Nėščioji pirmuosius tris mėnesius turėtų suvartoti dviem trimis šimtais kilokalorijų daugiau nei įprastai (apie 2300 kilokalorijų). Antroje nėštumo pusėje maisto kaloringumas turi būti šiek tiek didesnis (apie 2500 kcal).
Nėščiajai reikia daugiau baltymų – svarbiausios organizmo ląstelių ir audinių statybinės medžiagos. Paros maisto racione turi būti apie 50 g baltymų. Rekomenduojami gyvūninės kilmės baltymai (liesas pienas, mėsa, vištiena, kalakutiena, kiaušiniai, žuvis). Patariama valgyti liesą mėsą, vengti rūkytų, sūrių dešrų, mėsos konservų.
Beveik pusė visų riebalų, suvartojamų per parą, turi būti augalinės kilmės (saulėgrąžų, rapsų, kukurūzų aliejus), likusioji dalis – gaunami iš pieno (sviestas, grietinė). Angliavandenių nėščioji gauna valgydama duoną, miltų gaminius, kruopas, bulves, pupeles, žirnius, vaisius, daržoves.
Duona, kruopų košės, makaronai, dribsniai, bulvės yra svarbus energijos šaltinis. Bulvėse yra vitamino C, sėlenose, skaldytų grūdų duonoje, avižiniuose dribsniuose – folio rūgšties. Kai kurios kruopos, rupaus malimo miltų ar skaldytų grūdų produktai turtingi maistinių skaidulų, padedančių išvengti vidurių užkietėjimo, kuris vargina daugelį nėščiųjų.
Patariama valgyti kuo įvairesnių daržovių (400 – 500 g per dieną) ir vaisių (200 –300 g per dieną). Daržovėse ir vaisiuose yra vitamino C, beta karotino, kalcio, geležies, maistinių skaidulų, o špinatuose, briuseliniuose ir brokoliniuose kopūstuose, pupelėse, žirniuose, burokėliuose – folio rūgšties.
Pienas ir jo produktai yra geras baltymų, kalcio, vitaminų A ir B šaltinis. Reikėtų rinktis liesesnius, mažiau kaloringus pieno produktus, ypač jei svoris didėja per greitai.
Geležies trūkumas – dažniausia nėščiųjų anemijos (mažakraujystės) priežastis. Negydoma mažakraujystė didina nėštumo komplikacijų pavojų, todėl patariama valgyti daugiau geležies turinčių maisto produktų (žalių vaisių bei daržovių, džiovintų abrikosų). Geriausiai pasisavinama mėsoje, paukštienoje, žuvyje esanti geležis. Vitaminas C gerina geležies pasisavinimą.
Per parą reikėtų išgerti 6 – 8 stiklines skysčių. Žindyvės turėtų gerti tiek, kad nejaustų troškulio, kurį geriausiai malšina vanduo ir nesaldžios sultys. Reikia riboti kavos ir kitų gėrimų, kuriuose yra kofeino, vartojimą iki vieno puodelio per dieną – juose esančios medžiagos slopina geležies pasisavinimą žarnyne. Kofeinas iš kavos, arbatos, kokakolos gėrimų gali patekti į pieną ir sutrikdyti kūdikio miegą, sukelti nereikalingą aktyvumą, todėl šiuos gėrimus reikėtų vartoti saikingai. Nepatariama gerti limonado ir kitų saldžių gėrimų.
Išgertas alkoholis patenka į motinos pieną, todėl jo negalima vartoti. Rūkymas slopina pieno gamybą, mažina vitamino C kiekį piene. Kai kurie vaistai taip pat gali patekti į pieną, todėl prieš vartojant bet kokius vaistus būtina pasitarti su gydytoju.
Rekomenduojama vartoti mažiau valgomosios druskos (ne daugiau kaip 5 g per dieną), nes ji skatina skysčių kaupimąsi audiniuose.
Per dieną nėščiosioms rekomenduojamas paros kalcio kiekis – 1200 mg (tiek yra maždaug 1 litre lieso pieno), fosforo – 1200 mg, magnio – 350 mg. Svarbiausi fosforo šaltiniai – mėsa, paukštiena, žuvis, kiaušiniai, pienas ir jo produktai, riešutai, ankštiniai. Daugiausia magnio yra žaliose lapinėse daržovėse, grūduose, žirniuose, pupose.
Po gimdymo moteris paprastai sveria keliais kilogramais daugiau nei prieš nėštumą. Nereikia stengtis greitai sumažinti svorį. Pieno gamybai naudojama daug energijos, todėl svoris pats laipsniškai sumažės. Kūno masę galima mažinti tik po gimdymo.
Nėštumo ir žindymo metu reikia saugotis per maistą plintančių infekcijų. Kai kurie mikroorganizmai gali būti labai pavojingi motinos ir vaisiaus ar naujagimio sveikatai.
Patariama:
· nevalgyti žalių ir per trumpai virtų kiaušinių (gerai išvirusio kiaušinio baltymas ir trynys yra kieti);
· gerti tik pasterizuotą pieną, nepirkti pieno produktų turgavietėse;
· gerai išvirti mėsą;
· mėsą laikyti šaldytuve, atskirai nuo kitų produktų; baigus doroti žalią mėsą, gerai išplauti indus, nuvalyti stalo paviršių, nusimazgoti rankas;
· švariai plauti daržoves ir vaisius;
· visuomet patikrinti ant maisto produktų pakuočių nurodytą vartojimo laiką; nevalgyti produktų, kurių vartojimo terminas pasibaigęs.
Valgyti reikia reguliariai, nedidelėmis porcijomis ir dažnai.
1. Rytinis šleikštulys
Nėštumo pradžioje juo skundžiasi apie 70 proc. moterų. Baigiantis ketvirtam nėštumo mėnesiui, jis paprastai susilpnėja ir išnyksta. Kad šleikštulys sumažėtų, patariama:
· valgyti dažnai, bet po nedaug (kas 2 val.),
· vengti maisto ir kvapų, kurie sustiprina šleikštulį,
· dažniau valgyti džiūvėsių, dribsnių, daržovių salotų, vaisių,
· vengti riebaus ir saldaus maisto.
2. Vidurių užkietėjimas
Viduriai užkietėja 40 proc. nėščiųjų. Patariama:
· gerti daug skysčių (kasdien 6 – 8 stiklines vandens ar nesaldžių sulčių),
· valgyti turtingą skaidulinių medžiagų maistą (skaldytų grūdų ir rupaus malimo miltų duoną; grikių, avižų, miežinių, kvietinių kruopų košes, dribsnius, daržoves ir vaisius, ypač džiovintas slyvas)
3. Rėmuo
Rėmuo gali varginti bet kuriuo nėštumo laikotarpiu, dažniausiai nėštumo pabaigoje. Juo skundžiasi apie 30 – 50 proc. nėščiųjų. Kad rėmuo mažiau vargintų, patariama:
· vengti šokolado, riebaus maisto, alkoholio, ypač prieš miegą, nes šie produktai atpalaiduoja stemplės raumenis, ir rūgštus skrandžio turinys patenka į stemplę,
· vengti rūgštaus ir aštraus maisto, kuris dirgina gleivinę (pomidorų, acto, citrinos, pipirų ir t.t.),
· išgerti pieno ir suvalgyti jo produktų, nes tai gali laikinai sumažinti rėmens simptomus,
· valgyti lėtai, skysčius geriau gerti tarp valgių, bet ne valgant,
· valgyti dažnai ir negausiai, stengtis neprisivalgyti prieš miegą,
· miegoti šiek tiek pakėlus viršutinę kūno dalį.
Vaistai, mažinantys skrandžio rūgštingumą, blogina geležies pasisavinimą, todėl nepasitarus su gydytoju jų negalima vartoti.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauJau seniai neabejojama, kad motinos pienas yra tinkamiausias naujagimio ir kūdikio maistas, o žindymas krūtimi turi didelį biologinį ir emocinį poveikį motinos ir kūdikio sveikatai. Žindymas krūtimi – tai per visą evoliucijos laiką susidariusios grandinės tęsimas (nėštumas – gimdymas – laktacija), tad iki 6 mėnesių kūdikiai turėtų būti maitinami tik motinos pienu. Jame yra visų kūdikiui reikalingų vitaminų, mikroelementų ir kitų mažylio raidai svarbių medžiagų, o dėl ypatingos motinos pieno sudėties visos šios medžiagos pasisavinamos geriau nei iš karvės ar ožkos pieno. Vyresnius kūdikius jau reikia primaitinti....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauŽinia apie nėštumą visada pakeičia tiek nėščiosios, tiek artimiausių jos žmonių gyvenimą, ir nors, kaip teigia gydytojai, – tai normali fiziologinė būsena, su kuria reikia susitaikyti, moteris dažniausiai tampa daug atsargesnė ir dėmesingesnė savo gyvenimo būdui, mitybai bei savijautai. Juk dabar ji atsakinga ne tik už savo, bet ir už naujo žmogaus gyvenimą. Tad kokios gi tos pagrindinės gairės, kurių nėštumo metu turėtų laikytis kiekviena būsimoji mama? Konsultuoja gydytoja ginekologė Eugenija ABRAITIENĖ. ...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę