){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Kokių medžių sula yra tinkama gerti?
Sulą galimą išgauti beveik iš visų medžių, tačiau maistui naudojama klevų ir beržų sula. Ji pradeda gamintis pavasarį, kai oro temperatūra pakyla iki 4–6 laipsnių. Tada medžiai pradeda iš žemės traukti vandenį su jame ištirpusiais mineralais, angliavandeniais, vitaminais. Pirmiausia atsiranda klevų sulos, nes tamsūs klevų kamienai greičiau įkaista vos pasirodžius pirmiesiems saulės spinduliams. Maždaug po savaitės pradeda tekėti ir beržų sula.
Kaip taisyklingai leisti sulą ir nepakenkti medžiui?
Sula leidžiama anksti pavasarį, kai augale vyksta sulčių judėjimas. Tam medžio kamiene gali būti kaltu padaroma trikampė skylė su žemyn nukreipta viršūne. Į skylę įstatomas specialus skardinis lovelis arba marlinė virvutė, kuri nuleidžiama į švarų stiklinį indą. Kitas variantas – skyles išgręžti rankiniu grąžtu. Į skylę įstatomas metalinis vamzdelis, o, geriausia, išdrožtas medinis lovelis.
Kai sula baigia tekėti, medžio žaizdą būtina užtepti tirštu sodo tepalu ar ūkiniu muilu arba užkimšti mediniu kaiščiu, kad į medį nepatektų parazitinių grybų ir bakterijų, kurie sukelia puvimą ir medžio žuvimą.
Kuo ypatinga beržų ir klevų sula?
Beržo sula – natūralus gėrimas, turintis iki 1–2 proc. vynuogių cukraus (gliukozės ir fruktozės), obuolių rūgšties, vitamino C, kalio, kalcio, magnio, eterinių aliejų, fermentų, sudėtingų glikozidų grupės junginių, kitų mineralinių ir organizmui naudingų medžiagų.
Šis švelniai saldus gėrimas padeda pašalinti iš organizmo akmenis, druskų sankaupas, šlakus, toksinus, todėl jo naudinga gerti sergant osteochondroze (su amžiumi susiję kaulų ir kremzlių pokyčiai, kurių metu formuojasi ataugos, plonėja ir nyksta kremzlės), inkstų akmenlige, podagra.
Sula naudinga ir sergant odos ligomis, tokiomis kaip egzema, neurodermatitas (lėtinis paviršinis, niežėjimą sukeliantis odos uždegimas), žvynelinė. Ji ne tik geriama, bet tinka ir drėgniems tvarsčiams sergant dermatitais (odos uždegimais), trofinėmis opomis, egzema. Beržo sula galima prausti veidą, kai yra pigmentinių dėmių ar kai veidas išbertas spuogais.
Sulą galima gerti po 1–3 stiklines per dieną sergant bronchitu ar kai kamuoja kosulys. Literatūroje rašoma, kad tinka sergant plaučių tuberkulioze kaip bendrai stiprinanti organizmą priemonė, taip pat mažina nemalonius simptomus sergant reumatu, radikulitu, artritu, gydant skrandžio žaizdas, galvos skausmus, esant vitaminų trūkumui (hipovitaminozei).
Klevų sula savo sudėtimi panaši į beržų, tik saldesnė, joje apie 4 proc. cukraus (beržų suloje yra perpus mažiau). Klevų sulą galima naudoti vietoj cukraus, maistui ar gėrimams saldinti.
Dėl klevų suloje esančio gausesnio cukraus kiekio kai kuriose šalyse iš jos gaminamas sirupas. Jis naudojamas ruošiant įvairų maistą, desertams gardinti.
Senovinis beržo giros receptas
Beržo sula pakaitinama iki 35 laipsnių, į ją įdedama mielių (10–15 g vienam litrui sulos). Indas aklinai užkemšamas ir išnešamas į patalpą, kurios temperatūra nuo 5 iki 10°C laipsnių, ir laikoma apie 3–4 dienas. Šis putojantis truputį rūgštaus skonio gėrimas tinkamas gerti išsilaiko 4–5 mėnesius.
Iš beržo sulos taip pat gali būti gaminamas beržo sirupas, vynas, šampanas. Literatūroje rašoma, kad senovėje kunigaikščiai ir dvarininkai, norėdami nustebinti kitų šalių svečius šampanu, vaišindavo bynu, pagamintu iš beržo sulos.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauJau seniai neabejojama, kad motinos pienas yra tinkamiausias naujagimio ir kūdikio maistas, o žindymas krūtimi turi didelį biologinį ir emocinį poveikį motinos ir kūdikio sveikatai. Žindymas krūtimi – tai per visą evoliucijos laiką susidariusios grandinės tęsimas (nėštumas – gimdymas – laktacija), tad iki 6 mėnesių kūdikiai turėtų būti maitinami tik motinos pienu. Jame yra visų kūdikiui reikalingų vitaminų, mikroelementų ir kitų mažylio raidai svarbių medžiagų, o dėl ypatingos motinos pieno sudėties visos šios medžiagos pasisavinamos geriau nei iš karvės ar ožkos pieno. Vyresnius kūdikius jau reikia primaitinti....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauŽinia apie nėštumą visada pakeičia tiek nėščiosios, tiek artimiausių jos žmonių gyvenimą, ir nors, kaip teigia gydytojai, – tai normali fiziologinė būsena, su kuria reikia susitaikyti, moteris dažniausiai tampa daug atsargesnė ir dėmesingesnė savo gyvenimo būdui, mitybai bei savijautai. Juk dabar ji atsakinga ne tik už savo, bet ir už naujo žmogaus gyvenimą. Tad kokios gi tos pagrindinės gairės, kurių nėštumo metu turėtų laikytis kiekviena būsimoji mama? Konsultuoja gydytoja ginekologė Eugenija ABRAITIENĖ. ...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę