){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Krienai auginami daržuose. Iš jų iškeliavę (dažniausiai išmesti), sulaukėja ir savaime auga paupiuose, pakelėse, dykvietėse. Krienai suformuoja didelį kerą su daug didelių lapų. Tokie jie sugeba išsilaikyti nenusmelkti drėgnos pievos ar pakrūmės žolinių augalų. Jei nėra specialiai auginami ir darže nepageidaujami, paprastai iškeliami į patvorį. Tačiau lysvėje, buvusioje kero vietoje, iki rudens iš nepastebimai likusių šaknelių krūmas vėl suveši, nors ravėtojai atkakliai nupešioja iš žemės išlindusius lapus. Rudenį, žiūrėk, krieno nugalėtas daržininkas širdyje atlaidžiai nusišypso augalui už jo atkaklumą. Iš šaknų paruošti krienai bus puikus, aštrus, vitaminingas, jėgų suteikiantis prieskonis pietų stalui.
Krienų lapuose daug vitamino C, fitoncidų medžiagų. Šaknyse taip pat yra vitaminų B1, B2, PP, C, polisacharidų, saponinų ir kt. Baltyminė medžiaga lizocimas, sugebantis tirpinti bakterijų sieneles, turi stiprių baktericidinių savybių. Todėl krieno šaknų preparatai pasižymi stipriu antimikrobiniu ir nuo uždegimo apsaugančiu poveikiu. Jie taip pat skatina tulžies, skrandžio sulčių išsiskyrimą, gerina atsikosėjimą, stimuliuoja vyrų lytinių liaukų veiklą, stiprina organizmą. Aštrumo, dirginamųjų savybių krienui suteikia skylantys tioglikozidai (sinigrinas), kitos medžiagos.
Krienai vartojami į vidų ir išoriškai:
1) Apetitui gerinti (išspaustos sultys, sutarkuota šaknų košelė, krienų košelės vandeninis užpilas).
2) Nuo virusinio hepatito.
20 g tarkuotų šaknų užpilama 1 stikline vandens, po 30 min. nukošiama, geriama po1/3 stiklinės 3 kartus per dieną, po valgio.
3) Nuo burnos, gerklės gleivinių uždegimo, anginos (geriamos krienų sultys, praskiestos vandeniu (1:1); skalavimams, kompresams tinka krienų tyrelė, sumaišyta su krienų sultimis).
4) Nuo avitaminozių.
5) Nuo negyjančių opų (šviežios sultys).
6) Nuo artrito, radikulito, reumato (tepalas, karšta tarkuotų šaknų košelė su kamparo spiritu, sultys su denatūruotu spiritu - visi išoriškai).
Krienai netinka sergantiesiems skrandžio, inkstų, kai kuriomis kitomis ligomis. Tais atvejais vartoti atsargiai, saugantis nesudirginti ligos pažeistų organų.
Visada reikia prisiminti labai stiprias gleivines ir odą dirginamąsias krieno savybes. Sultis ar tyrelę vartoti mažais kiekiais ir praskiestas vandeniu. Išoriškai vartojant gleivines ar odą taip pat reikia apsaugoti nuo stipraus dirginamojo poveikio praskiedžiant vandeniu, aliejumi, išvengiant tiesioginio preparatų kontakto (pvz., šaknų košelė dedama ant pergamentinio popieriaus ir tik tada - ant kūno pirma uždėjus padengto natūralaus pluošto medžiagos gabalėlį).
Plaukų slinkimui mažinti ištisus metus gali būti vartojami tarkuotų krieno šaknų, vasarą - lapų ir šaknų vandeniniai užpilai arba vandeniu praskiestos sultys. Jie veikia dirginamai, pagerina kraujo apytaką, dezinfekuoja odą, gydo uždegimus. Pasigaminti nesunku:
0,5 stiklinės sutarkuotų krieno šaknų užpilama stikline drungno vandens, po 15 min. nukošiama. Išplauta galvos oda įtrinama, aprišama skarele, palaikoma 10 min. Po to gerai išskalaujama minkštame, drungname vandenyje.
Galima iš stiklinės tarkuotų krienų šaknų išspausti sultis, praskiesti du kartus didesniu vandens kiekiu ir jomis įtrinti odą arba supilti į vandenį, kuriuo plauname galvą. Gali peršėti odą. Reikia saugotis, kad nepakliūtų į akis.
Kartu verta po valgio išgerti vandeniu praskiestų (1:1) krienų sulčių organizmui valyti ir pastiprinti.
Krienų procedūras plaukams stiprinti galima vartoti ne dažniau kaip 1 kartą per mėnesį.
Krienai sudirgina kraujagysles, skatina kraujo apytaką, tonizuoja odą, krienų kaukės balina odą, naikina strazdanas. Jas geriausia patikėti kosmetologams, kad nenudegintume veido odos.
Tačiau maitinamosioms ir dezinfekuojamosioms kaukėms daryti yra daug kitų augalų, kuriuos vartoti paprasta, nepavojinga. Į krienų kaukes daugiau vilčių gali dėti nebent norinčios pašalinti strazdanas. Bet, daugelio nuomone, strazdanotas veidas visada atrodo jaunatviškai ir simpatiškai. Tie, kuriems jų yra, gali džiaugtis savo išskirtinumu!
Krienus geriausia kasti rudenį, spalio mėnesį. Tada jie yra veikliausi ir “stipriausi”. Iškastus galima laikyti durpėse rūsyje ar užrištame maiše. Tinka kasti iki pat pavasario, kol prasideda vegetacija, t.y. pradeda augti lapai. Veido kaukei labai stiprių krienų nereikia, galima ją daryti iš vasarą iškasto su lapais krieno. Juo labiau kad ir pašutinti ar sumalti krienų lapai tam taip pat tinka.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauJau seniai neabejojama, kad motinos pienas yra tinkamiausias naujagimio ir kūdikio maistas, o žindymas krūtimi turi didelį biologinį ir emocinį poveikį motinos ir kūdikio sveikatai. Žindymas krūtimi – tai per visą evoliucijos laiką susidariusios grandinės tęsimas (nėštumas – gimdymas – laktacija), tad iki 6 mėnesių kūdikiai turėtų būti maitinami tik motinos pienu. Jame yra visų kūdikiui reikalingų vitaminų, mikroelementų ir kitų mažylio raidai svarbių medžiagų, o dėl ypatingos motinos pieno sudėties visos šios medžiagos pasisavinamos geriau nei iš karvės ar ožkos pieno. Vyresnius kūdikius jau reikia primaitinti....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauŽinia apie nėštumą visada pakeičia tiek nėščiosios, tiek artimiausių jos žmonių gyvenimą, ir nors, kaip teigia gydytojai, – tai normali fiziologinė būsena, su kuria reikia susitaikyti, moteris dažniausiai tampa daug atsargesnė ir dėmesingesnė savo gyvenimo būdui, mitybai bei savijautai. Juk dabar ji atsakinga ne tik už savo, bet ir už naujo žmogaus gyvenimą. Tad kokios gi tos pagrindinės gairės, kurių nėštumo metu turėtų laikytis kiekviena būsimoji mama? Konsultuoja gydytoja ginekologė Eugenija ABRAITIENĖ. ...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę