){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
„Logiška: genetiškai modifikuotas maistas yra toks, kuriame yra pakeista augalin4a ar gyvulinės medžiagos ar produktų genetinė informacija, kuri natūraliai gamtoje negalėtų įvykti, – sako docentas dr. Rimantas Stukas. – Vis dėlto, kad ir kaip baisiai skambėtų, šios genetinės modifikacijos, naudojantis naujosiomis technologijomis, daromos ne tam, kad kenktų žmonių sveikatai, tačiau siekiant kitų tikslų.“ Taigi, nors ir dažnai manoma kitaip, pagrindinės priežastys, dėl kurių mokslininkai griebiasi šių veiksmų, yra tik teigiamų rezultatų siekimas. Štai taip dažnai genetinės modifikacijos pavyzdžiu laikomi pomidorai paveikiami tam, kad juose sumažėtų skysčių, atsirastų daugiau sausųjų medžiagų – vadinasi, padidėtų jų biologinė vertė.
Kitos priežastys, anot docento, taip pat ne sąmokslo planai. Augalai modifikuojami norint apsaugoti juos nuo kenkėjų, pavojingų aplinkos veiksnių (pvz., šalčio ar cheminių priemonių, žudančių piktžoles, ir .t.), dargi – sumažinti juose esančių alergiją sukeliančių komponentų kiekį. Tai reiškia – tarnauti žmogui.
Aplinkui skalambyti, kad genetiškai modifikuotų produktų nevartojate arba kad jie išnaikins žmoniją, nederėtų. Kaip sako dr.R. Stukas, norintieji išvengti tokių gaminių gali skaityti etiketes – ten viskas parašyta. Tačiau niekada nežinia, ką perkame nepakuotą. Yra keletas dažniausiai modifikuojamų maisto produktų: soja, kukurūzai, rapsai, jau minėtieji pomidorai. Bet vėlgi, netgi neperkant, pvz., sojos, jos gali pasitaikyti mėsos kumpyje, nevartojant rapsų – jų būna aliejuje ir t.t.
Vis dėlto Europos Sąjunga yra išleidusi reikalavimą, kad visas žmonėms pasiekiamas maistas būtų saugus ir nekeltų rizikos sveikatai. Tad bet kas, kas parduodama parduotuvėse, turi būti nepavojinga.
Galiausiai bijoti, kad, prisivalgę genetiškai modifikuotų produktų, patys mutuosime, kol kas nereikia. Moksliškai nėra įrodyta, kad genetinė modifikacija turėtų neigiamą poveikį žmogui. Vis dėlto aklai šiuo atveju mokslu pasitikėti nederėtų – kas bus ateityje, dar neaišku. Visi procesai, susiję su genetiniu modifikavimu, vyksta dar palyginti labai trumpą laiką – 27 metus, todėl kokių nors realių pasekmių ar rezultatų galima laukti tik po 20–30 metų.
Žiūrint plačiau – jau dabar žinoma, kad gentinė modifikacija gali turėti neigiamos įtakos aplinkai. Augant modifikuotiems organizmams (augalams, bakterijoms, gyvūnams), gali atsirasti naujų veislių, pasikeisti dirvožemio struktūra ir t.t. Visa tai vyksta veikiant natūraliems gamtos procesams – vabzdžiams pernešant žiedadulkes ir t.t.
Dažnas, tik pamatęs gražesnį vaisių ar daržovę, iškart nusprendžia: genetiškai modifikuotas. Tiesa, taip gali būti, tačiau dažniausiai mūsų prekybos centruose parduodami gražūs ir ilgalaikiai produktai būna apdoroti įvairiais, dažniausiai sintetiniais maisto priedais: konservantais, maisto stabilizatoriais, antioksidantais ir pan.
Šios medžiagos taip pat yra leidžiamos naudoti – paskaičiuojamos tam tikros jų koncentracijos, skirtingi augalai apdorojami skirtingai, o, laikydamiesi tam tikrų jų valgymo taisyklių, didelio poveikio ir nejausime.
Visa informacija apie organizmą slypi genetinėje medžiagoje – DNR. Tai tarsi eilė raidžių, kuriomis surašyta viskas apie baltymus – pagrindinę gyvybės medžiagą. Naudojant fermentus, DNR galima sukarpyti ir gabalėlį perkelti į kitą organizmą. Taip sukuriamas naujas, transgeninis (genetiškai modifikuotas) organizmas. Genetiškai modifikuotas organizmas (GMO) – organizmas (išskyrus žmogų), kurio genetinė medžiaga yra taip pakeista ir įgijusi tokių savybių, kurios negalėtų atsirasti organizmui dauginantis natūraliu būdu. Genetiškai modifikuotas produktas (GMP) – toks, kurio sudėtyje yra ar kuris susideda iš genetiškai modifikuotų organizmų ar jų dalių ir yra teikiamas į rinką.
Taikant genų inžineriją buvo išvestos įvairios augalų veislės, atliekami tyrimai. Vienas iš populiariausių genetinės inžinerijos produktų – herbicidams atsparios augalų veislės. Jei šie augalai susikryžmintų su natūraliomis piktžolėmis, būtų sukurta superpiktžolė, kurios nebeveiktų jokie chemikalai.
Pasisakantieji prieš genetinį modifikavimą turi savų argumentų. Genetiškai modifikuoti augalai gali kryžmintis su laukinėmis rūšimis. Laukuose vėjas ir vabzdžiai perneša genetiškai modifikuotų augalų žiedadulkes ir juos užteršia. Kenkėjai ir ligos gali išsiugdyti atsparumą. Be to, genetiškai modifikuoti augalai gali neigiamai paveikti dirvožemio organizmus. Nuodinga cheminė medžiaga Bt-toksinas dirvoje išsilaiko mėnesius ir sukelia pavojų dirvožemio organizmų mitybos grandinei. Genetiškai modifikuoti augalai yra žalingi daugeliui „gerųjų“ vabzdžių, bitėms ir paukščiams. Dar didesnis pavojus iškiltų, jeigu genetiškai modifikuoti virusai ir bakterijos „pabėgtų“ arba būtų neapgalvotai išleisti į aplinką. Genetiškai modifikuoti organizmai , kurie „pabėgo“ į gamtą, yra pranašesni ir gali lengvai nukonkuruoti natūralius organizmus, – taip gali išnykti natūralios rūšys.
Genetiškai modifikuotiems augalams auginti reikia daug cheminių medžiagų, kurios kenkia tiek aplinkai, tiek žmogaus sveikatai. Šie augalai dažniausiai turi pertvarkytus baltymus, kurių iki šiol nebuvo maiste, jie gali sukelti alergines ligas. Ši liga tampa vis grėsmingesnė. Alergiją dažniausiai sukelia proteinai arba gliukozidai. Nauji genai gali pakeisti gimtųjų genų sąveiką ir taip būdu sukelti nenuspėjamus padarinius.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauJau seniai neabejojama, kad motinos pienas yra tinkamiausias naujagimio ir kūdikio maistas, o žindymas krūtimi turi didelį biologinį ir emocinį poveikį motinos ir kūdikio sveikatai. Žindymas krūtimi – tai per visą evoliucijos laiką susidariusios grandinės tęsimas (nėštumas – gimdymas – laktacija), tad iki 6 mėnesių kūdikiai turėtų būti maitinami tik motinos pienu. Jame yra visų kūdikiui reikalingų vitaminų, mikroelementų ir kitų mažylio raidai svarbių medžiagų, o dėl ypatingos motinos pieno sudėties visos šios medžiagos pasisavinamos geriau nei iš karvės ar ožkos pieno. Vyresnius kūdikius jau reikia primaitinti....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauŽinia apie nėštumą visada pakeičia tiek nėščiosios, tiek artimiausių jos žmonių gyvenimą, ir nors, kaip teigia gydytojai, – tai normali fiziologinė būsena, su kuria reikia susitaikyti, moteris dažniausiai tampa daug atsargesnė ir dėmesingesnė savo gyvenimo būdui, mitybai bei savijautai. Juk dabar ji atsakinga ne tik už savo, bet ir už naujo žmogaus gyvenimą. Tad kokios gi tos pagrindinės gairės, kurių nėštumo metu turėtų laikytis kiekviena būsimoji mama? Konsultuoja gydytoja ginekologė Eugenija ABRAITIENĖ. ...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę