Mėlynė turi gliukozės, laktozės, fruktozės, sacharozės, raugintų ir dažomųjų medžiagų, organinių rūgščių (citrinos, obuolių, gintaro), daug mineralų: geležies, vario, magnio, fosforo, chromo. Be to, mėlynė turi karotino (vitamino A), C, PP, B grupės vitaminų. Mėlynėse daugiau negu kitose uogose ir vaisiuose yra mangano. Augalo lapuose daug flavonoidų, eterinių aliejų, karotinoidų, alkaloidų ir t.t.
Mėlynių lapai
Lapai džiovinami žydėjimo metu. Išdžiūvę stiebeliai atskiriami ir išmetami. Mėlynių lapų nuoviras slopina uždegimą, naudingas sergant virškinamojo trakto ligomis, inkstų akmenlige. Bet vertingiausia tai, kad lapuose esantys gliukochinonai mažina cukraus kiekį kraujyje. Lapų nuoviru (ar mėlynių sultimis), esant uždegimui, naudinga skalauti burną, gerklę.
Tačiau mėlynių lapų užpilų ir nuovirų be pertraukos negalima vartoti ilgiau nei 3 savaites.
Mėlynių uogos
Mėlynės renkamos sausos ir prinokusios, džiovinamos paberiant plonu sluoksniu ant audeklo ar popieriaus pavėsyje, geriausia, kur vėsu, nėra saulės ir yra vėdinama. Džiovintas mėlynes galima vartoti 2 metus.
Mėlynės ir jų sultys padeda malšinti uždegimus, naudingos sergant reumatu, įvairiomis odos ligomis (ypač psoriaze, egzema), sutrikus medžiagų apykaitai.
Džiovintos mėlynės įeina į daugelio vaistažolių arbatų sudėtį.
Daktaras iš žaliųjų miškų
„Kur valgomos mėlynės ir žemuogės, daktarams nėra kas veikti“, – sako liaudies patarlė. Uogoje daug geležies, kuri padidina hemoglobino kiekį kraujyje, o veidui suteikia skaistumo. Mėlynių kisielius naudingas virškinimui normalizuoti, padeda tiek esant viduriavimui, tiek esant vidurių užkietėjimui.
Mėlynių uogos labai naudingos akims. Jos padeda gerinti regėjimą, atgaivina pavargusias ir paraudusias akis. Mėlynėje esančios medžiagos turi savybę pagerinti regėjimo aštrumą, ypač prieblandoje. Įdomus faktas, kad prezidento Džono Kenedžio tėvas Džozefas Kenedis, aviacijos generolas, įvedė į kasdieninį lakūnų racioną mėlynes, kad būtų išsaugotas regėjimo aštrumas skrydžių metu.
Bostono universiteto mokslininkas Dž. Džozefas, atlikęs tyrimus, paskelbė, kad, gausiai vartojant mėlynes, sustiprėja raumenų jėga (svarbu dirbantiems sunkų fizinį darbą ar sportuojantiems), gerėja atmintis (aktualu studijuojantiems, dirbantiems protinį darbą), gerėja judesių koordinacija (aktualu pagyvenusiems žmonėms).
Tačiau mėlynių negalima vartoti esant infekcinės kilmės viduriavimui.
Mėlynė turi daug antioksidantų, kurie padeda sumažinti galimybę susirgti širdies ligomis. Mėlynių kisielius ar gėrimas naudingas trombozės, miokardo infarkto profilaktikai.
Šiaurės šalyse arbata iš mėlynių uogų ir lapų yra geriama peršalus, skaudant galvai, kosint. Reikėtų stengtis per vasarą, liepą-rugpjūtį privalgyti kuo daugiau mėlynių, o vėlesniu metu laiku – gerti džiovintų uogų ir lapų nuovirą..
Uogų džiovinimas
Mėlynės renkamos sausą, nelietingą dieną. Surinkę mėlynes, jų neplaukite ir paskleiskite plonu sluoksniu ant popieriaus, kad apdžiūtų. Po to galima jas džiovinti + 40 C t., jei yra galimybė – kaimiškoje krosnyje. Iš 7 kg žalių mėlynių paprastai sudžiovinama apie 1 kg sausų uogų. Laikykite džiovintas uogas ir lapus medžiaginiame ar drobiniame maišelyje.
Mėlynių lapus galima maišyti su žemuogių, juodųjų serbentų ir kitų augalų lapais.
Ką gaminsime žiemai?
„Sezono metu per dieną rekomenduojama suvalgyti po 200 ml mėlynių (arbatinį puodelį). Jei pirksite uogas turguje, pasiteiraukite, kur jos buvo rinktos“, – pataria gydytoja alergologė dr. Eglė Vaitkaitienė. Naudingiausia valgyti šviežias uogas, o žiemai jas sutrinti su cukrumi (1:1). Mėlynes galima ir užšaldyti, jose, kaip ir trintose su cukrumi, išliks visi vitaminai ir mikroelementai.
Turėkite ir džiovintų uogų – jos nepraranda gydomųjų savybių net dvejus metus.
Iš uogų galima pasigaminti ekstraktų, sulčių, sirupų, uogienės. Žiemą tai galėsite panaudoti arbatai, pyrago, desertui ar želei pagardinti.
Mėlynės ir alergija
Pasak gydytojos alergologės dr. Eglės Vaitkaitienės, mėlynės nėra priskiriamos dažnai alergizuojančių uogų kategorijai. Amerikos Vaikų mitybos akademijos specialistai pataria vaikams mėlynes valgyti nuo 6 mėn. O, pastebėjus alergijos simptomų, – nuo vienerių metų. Iki 3 metų reikėtų duoti smulkintų ar trintų uogų, kad jomis neužspringtų.
Suvalgė uogų, stebėkite, ar nepasireiškia alerginė reakcija: nepaburko lūpos, liežuvis, veidas? Ar neskauda pilvo, nesvaigsta galva, nepykina, nėra viduriavimo? Gal sunku kvėpuoti, išbėrė ir niežti odą? Jei pasireiškia šie alergijos simptomai, reikėtų kreiptis į gydytoją.
„Jei, suvalgius šviežių mėlynių, simptomai kartojasi, valgykite tik termiškai apdorotas mėlynes ir venkite produktų, į kurių sudėti įeina ši uoga (tyrių, ledų, uogienių). Dažniausiai alergiją sukelia komerciniu būdu užaugintos uogos, nes jos neretai būna užterštos pesticidais“, – pataria dr. E. Vaitkaitienė. Pasak jos, kai kurie žmonės gali būti jautrūs natūraliems salicilatams, kurių yra mėlynėse.
Įdomu
• Senovėje iš mėlynių sulčių gamindavo kokybiškus purpurinius ir violetinius tapymo dažus dailininkams.
• Sumaišius mėlynių dažus su papildomais ingredientais, buvo dažomi audiniai ir popierius.
• Mėlynių dažai odai suteikia rudą ar geltoną spalvą.
Pora liaudies receptų
• Esant skrandžio negalavimams: 1 valg. šaukštą sausų uogų užpilti 2 stiklinėmis vandens ir virti tol, kol skysčio nesumažės per pusę. Po to perkošti ir gerti po ¼ stiklinės 4 kartus per dieną prieš valgį.
• Odos ligoms: virtų mėlynių tirštą košelę uždėkite storu sluoksniu ant odos esant egzemai, opoms, spuogams ar nudegimams.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauJau seniai neabejojama, kad motinos pienas yra tinkamiausias naujagimio ir kūdikio maistas, o žindymas krūtimi turi didelį biologinį ir emocinį poveikį motinos ir kūdikio sveikatai. Žindymas krūtimi – tai per visą evoliucijos laiką susidariusios grandinės tęsimas (nėštumas – gimdymas – laktacija), tad iki 6 mėnesių kūdikiai turėtų būti maitinami tik motinos pienu. Jame yra visų kūdikiui reikalingų vitaminų, mikroelementų ir kitų mažylio raidai svarbių medžiagų, o dėl ypatingos motinos pieno sudėties visos šios medžiagos pasisavinamos geriau nei iš karvės ar ožkos pieno. Vyresnius kūdikius jau reikia primaitinti....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauŽinia apie nėštumą visada pakeičia tiek nėščiosios, tiek artimiausių jos žmonių gyvenimą, ir nors, kaip teigia gydytojai, – tai normali fiziologinė būsena, su kuria reikia susitaikyti, moteris dažniausiai tampa daug atsargesnė ir dėmesingesnė savo gyvenimo būdui, mitybai bei savijautai. Juk dabar ji atsakinga ne tik už savo, bet ir už naujo žmogaus gyvenimą. Tad kokios gi tos pagrindinės gairės, kurių nėštumo metu turėtų laikytis kiekviena būsimoji mama? Konsultuoja gydytoja ginekologė Eugenija ABRAITIENĖ. ...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę