Nėščiosios moters mityba

Nėštumo metu svarbu sveikai maitintis, nes visas maisto medžiagas vaisius gauna per motinos kraują. Būsimajai mamai daugiau nei paprastai reikia vitaminų ir mineralinių medžiagų, ypač kalcio, folio rūgšties, B grupės vitaminų, jodo ir geležies. Šių medžiagų trūkumas gali sutrikdyti vaisiaus raidą, sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą. Tačiau kai kurių vitaminų perteklius (ypač A, D, E) taip pat gali būti pavojingas.
 

Nėščioji pirmuosius tris mėnesius turėtų suvartoti dviem trimis šimtais kilokalorijų daugiau nei įprastai (apie 2300 kilokalorijų). Antroje nėštumo pusėje maisto kaloringumas turi būti šiek tiek didesnis (apie 2500 kcal).
Nėščiajai reikia daugiau baltymų – svarbiausios organizmo ląstelių ir audinių statybinės medžiagos. Paros maisto racione turi būti apie 50 g baltymų. Rekomenduojami gyvūninės kilmės baltymai (liesas pienas, mėsa, vištiena, kalakutiena, kiaušiniai, žuvis). Patariama valgyti liesą mėsą, vengti rūkytų, sūrių dešrų, mėsos konservų.
Beveik pusė visų riebalų, suvartojamų per parą, turi būti augalinės kilmės (saulėgrąžų, rapsų, kukurūzų aliejus), likusioji dalis – gaunami iš pieno (sviestas, grietinė). Angliavandenių nėščioji gauna valgydama duoną, miltų gaminius, kruopas, bulves, pupeles, žirnius, vaisius, daržoves.
Duona, kruopų košės, makaronai, dribsniai, bulvės yra svarbus energijos šaltinis. Bulvėse yra vitamino C, sėlenose, skaldytų grūdų duonoje, avižiniuose dribsniuose – folio rūgšties. Kai kurios kruopos, rupaus malimo miltų ar skaldytų grūdų produktai turtingi maistinių skaidulų, padedančių išvengti vidurių užkietėjimo, kuris vargina daugelį nėščiųjų.
Patariama valgyti kuo įvairesnių daržovių (400 – 500 g per dieną) ir vaisių (200 –300 g per dieną). Daržovėse ir vaisiuose yra vitamino C, beta karotino, kalcio, geležies, maistinių skaidulų, o špinatuose, briuseliniuose ir brokoliniuose kopūstuose, pupelėse, žirniuose, burokėliuose – folio rūgšties.
Pienas ir jo produktai yra geras baltymų, kalcio, vitaminų A ir B šaltinis. Reikėtų rinktis liesesnius, mažiau kaloringus pieno produktus, ypač jei svoris didėja per greitai.
Geležies trūkumas – dažniausia nėščiųjų anemijos (mažakraujystės) priežastis. Negydoma mažakraujystė didina nėštumo komplikacijų pavojų, todėl patariama valgyti daugiau geležies turinčių maisto produktų (žalių vaisių bei daržovių, džiovintų abrikosų). Geriausiai pasisavinama mėsoje, paukštienoje, žuvyje esanti geležis. Vitaminas C gerina geležies pasisavinimą.


Per parą reikėtų išgerti 6 – 8 stiklines skysčių. Žindyvės turėtų gerti tiek, kad nejaustų troškulio, kurį geriausiai malšina vanduo ir nesaldžios sultys. Reikia riboti kavos ir kitų gėrimų, kuriuose yra kofeino, vartojimą iki vieno puodelio per dieną – juose esančios medžiagos slopina geležies pasisavinimą žarnyne. Kofeinas iš kavos, arbatos, kokakolos gėrimų gali patekti į pieną ir sutrikdyti kūdikio miegą, sukelti nereikalingą aktyvumą, todėl šiuos gėrimus reikėtų vartoti saikingai. Nepatariama gerti limonado ir kitų saldžių gėrimų.

Išgertas alkoholis patenka į motinos pieną, todėl jo negalima vartoti. Rūkymas slopina pieno gamybą, mažina vitamino C kiekį piene. Kai kurie vaistai taip pat gali patekti į pieną, todėl prieš vartojant bet kokius vaistus būtina pasitarti su gydytoju.
Rekomenduojama vartoti mažiau valgomosios druskos (ne daugiau kaip 5 g per dieną), nes ji skatina skysčių kaupimąsi audiniuose.
Per dieną nėščiosioms rekomenduojamas paros kalcio kiekis – 1200 mg (tiek yra maždaug 1 litre lieso pieno), fosforo – 1200 mg, magnio – 350 mg. Svarbiausi fosforo šaltiniai – mėsa, paukštiena, žuvis, kiaušiniai, pienas ir jo produktai, riešutai, ankštiniai. Daugiausia magnio yra žaliose lapinėse daržovėse, grūduose, žirniuose, pupose.
Po gimdymo moteris paprastai sveria keliais kilogramais daugiau nei prieš nėštumą. Nereikia stengtis greitai sumažinti svorį. Pieno gamybai naudojama daug energijos, todėl svoris pats laipsniškai sumažės. Kūno masę galima mažinti tik po gimdymo.
Nėštumo ir žindymo metu reikia saugotis per maistą plintančių infekcijų. Kai kurie mikroorganizmai gali būti labai pavojingi motinos ir vaisiaus ar naujagimio sveikatai.
Patariama:
· nevalgyti žalių ir per trumpai virtų kiaušinių (gerai išvirusio kiaušinio baltymas ir trynys yra kieti);
· gerti tik pasterizuotą pieną, nepirkti pieno produktų turgavietėse;
· gerai išvirti mėsą;
· mėsą laikyti šaldytuve, atskirai nuo kitų produktų; baigus doroti žalią mėsą, gerai išplauti indus, nuvalyti stalo paviršių, nusimazgoti rankas;
· švariai plauti daržoves ir vaisius;
· visuomet patikrinti ant maisto produktų pakuočių nurodytą vartojimo laiką; nevalgyti produktų, kurių vartojimo terminas pasibaigęs.
Valgyti reikia reguliariai, nedidelėmis porcijomis ir dažnai.
 

Kaip nėščiosioms palengvinti negalavimus, susijusius su mityba


1. Rytinis šleikštulys
Nėštumo pradžioje juo skundžiasi apie 70 proc. moterų. Baigiantis ketvirtam nėštumo mėnesiui, jis paprastai susilpnėja ir išnyksta. Kad šleikštulys sumažėtų, patariama:
· valgyti dažnai, bet po nedaug (kas 2 val.),
· vengti maisto ir kvapų, kurie sustiprina šleikštulį,
· dažniau valgyti džiūvėsių, dribsnių, daržovių salotų, vaisių,
· vengti riebaus ir saldaus maisto.

2. Vidurių užkietėjimas
Viduriai užkietėja 40 proc. nėščiųjų. Patariama:
· gerti daug skysčių (kasdien 6 – 8 stiklines vandens ar nesaldžių sulčių),
· valgyti turtingą skaidulinių medžiagų maistą (skaldytų grūdų ir rupaus malimo miltų duoną; grikių, avižų, miežinių, kvietinių kruopų košes, dribsnius, daržoves ir vaisius, ypač džiovintas slyvas)
3. Rėmuo
Rėmuo gali varginti bet kuriuo nėštumo laikotarpiu, dažniausiai nėštumo pabaigoje. Juo skundžiasi apie 30 – 50 proc. nėščiųjų. Kad rėmuo mažiau vargintų, patariama:
· vengti šokolado, riebaus maisto, alkoholio, ypač prieš miegą, nes šie produktai atpalaiduoja stemplės raumenis, ir rūgštus skrandžio turinys patenka į stemplę,
· vengti rūgštaus ir aštraus maisto, kuris dirgina gleivinę (pomidorų, acto, citrinos, pipirų ir t.t.),
· išgerti pieno ir suvalgyti jo produktų, nes tai gali laikinai sumažinti rėmens simptomus,
· valgyti lėtai, skysčius geriau gerti tarp valgių, bet ne valgant,
· valgyti dažnai ir negausiai, stengtis neprisivalgyti prieš miegą,
· miegoti šiek tiek pakėlus viršutinę kūno dalį.
Vaistai, mažinantys skrandžio rūgštingumą, blogina geležies pasisavinimą, todėl nepasitarus su gydytoju jų negalima vartoti.

 

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai