Henri Nestle savo įkurtame versle padirbėjo trumpai – vos septynerius metus. Tačiau jis paliko vardą kompanijai, kuri išaugo į didžiausią pasaulyje (pagal apyvartą) maisto ir konditerijos produktų gamintoją – „Nestle S. A.“, kuri dar yra ir ženkliausia Prancūzijos kosmetikos koncerno „L’Oreal“ akcininkė. 29 „Nestle“ prekių ženklai per metus uždirba 1,1 milijardo dolerių pajamų iš kūdikių maistelio, vandens, kavos, saldainių, pieno, ledų, užkandžių ir gyvūnų ėdalo pardavimo – „Nescafe“, „Kit Kat“, „Nesquik“, „Vittei“ ar „Maggi“ yra tik dalelė to, ką gamina 450 gamyklos 86 šalyse.
O viskas prasidėjo nuo paprasto vokiečio vardu Heinrichas Nestle (1814–1890). H. Nestle gimė Vokietijos mieste Frankfurte prie Maino stikliaus šeimoje, ir, beje, šio giminės amato šaknys siekė net XIV amžių. Nestle protėviai buvo kilę iš Pietų Vokietijos, Švarcvaldo, kur vietiniu švabišku dialektu Nestle reiškia lizdą. Todėl ir dabartiniame „Nestle“ kompanijos logotipe, kuris iš esmės yra Nestle šeimos herbas, yra atvaizduotas lizdas. Trys paukšteliai jame simbolizuoja tris brolius, nuo kurių, anot legendos ir prasidėjo Nestle giminė, juos šerianti paukštė – tai Vokietija. Taigi, H. Nestle buvo tikras, senos giminės vokietis. Baigęs realinę mokyklą, jis, ne vyriausiasis sūnus (vienuoliktas vaikas iš keturiolikos), nepaveldėjo tradicinio šeimos amato ir stojo tarnauti vaistininko pameistriu. Tačiau 1833 metais Frankfurte kilus riaušėms per miestiečių bandymą nuversti karaliaus vietininką, Heinrichas pabėgo į kaimyninę Šveicariją (jis garsėjo savo laisvamaniškomis pažiūromis), kur apsistojo Vevė kurorte ant Ženevos ežero kranto (beje, ten dar ir dabar yra įsikūrusi „Nestle“ kompanijos būstinė). Jis pasikeitė vardą ir pavardę į prancūziškiau skambančius Henri Nestle, kad lengviau pritaptų šioje šalies dalyje, ir tęsė medicinos studijas. 1839 metais jam jau buvo oficialiai suteiktas leidimas atlikti medicininius eksperimentus, išrašyti receptus ir pardavinėti vaistus.
Henri Nestlé Tačiau Henri Nestle nesiekė tapti gydytoju. Jis buvo veiklus žmogus. 1843 metais įsigijo patį pelningiausią regione – rapsų auginimo verslą. Užsiėmė riešutų aliejaus (naudojamo aliejinėse lempose), likerio, romo, absento ir acto gamyba. Dar vėliau prekiavo gazuotu mineraliniu vandeniu ir limonadu. Yra žinoma, kad 1857 metais H. Nestle domėjosi dujiniu gatvių apšvietimu ir bandė prekiauti trąšomis. Dabar jau nežinoma, kada tiksliai H. Nestle sukūrė jį išgarsinusį kūdikių maistelį, tačiau aišku, kad 1866 metais jis jau gamino pieno miltelius. Jo susidomėjimą šiuo verslu lėmė keli veiksniai – nors H. Nestle pats niekada neturėjo savo vaikų, jis neabejotinai žinojo, kad kūdikių mirtingumas didelis, ir buvo girdėjęs apie tuo metu garsaus daktaro Justuso von Liebigo pastangas sukurti tinkamą maistelį kūdikiams. Juoba kad to meto aukštuomenės moterys vertino žindymą krūtimi kaip nepageidaujamą prievolę, o didmiesčiuose šviežias pienas nebuvo prieinamas taip lengvai kaip dabar. Reikėjo rasti jam alternatyvą. H. Nestle savo kūdikių maistelį sukūrė sumaišydamas karvės pieną su kvietiniais miltais ir cukrumi (šis vėliau buvo pakeistas salyklu). Jam pavyko pašalinti iš šio mišinio rūgštis ir krakmolą, kuriuos dauguma kūdikių sunkiai virškino. Šis jo sugalvotas metodas išsprendė ir septynerius metus egzistavusią pieninio šokolado gamybos proceso problemą – šveicaras Danielis Peteris, remdamasis H. Nestle principu, rado būdą pašalinti vandenį iš pieno ir taip užkirsti kelią miltligės pavojui, grėsusiam šokolado mėgėjams... Iš pradžių savo gaminį H. Nestle vadino „Kindermehl“ („vaikiškais milteliais“), ir tai buvo geresnis produktas nei tuo pat metu pasirodžiusi Justuso von Liebigo „sriuba kūdikiams“. H. Nestle maistelis buvo lengviau pagaminamas, iš esmės jį tereikėjo prieš vartojant užpilti verdančiu vandeniu, tad būtent jis greitai tapo puikiausia žindymo alternatyva. Be to, maistelis tiko ir vaikams, alergiškiems motinos pienui. 1867 metais būtent šis mišinys išgelbėjo kūdikio gyvybę, ir H. Nestle vardas tapo žinomas visoje Europoje. Jis įkūrė kompaniją „Societe Farine Lactee Henri Nestle“ („Henri Nestle pieno miltų bendrovė“), ir jau 1868 metais kūdikių maistelis, pavadintas „Henri Nestle pieno milteliais“, buvo parduodamas visoje Europoje ir netgi JAV. Tačiau jau po septynerių metų, 1875 aisiais, H. Nestle pardavė savo verslą platintojams ir pasitraukė iš aktyvios veiklos. Jis apsigyveno su žmona ir įvaikinta dukterimi Šveicarijos Gliono regione, kur ėmė teikti smulkius kreditus vietiniams gyventojams. Ten jis ir mirė nuo širdies smūgio, sulaukęs 76 metų. Naujieji „Societe Farine Lactee Henri Nestle“ savininkai išlaikė originalųjį kompanijos pavadinimą, o 1877 metais pradėjo prekiauti ir „Nestle“ kondensuotu pienu, kai jų didžiausias konkurentas, 1866 metais JAV konsulo Šveicarijoje Charleso Page ir jo brolio George įkurta „Anglo-Swiss Condensed Milk Company“ pradėjo prekiauti kūdikių maisteliu. Taip prasidėjo arši konkurencinė kova, kuri truko ištisus keturiasdešimt metų, kol 1905 metais abi bendrovės susijungė į „Nestle and Anglo-Swiss Condensed Milk Company“ ir kartu išsiplėtė po visą pasaulį. Žinoma, šios pavardės savininkas nematė nei tos pasaulinės plėtros, nei to, kaip buvo pradėta prekiauti jo vardu paženklintu šokoladu, konditerijos gaminiais, kava ir maisto papildais, šaldytais maisto produktais bei gyvūnų ėdalu. Likimo ironija, bet būtent pirmasis Henri Nestle gaminys – kūdikių maistelis susilaukė daugiausia kritikos ir prieštaringų vertinimų. „Nestle“ korporacija buvo nuolat kritikuojama dėl prekybos kūdikių maisteliu trečiojo pasaulio šalyse, kur jos propaguojamas „tiesiog įpilkite vandens“ vartojimo principas kėlė tiesioginį pavojų sveikatai. Mat neišprusę tenykščiai žmonės nesuvokia, kaip pavojinga naudoti dažniausiai užterštą vietinį vandenį, juoba nesupranta, kad žindyti vaiką krūtimi visada geriau nei kišti į jo burnytę bet kokią cheminę formulę... Su „Nestle“ pavadinimu yra susijęs ir kitas mums visiems žinomas produktas – „Maggi“. Šių sultinio kubelių ir maisto pagardų sukūrėjas Juliusas Michaelas Johannesas Maggi (1846–1912) nuėjo priešingą kelią nei Henri Nestle – jis gimė Šveicarijoje, bet savo kompaniją įkūrė Vokietijoje. – šveicarė. 1869 metais jis paveldėjo mirusio tėvo malūną. Iš esmės jis nemėgo mokytis, tačiau gerai išmanė vieną dalyką – kaip malti. O malti jam norėjosi viską. J. Maggi susipažino su garsiu to meto gydytoju vegetaru Fridolinu Schuleriu, kuris skatino vartoti kuo daugiau ankštinių kultūrų. J. Maggi, įtikintas, kad džiovinti ankštiniai nepraranda savo maistinių savybių, rado puikiausią progą pademonstruoti savo įgūdžius – šiaip ar taip, jam norėjosi miltais versti viską, kas tik papuldavo į rankas – rugius, kviečius, pupas, žirnius. Sumalęs šias sėklas į miltus, jis iš naujo išrado... sriubą, kurią buvo galima pagaminti tik užpylus mišinį verdančiu vandeniu. 1884 metais J. Maggi kartu su F. Schuleriu pradėjo pardavinėti ankštinių kultūrų miltus kaip „sausą sriubą“ maišeliuose. Praėjo dar dveji metai, kol žmonės pagaliau suvokė šio išradimo svarbą, nors savo sriubas J. Maggi dalijo už dyką bei reklamavo kaip tik įmanydamas. 1897 metais jis persikėlė į Vokietiją, kur tikėjosi didesnio savo išradimo pripažinimo. Ten jis įkūrė kompaniją „Maggi GmbH“, kuri pagaliau susilaukė sėkmės.
Šaltinis „Lietuvos gydytojo žinios“
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauJau seniai neabejojama, kad motinos pienas yra tinkamiausias naujagimio ir kūdikio maistas, o žindymas krūtimi turi didelį biologinį ir emocinį poveikį motinos ir kūdikio sveikatai. Žindymas krūtimi – tai per visą evoliucijos laiką susidariusios grandinės tęsimas (nėštumas – gimdymas – laktacija), tad iki 6 mėnesių kūdikiai turėtų būti maitinami tik motinos pienu. Jame yra visų kūdikiui reikalingų vitaminų, mikroelementų ir kitų mažylio raidai svarbių medžiagų, o dėl ypatingos motinos pieno sudėties visos šios medžiagos pasisavinamos geriau nei iš karvės ar ožkos pieno. Vyresnius kūdikius jau reikia primaitinti....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauŽinia apie nėštumą visada pakeičia tiek nėščiosios, tiek artimiausių jos žmonių gyvenimą, ir nors, kaip teigia gydytojai, – tai normali fiziologinė būsena, su kuria reikia susitaikyti, moteris dažniausiai tampa daug atsargesnė ir dėmesingesnė savo gyvenimo būdui, mitybai bei savijautai. Juk dabar ji atsakinga ne tik už savo, bet ir už naujo žmogaus gyvenimą. Tad kokios gi tos pagrindinės gairės, kurių nėštumo metu turėtų laikytis kiekviena būsimoji mama? Konsultuoja gydytoja ginekologė Eugenija ABRAITIENĖ. ...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę