){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Sveika mityba reikalauja, kad iš riebalų per parą turime gauti ne daugiau nei 30-33 proc. energijos (Lietuvos gyventojai iš riebalų gauna daugiau nei 40 proc. energijos). Be to, patariama riebalų ne tik mažiau valgyti, bet ir rinktis pagal rūšį. Dažniau reikia rinktis augalinės kilmės, rečiau - gyvulinės kilmės riebalus.
Organizmui reikalingi ir gyvuliniai, ir augaliniai riebalai. Jų santykis turėtų būti toks: augaliniai riebalai sudaro 2/3, o gyvuliniai - 1/3 visos suvartojamų riebalų normos.
Kodėl vienos rūšies riebalus valgyti sveikiau nei kitus? Todėl, kad skiriasi gyvulinių ir augalinių riebalų sudėtis, o kartu - ir jų poveikis organizmui.
Riebalų sudėtyje yra trijų rūšių riebiųjų rūgščių: sočiosios, mononesočiosios ir polinesočiosios riebiosios rūgštys. Būtent jų santykis ir yra lemiamas, kai renkamės, kokius riebalus valgyti.
Gyvulinės kilmės riebalai turi daug sočiųjų riebiųjų rūgščių. Jos didina cholesterolio kiekį kraujo serume, todėl skatina aterosklerozės, širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio atsiradimą. Amerikos vėžio instituto tyrimų duomenimis, sočiosios riebiosios rūgštys gali tapti plaučių, žarnyno, išeinamosios angos, krūtų ir prostatos vėžio priežastimi.
Augalinės kilmės riebalai turi daug polinesočiųjų ir mononesočiųjų riebiųjų rūgščių. Jos padeda organizmui išvengti širdies ir kraujagyslių ligų, mažina cholesterolio kiekį kraujyje.
Dietologai daro išimtį tik vienos rūšies gyvulinės kilmės riebalams - žuvų taukams. Jų valgyti pataria netgi kuo dažniau dėl juose esančių unikalių polinesočiųjų rūgščių, vadinamų Omega-3 rūgštimis.
Omega-3 riebiosios rūgštys padeda organizmui kautis su širdies ir kraujagyslių ligomis, krūties, prostatos ir žarnyno vėžiu. Daug Omega-3 riebiųjų rūgščių turi jūros žuvys, pavyzdžiui, skumbrės, silkės, lašišos, menkės.
Žuvies mėgėjus dietologai perspėja tik dėl vieno - jūros gėrybių taršos toksiškomis medžiagomis. Australijos mokslininkai, nagrinėję įvairius apsinuodijimo žuvimis atvejus, pastebėjo, kad jūros žuvys, mintančios dumbliais, dažnai sukaupia daug toksinių medžiagų, kurios į dumblius patenka iš užteršto vandens.
Lietuvos respublikinio mitybos centro duomenims, daugelis šeimininkių kepimui nebevartoja taukų - į keptuvę jos pila aliejaus (nors vyrai vis dar labai mėgsta lašinius).
Aliejus iš tikrųjų neturi konkurentų, ypač alyvų aliejus, nes jis padeda sumažinti koronarinės širdies ligos riziką. Mononesočiosios riebiosios rūgštys, kurių ypač daug yra alyvų aliejuje, didina kraujyje “gerojo” cholesterolio (didelio tankio lipoproteinų) kiekį ir mažina “blogojo” cholesterolio (mažo tankio lipoproteinų) kiekį kraujo serume.
Tačiau nuolat valgant keptą ar skrudintą aliejuje maistą padidėja kepenų vėžio rizika. Tai patvirtino Turkijos mokslininkai, tyrę aliejaus, kuris kepimui buvo vartotas pakartotinai, poveikį kepenims.
Tyrimo metu dešimt laboratorinių pelių gavo šviežio saulėgrąžų aliejaus, kitos dešimt - pakartotinai vartoto kepimui. Gyvūnai gerai augo, bet jų kepenų tyrimas parodė, kad nuo pakartotinai kepimui vartoto aliejaus atsirado kepenų ląstelių pokyčių, kurie gali būti kepenų vėžio pradžia.
Paėmus duonos riekę, daugumai net sveikos gyvensenos šalininkų gali iškilti dilema: ką sveikiau ant jos tepti - sviestą ar margariną?
Sviestas yra skanesnis už margariną. Paprastai žmonės laikosi būtent tokios nuomonės. Galima dar labiau papildyti sviesto privalumų sąrašą: jis turi tokių komponentų, kurie neskatina nutukimo ir stabdo vėžio atsiradimą; svieste yra nedaug transriebiųjų rūgščių, kurios gali padaryti žalą organizmui.
Tačiau sviestas turi ir minusų. Mitybos specialistai primena, kad sviestas turi cholesterolio, be to, jame yra daug sočiųjų riebiųjų rūgščių, kurios didina cholesterolio kiekį kraujyje, o polinesočiųjų riebiųjų rūgščių, kurios mažina cholesterolio kiekį, jame yra pernelyg mažai. Be to, sviestas yra labai kaloringas - 100 g sviesto turi 717 kilokalorijų. Taip yra todėl, kad sviestas - riebus produktas (100 g sviesto yra 81,11 g riebalų). Ir nors svieste esanti linolino rūgštis saugo nuo vėžio, manoma, kad jos kiekio nepakanka, kad būtų užkirstas kelias vėžiui atsirasti.
Margarine riebalų yra kur kas mažiau nei svieste - 100 g margarino turi apie 60 ar net mažiau gramų riebalų. Be to, margariną daug lengviau užtepti ant duonos, todėl jo suvartojama tris kartus mažiau nei sviesto. Margarinas mažina cholesterolio kiekį kraujyje, nes turi mažiau sočiųjų riebiųjų rūgščių; jame yra daugiau mononesočiųjų ir polinesočiųjų riebiųjų rūgščių. Margarine, pagamintame tik iš augalinės kilmės riebalų, cholesterolio iš viso nėra.
Didžiausią rūpestį kelia margarine esančios transriebiosios rūgštys, kurių atsiranda skystiems augaliniams aliejams gamybos metu suteikiant kietesnę formą. Kuo maiste daugiau transriebiųjų rūgščių, tuo mažiau kraujyje “gerojo” ir tuo daugiau “blogojo” cholesterolio. Šios rūgštys dar labiau nei sočiosios riebiosios rūgštys skatina aterosklerozinius kraujagyslių pokyčius.
Transriebiųjų rūgščių problema jau sprendžiama - margarinų gamintojai keičia skystų aliejų perdirbimo būdą - vietoj hidrogenizacijos naudojamas interesterifikacijos būdas. Tai padeda išvengti didelio transriebiųjų rūgščių kiekio.
Olandijoje atliktas tyrimas parodė, kad šios šalies gyventojai nuo 1986 iki 1996 metų su maistu gavo 40 proc. mažiau transriebiųjų rūgščių, nes gamintojai jiems pasiūlė margarinus su mažesniu šių rūgščių kiekiu.
Naujausios kartos margarinai, kuriais Lietuvoje kol kas dar neprekiaujama, yra papildyti ypač naudingomis medžiagomis - augalų steroliais ir stanoliais. Šios augalinės medžiagos mažina cholesterolio kiekį kraujyje.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauSkausmingą raumenų įsitempimą, vadinamąjį raumenų mėšlungį, ko gero, jautėte kiekvienas. Mėšlungis - tai nevalingas raumenų, dažniausiai šlaunų, blauzdų ar pėdų raumenų, susitraukimas. Tai ne tik nemaloni būsena, ypač jei ji kartojasi dažnai, bet ir ženklas, kad organizme kažkas sutriko....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauNuo rugpjūčio pabaigos iki spalio vidurio akį traukia krūmokšniai žaliomis šakelėmis, kurios lyg karoliukais nusagstytos smulkiomis oranžinėmis uogelėmis. Tai – šaltalankiai. Apie šiuos unikalius vaisius ir jų naudą sveikatai pasakoja Lietuvos šaltalankių augintojų asociacijos prezidentė Daiva Kvedaraitė ir ilgametis šaltalankių produktų kūrėjas, augintojas ir tyrinėtojas Evaldas Geištoraitis....
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Musu proteviai valge TIK sociuosius riebalus, nesociuju jie nemokejo prisipausti, kaip dabar mes, naudodami visokius nuodus. Tyrimais irodyta, kad sotieji riebalai saugo smegenys, kad butent sotieji riebalai padeda odai nesenti, sotieji riebalai saugo zmogu. Seniau buvo bandoma nutukinti kiaules seriant kokosu alieju (prkatiskai sudarytas tik is sociuju riebalu) - kiaules suliesejo! Mirtingumas taipogi-kuo duagiau nesociuju riebalu-tuo nesveikesnis.
Nustoit propaguoti ta mela, duagiau domekites tikrove, o ne suinteresuotu slaiu zusakytais tyrimais.