turi įtakos tolimesnei paciento sveikatos būklei?

Kiekvienam pacientui apskaičiuojami vaistai planuotai operacijai, tačiau pasitaiko, kad operacija užsitęsia, tokiu atveju, jei operacija pailgėjo, Vartojamų vaistų kiekis padidėja. Gydytojas anesteziologas-reanimatologas žino, kiek laiko veikia vaistai, ir, esant reikalui, suleidžia papildomas dozes. Padėtis būna kontroliuojama. Bendroji anestezija yra daugiakomponentė, t.y. vartojamas ne vienas vaistas, o visas vaistų spektras: analgetikai, raminamieji, inhaliaciniai, anestetikai, miorelaksantai. Tai leidžia mažinti atskirų vaistų dozes, taip mažėja jų neigiamas poveikis organizmui. Bendrosios anestezijos laiko pratęsimas sveikatai nekenkia.
 

Kartais žmonės skundžiasi ne tik nemaloniais simptomais po operacijos, bet ir suprastėjusia atmintimi, kitais negalavimais. Ar dėl to kalta narkozė?

Stiprieji analgetikai ir anestetikai veikia centrinę nervų sistemą ir gali sukelti šalutinius poveikius po narkozės, po operacijos: pykinimą, vėmimą, silpnumą, galvos svaigimą, šalčio krėtimą. Tačiau gydymas po operacijos panaikina visus šiuos simptomus. Dažnai padeda profilaktinės priemonės nuo pykinimo.
Nors kartais žmonės po narkozės skundžiasi suprastėjusia atmintimi, šiuolaikiniai vaistai, vartojami anestezijai, atminčiai tikrai nepakenkia. Žinoma, atskirais atvejais tai gali pasitaikyti, bet tai lemia ne vien narkozė, o visuma priežasčių, dėl ko taip galėjo atsitikti. Svarbu ligonio amžius, persirgtos ligos. Kiekvienas atvejis išskirtinis, tačiau, jei anestezija atlikta be priekaištų, sveikatos sutrikimų dėl pačios narkozės neturi būti.

 

Pati įdomiausia dalis, tai ką pasakoja pacientai atsibudę po narkozės. Turbūt kiekvienas pacientas pasidalina keisčiausiais potyriais, regėtais vaizdiniais?

Kaip kiekvienas žmogus serga ta pačia liga skirtingai, taip anestezijos metu jis gali patirti skirtingus pojūčius. Tai priklauso nuo daugelio dalykų: charakterio, amžiaus, lyties, baimių, sveikatos būklės, vaistų poveikio ir daugybės kitų priežasčių. Neišvengiamai pacientas prieš operaciją patiria stresą, tik vieni pacientai mažiau, kiti daugiau. Taip pat ir su pojūčiais narkozės metu: vieni daug gali papasakoti, o kiti – nieko neatsimena.
Prieš narkozę suleidžiami premedikacijos vaistai, t.y. narkotiniai analgetikai, raminamieji vaistai, tuomet pacientų pojūčiai būna patys įvairiausi. Vienas pacientas yra pasakęs: „jaučiuosi kaip po kibiro alaus“, o moterys dažniausiai sako: „kaip išgėrusi porą taurių šampano“.
Dažniausiai po operacijos pacientai nelabai ką atsimena ir pabudę klausia, ar jau viskas. Tai būna labai dažnai, nes tai susiję su retrogradine amnezija. Nevienodai reiškiasi ir pacientų emocijos po operacijos: kartais pacientai atsibudę verkia arba juokiasi, būna tokių, kurie ir keikiasi, treti dėkoja, puola bučiuoti rankas. Žinoma, pasakojimai, ką sapnavo narkozės metu, kokius potyrius išgyveno, taip pat skirtingi. Nors narkozė reiškia gilų miegą, tačiau yra pacientų, kurie pasakoja, kad jie pabudo operacijos metu, kad jiems grįžo sąmonė, tačiau jie nieko negalėjo pasakyti. Tokie dalykai pasitaiko ypač retai, tačiau yra įmanomi, todėl labai svarbu įdėmiai stebėti anestezijos eigą, kad taip neatsitiktų. Žmogus gali nejausti skausmo, bet sąmonė gali sugrįžti.

 

Ar pasitaiko tokių atvejų, kad pacientas po bendrosios anestezijos neatsibustų?

Anestezijos metu gali įvykti pačių įvairiausių dalykų, bet viso to dažniausiai numatyti neįmanoma: pvz., fatališka, netgi galima pavadinti „katastrofiška“ alerginė reakcija vaistams arba ištikti insultas, tromboembolija į plaučius. Tačiau tokie atvejai yra labai reti, ypač reti. Turbūt nesuklysiu sakydamas, kad infarktai ir insultai dažniau ištinka žmones, ramiai miegančius savo lovoje ar bežiūrinčius televizorių, o ne anestezijos metu.
 

Kaip Jūs ruošiatės kiekvienai operacijai? Ar taip pat, kaip pacientas kiekvieną kartą jaudinatės?

Kiekvienas atvejis išskirtinis. Aišku, pasitaiko pacientų, kurie anesteziologams sukelia didesnį stresą. Tai priklauso nuo paciento ligų, anatomijos ypatumų. Vienaip anestiozologas jaučiasi, kai reikia atlikti anesteziją normalaus kūno sudėjimo pacientui, ir visiškai kitaip, kai, pvz., ligonis sveria 150 kg ir jam reikia keisti kūno padėtį operacijos metu. Drąsiai galiu teigti, kad didesnė praktika daugiau drąsos neprideda. Pasidarai dar bailesnis, bet reikia pasitikėti savimi ir tikėti tuo, ką darai. Patirtis neleidžia atsipalaiduoti. Visada reikia labai rimtai žiūrėti į bet kokią narkozę. Smulkmenų nebūna. Reikia suplanuoti ne tik variantą A, bet ir variantą B, ir C. Juk narkozė dažnai vadinama riba tarp gyvenimo ir mirties, nes anesteziologas, užmigdęs pacientą, prisiima atsakomybę už visą jo gyvenimą. Žmonės turi pasitikėti gydytojais, pasitikėti anestiozologais, be pasitikėjimo labai sunku kažką padaryti ne tik medicinos srityje, bet ir apskritai gyvenime.