){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Tačiau kiaušinis nuo seno turi ne tik simbolinę prasmę. Tai puikiomis savybėmis pasižymintis, vienintelis natūralus maisto produktas, turintis visaverčių baltymų, riebalų, angliavandenių, mineralinių medžiagų ir beveik visų žinomų vitaminų tokiu santykiu, kuris atitinka žmogaus organizmo poreikius. Be to, tai palyginti nelabai kaloringas produktas - 100 g turi tik 157 kkal (pvz., 100 g kiaulienos - 355-489 kkal), todėl jis tinka ir tiems, kurie rūpinasi savo svoriu.
Kiaušiniai yra lytinės ląstelės, todėl visas juose esančias maisto medžiagas žmogaus organizmas gerai pasisavina - virtame kiaušinyje esančios maisto medžiagos pasisavinamos 95-100 proc. Suvalgęs vieną kiaušinį, suaugęs žmogus pagrindinių amino rūgščių paros poreikį patenkina 40-65 proc., būtinų mineralinių medžiagų - 2,5-17 proc., vitaminų - iki 1,43 proc.
Kiaušiniai yra daugelio pagrindinių patiekalų sudedamoji dalis, taip pat vartojami ir atskirai. Beje, virtas ar keptas kiaušinis geriau pasisavinamas negu žalias, nes aukštoje temperatūroje suyra elementai, mažinantys maisto medžiagų pasisavinimą.
Medikų nuomone, gyvulių mėsoje ir kiaušiniuose, kurie sudaro didesnę mūsų mitybos raciono dalį, yra daug riebalų ir cholesterolio, galinčių pakenkti sveikatai. Tačiau kiaušinio sudėtyje cholesterolis labai gerai subalansuotas su lecitinu, o riebalų kiekis santykinai nedidelis. Todėl pastarojo dešimtmečio moksliniai tyrimai ”reabilitavo“ kiaušinyje esančio cholesterolio poveikį. Kiaušinis pripažintas tobulai subalansuotu natūraliu maisto produktu.
Pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiriama sveikatai ir sveikai mitybai, todėl didėja sveikatai naudingų produktų paklausa. Todėl mokslininkai daug dirbo, siekdami pagerinti mūsų įprastų produktų kokybę. Ilgų tyrimų rezultatas - nauja technologija, kurią taikant gaunami geresni, patobulinti kiaušiniai su omega-3 riebalų rūgštimis. Tai pasiekta pakeitus vištų lesalą modifikavus tryniuose esančių riebalų rūgščių sudėtį. Šiuo tikslu lesalas papildomas sėmenimis, žuvų taukais ir bioinžinierių patobulintais dumbliais. Tokių kiaušinių sudėtyje yra didelis kiekis omega-3 riebalų rūgščių, o sočiųjų riebalų rūgščių kiekis gerokai sumažėja, todėl trynyje esantys riebalai tampa daug naudingesni mūsų sveikatai. Taigi juose omega-3 riebalų rūgščių yra daug daugiau negu paprastame kiaušinyje, o išvaizda niekuo nesiskiria.
Jau XX a. septintajame dešimtmetyje danų mokslininkai pastebėjo, kad daug žuvies valgantys eskimai rečiau serga širdies ir kraujagyslių ligomis. Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad jų kraujo plazmoje yra daug daugiau polinesočiųjų omega-3 rūgščių. Beje, nuolat valgančių žuvies žmonių kraujo spaudimas mažesnis nei vegetarų, o jų kraujyje mažiau riebalų ir cholesterolio.
Pats žmogaus organizmas omega-3 riebalų rūgščių negamina, o be šių rūgščių jis negali tinkamai funkcionuoti, jos turi itin didelę reikšmę embriono ir naujagimio smegenų bei akių audinių vystymuisi bei augimui. Be to, nepakankamas omega-3 rūgščių kiekis gali turėti įtaką tokių ligų kaip aterosklerozė, trombozė, aritmija, hipertonija, reumatoidinis artritas ir kt. išsivystymui. Dėl jų stokos gali susilpnėti regėjimas, jos svarbios norint apsisaugoti nuo krūties, kasos, prostatos vėžio, dermatito, bronchų astmos, cukrinio diabeto ir daugelio kitų ligų.
Kanadoje, Didžiojoje Britanijoje ir Skandinavijos šalyse rekomenduojama kasdien vartoti maisto produktų, kurių sudėtyje yra šių svarbių rūgščių. Suaugusiems vyrams rekomenduojama 1 500 mg, o suaugusioms moterims - 1000 mg omega-3 riebalų rūgščių kasdien. Vadovaujantis Didžiosios Britanijos mitybos centro rekomendacijomis, omega-3 riebalų rūgštys turėtų sudaryti 0,5 proc. visų per dieną suvartojamų kalorijų.
Daugelis žmonių nepakankamai valgo žuvies ir kenčia nuo omega-3 riebalų trūkumo sukeltų negalavimų. Taigi dabar jie jau turi galimybę rinktis kitą daug šių būtinų rūgščių turintį šaltinį - patobulintus “Omega” kiaušinius.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauJau seniai neabejojama, kad motinos pienas yra tinkamiausias naujagimio ir kūdikio maistas, o žindymas krūtimi turi didelį biologinį ir emocinį poveikį motinos ir kūdikio sveikatai. Žindymas krūtimi – tai per visą evoliucijos laiką susidariusios grandinės tęsimas (nėštumas – gimdymas – laktacija), tad iki 6 mėnesių kūdikiai turėtų būti maitinami tik motinos pienu. Jame yra visų kūdikiui reikalingų vitaminų, mikroelementų ir kitų mažylio raidai svarbių medžiagų, o dėl ypatingos motinos pieno sudėties visos šios medžiagos pasisavinamos geriau nei iš karvės ar ožkos pieno. Vyresnius kūdikius jau reikia primaitinti....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauŽinia apie nėštumą visada pakeičia tiek nėščiosios, tiek artimiausių jos žmonių gyvenimą, ir nors, kaip teigia gydytojai, – tai normali fiziologinė būsena, su kuria reikia susitaikyti, moteris dažniausiai tampa daug atsargesnė ir dėmesingesnė savo gyvenimo būdui, mitybai bei savijautai. Juk dabar ji atsakinga ne tik už savo, bet ir už naujo žmogaus gyvenimą. Tad kokios gi tos pagrindinės gairės, kurių nėštumo metu turėtų laikytis kiekviena būsimoji mama? Konsultuoja gydytoja ginekologė Eugenija ABRAITIENĖ. ...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę