Kokį pieno produktą rinktis

Kaip kinta mūsų mitybos tradicijos?

Šiuolaikinė gyvensena, įtampa kasdienėje veikloje ir mūsų gyvenimo būdas, kai vis mažiau judame, skatina keisti mitybos tradicijas. Daugelio žmonių mityboje – per daug gyvulinės kilmės riebalų, per mažai vitaminų (A, E, B grupės, folio rūgšties) bei skaidulinių medžiagų ir kt. Mūsų dienų racione maistinių skaidulų yra maždaug 3 kartus mažiau nei 20 a. pradžios žmonių maiste. Šiandien žmogus dažnai energijos su maistu gauna daugiau nei išeikvoja. Tai pagrindinė priežastis, dėl ko visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, daugėja žmonių, kenčiančių nuo antsvorio. Gamintojams tai sudaro palankią nišą teikti į rinką gerokai vertingesnius, tačiau mažiau kaloringus produktus.
Pasaulyje sparčiai – vidutiniškai po 20 proc. kasmet – auga funkcionaliojo maisto gamyba. Funkcionalusis maistas – tai maistas, kuris, be savo energinės vertės, dar ir teigiamai veikia žmogaus sveikatą. Funkcionalieji produktai skirti masiniam vartojimui ir gali būti reguliariai vartojami įprastinėje mityboje. Palyginti su tradiciniais, įprastais, funkcionalieji produktai turi būti naudingi sveikatai ir neturi sukelti jai žalos. Jie nėra vaistai ir negali išgydyti, tačiau tinkamai subalansuotais komponentais padeda žmogui jaustis geriau, išvengti ligų, o susirgus – lengviau pagyti. Funkcionaliuosiuose produktuose yra biologiškai vertingų sudedamųjų dalių. Tai produktai, papildyti maistinėmis skaidulomis, bifidobakterijomis ir kitais probiotikais, polinesočiosiomis (omega-3, omega-6) riebalų rūgštimis, vitaminais C, B, B, folio rūgštimi, vitaminu A, karotinu, vitaminu E, mineralinėmis medžiagomis kalciu, geležimi, mikroelementais, jodu, selenu fluoru ir kt. medžiagomis, kurių trūksta įprastiniame maiste. Daugelyje šalių tokie produktai brangesni už tradicinius.
Funkcionalusis maistas jau senokai populiarus Japonijoje – šalyje, kurioje mitybos kultūra aukšta, o vidutinė gyvenimo trukmė – didžiausia pasaulyje. Japonijoje gaminami specialūs produktai vaikams bei vyresnio amžiaus žmonėms. 1992 m. Japonijos sveikatos apsaugos ministerija sudarė ir identifikavo 12 maisto komponentų grupių, turinčių įtakos gyventojų sveikatingumui gerinti. Tai paskatino gaminti produktus su šiomis biologiškai vertingomis medžiagomis.
Lietuvoje taip pat gaminami maisto produktai, kurie galėtų būti priskirti funkcionaliųjų produktų kategorijai.

 

Kuo naudingos bifido- ir laktobakterijos?

Probiotikai (kai kurios laktobakterijos ir bifidobakterijos) – tai specifiniai gyvieji mikroorganizmai ar su jais pagaminti produktai. Jos labai vertingos atkuriant normalią kūdikių, pagyvenusių žmonių ar ligonių žarnyno mikroflorą bei funkciją. Normali žarnyno mikroflora gali sutrikti po antibiotikų ar gausaus kitų vaistų vartojimo, po infekcinių virškinamojo trakto ligų, stresų, mitybos pokyčių ir kt.

Probiotikais papildomi ne tik pieno produktai (jogurtas, kefyras, pasukos, grietinė ir kt.), bet ir kiti gaminiai.
Probiotikai:
- reguliuoja natūralios mikrofloros balansą,
- reguliuoja rūgštingumą,
- padeda fermentuoti laktozę iki pieno rūgšties,
- skatina vitaminų ir aminorūgščių pasisavinimą,
- skatina B grupės vitaminų sintezę,
- stiprina imunitetą,
- padeda šalinti toksinus, cholesterolį,
- slopina kancerogenų, mutagenų poveikį,
- reguliuoja žarnyno funkcijas.



 

Kokiomis medžiagomis gali būti papildytas pienas?

Pavyzdžiui, prekybos centrų lentynose galima rasti AB „Pieno žvaigždės“ gaminamo ultraaukšta temperatūra (UAT) apdoroto pusriebio pieno MŪ, papildyto medžiagomis, suteikiančiomis naudingų sveikatai savybių: kalciu ir vitaminais, nesočiomis riebalų rūgštimis omega-3, taip pat su mažesniu laktozės kiekiu.
Ultraaukšta temperatūra apdorotas pienas gaminamas išlaikant jį tris-keturias sekundes 137º C temperatūroje. Tai užtikrina žalingų mikroorganizmų ir jų sporų sunaikinimą. Per tokį trumpą laiką visai nepakinta pieno baltymai, minimaliai maži vitaminų nuostoliai. Per kitas tris minutes pienas atšaldomas iki kambario temperatūros ir aseptiškai išpilstomas į specialius hermetiškus daugiasluoksnius aseptinius kartoninius pakelius. Ši pakuotė maksimaliai apsaugo produktą nuo kvapų ir bakterijų, nuo šviesos ir oro poveikio. Taip paruoštas pienas ilgai išlieka kokybiškas laikant ne šaldytuve(0–25º C temperatūroje galima laikyti net iki šešių mėnesių). Pagal Tarptautinės pienininkystės federacijos išvadas, toks pienas yra visiškai sterilus, fiziologiškai vertingas, kokybiškas ir tinkamas žmonių mitybai.
 

Papildytas kalciu ir vitaminais

Pasaulinė praktika rodo, kad veiksmingiausias ir ekonomiškai racionalus būdas pagerinti žmonių poreikį vitaminams yra maisto produktų vitaminizavimas. Todėl yra gaminamas pienas su vitaminų (A, D, E) mišiniu ir kalciu. Vitaminai padeda organizmui būtiną kalcį geriau pasisavinti. Tokio pieno rekomenduojama kasdien išgerti po stiklinę.
 

Papildytas nesočiomis riebalų rūgštimis omega-3

Pasaulinė sveikatos apsaugos organizacija rekomenduoja kiekvienam žmogui, vyresniam nei 30 metų, suvartoti po 1–2 gramus per dieną riebalų rūgščių omega-3. Jos padeda mažinti per didelį cholesterolio kiekį kraujyje, padeda išvengti aukšto kraujo spaudimo, mažina širdies ligų riziką, padeda užtikrinti normalų organizmo funkcionavimą, didina jo atsparumą. Žmogaus organizmas omega-3 riebalų rūgščių negamina, ir jos turi būti gaunamos su maistu. Todėl rekomenduojama kasdien išgerti po 0,5 litro pieno, į kurį įdėta omega-3 riebalų rūgščių.
 

Pienas su mažesniu laktozės kiekiu

Ne visi žmonės toleruoja pieną, o tiksliau pieno cukrų – laktozę. Yra nemažai tokių, kurių organizme trūksta fermento laktazės, skaldančios laktozę, arba šis fermentas nepakankamai veiklus. Tokie žmonės, išgėrę pieno ar suvalgę jo produktų (išskyrus raugintus), jaučiasi blogai ir ima šių produktų vengti. Tačiau toks problemos sprendimo būdas netinkamas, nes kartu su pienu prarandamas labai svarbus visaverčių baltymų ir kalcio šaltinis. Tokiems žmonėms geriausia išeitis – pienas su mažesniu laktozės kiekiu, Toks pienas toleruojamas.
 

Ar pieno produktai, kurie krenta į akis – su užrašais „Sveikas“, „Bio“, „Natūralus“ ir pan., yra vertingesni?

Apie produkto vertę reikia spręsti iš jo sudėties. Jeigu nurodyta, kad yra bifido- bakterijų, acidofilinių lazdelių ar kitų probiotikų, arba prebiotinių savybių turinčių maistinių skaidulų, toks produktas tikrai yra vertingesnis už tradicinius.
„Bio“ – tai gyvybė. Taigi tokį užrašą gamintojai naudoja norėdami pabrėžti, kad pavyzdžiui, raugintas pieno produktas nėra po rauginimo apdorotas termiškai.
Tačiau informacija negali klaidinti vartotojo. Pagal dabar galiojančius Europos Sąjungos teisės aktus, nuo šių metų liepos 1 d. taikomus ir Lietuvos gamintojams, nuorodos „Bio“ ar „Eko“ gali būti naudojamos tik tada, kai žaliavos auginimo, laikymo bei gamybos ciklai atitinka ES ekologiškų maisto produktų reglamentą. Taigi pirkėjai, šiandien rinkdamiesi produktus paženklintus tokiomis nuorodomis, gali būti tikri jų kokybe ir maistine verte.
Ant pakuočių negalimi teiginiai apie kokį nors poveikį sveikatai. Užrašas „Sveikas“ iš tiesų nieko nereiškia. Gamintojas taip tarsi žaidžia su pirkėju: esą produktas pasveikina jį pasirenkantįjį. Tačiau juk iš tiesų užrašas sudaro įspūdį, kad tai – sveikas produktas. Tokia informacija dažnai klaidina.
Maisto priedai, skirti kvapui, skoniui, purumo ar kitoms savybėms suteikti ar gaminio galiojimo terminui pratęsti, žymimi raide E su skaičiais. Visuomenėje suformuota neteisinga nuomonė, kad visi „E“ yra absoliučiai blogi. Dažnai raide E yra paprasčiausiai koduojama maistinė medžiaga, pavyzdžiui, citrinos rūgštis, krakmolas, ar pan., daug E raide koduotų priedų, kurie gaunami iš natūralių augalų, saugiomis technologijomis. Maisto priedų vartojimas taip pat reglamentuojamas teisės aktais, nustatytos leistinos saugios žmogaus sveikatai normos. Įmonės yra kontroliuojamos dėl jų laikymosi.
Pagal mūsų šalyje galiojančias normas, į rauginto pieno produktus negalima dėti jokių konservantų.
 

Akylesni pirkėjai pastebi, kad galima įsigyti ne tik, pavyzdžiui, sūrio bet ir „sūrio produkto“, ne tik sviesto, bet ir „tepaus riebalų mišinio“. Kuo skiriasi šie gaminiai?

Etiketes reikia skaityti visais atvejais. Tačiau visi šie produktai yra savaip geri – pirkėjui rinktis. Sūris ir sviestas, pavyzdžiui, tradiciniai gaminiai iš karvės ar ožkos pieno. Sviestu vadinamas produktas, kuriame yra ne mažiau nei 80 proc. pieno riebalų. Tuo tarpu „sūrio produktu“ ar „tepiuoju riebalų mišiniu“ vadinami gaminiai, kuriuose dalis pieno riebalų yra pakeičiama augalinės kilmės riebalais. Toks skirtingas, atrodytų, vienodų produktų ženklinimas leidžia vartotojui suprasti ir pasirinkti. Ar tokie produktai yra vertingi – taip, nes kuo mažiau gyvulinės kilmės riebalų – tuo, pasak dietologų, sveikiau.