„Jis labai rajus“, - pasakė moteris, kuri pamatė vyrą, valgantį greito maisto restorane mėsainį. Šis, su didžiausiu malonumu dėjo į burną riebaluose keptas bulvytes, užsigėrė valgydamas mėsainį gazuotu gėrimu, o desertui dar pasiėmė ir obuolių pyrago gabalėlį. „Po sunkios darbo dienos, nusipelniau“, - atsisukęs į iš tolo spoksančią moterį tarė jai vyras ir užbaigė valgyti likusią dalį pyragėlio...
Taigi, šįkart domimės ir klausiame, kodėl taip sunku kartais yra sustabdyti tuos „apsirijimo sindromus“? Ar nuo jų kenčia tik tie, kurie neturi valios?
Dėl besaikio valgymo kalti hormonai? Leptinas – vienas iš jų
„Silpna valia čia niekuo dėta, tai – Jūsų hormonai“, - ramino savo pacientę gydytoja, pas kurią ji kreipėsi tuomet, kai po keleto mėnesių priaugo daugiau nei penkis kilogramus svorio. Pasirodo, moterį persivalgymo sindromas kamavo dėl to, jog jos organizme buvo sutrikusi hormonų veikla. Taigi, kaip tam tikri hormonai gali paveikti mūsų savijautą ir įtakoti valgymo įpročius?
Štai, pavyzdžiui, leptinas – dar kitaip vadinamas sotumo pojūčio hormonas, kurį sintetina riebalų ląstelės. Dažnai leptinas būna vienas iš pirmųjų pranešėjų smegenims, kuris tarsi sako: „Ačiū, aš sotus, nustok valgyti“. Įdomu tai, jog kuo daugiau riebalų ląstelių, tuo daugiau leptino. Tad jei pas žmogų atsiranda nejautrumas leptinui, tuomet suvalgoma daugiau. Buvo pastebėta, jog asmenims, kurie kenčia nuo persivalgymo, kraujyje būna didesnė leptino koncentracija nei kitiems. Kai žmogus nuolat valgo per daug, tuomet smegenys užsiblokuoja ir ima nebegirdėti, ką sako sotumo pojūčio hormonas leptinas.
[banner-24]
Nejautrumas leptinui yra glaudžiai susijęs su širdies ir kraujagyslių ligomis, įvairiais metabolizmo sutrikimais, nejautrumu insulinui ir antrojo tipo cukriniu diabetu.
Maistas – tai ne tik energijos šaltinis, tai - kur kas daugiau
Jau nuo senų laikų žmonėms maistas buvo ne tik priemonė, kuri padėjo išgyventi, suteikė energijos, bet ir būdas, kuriuo buvo galima pamaloninti tiek save, tiek savo svečią. Vaišėmis nukrauti stalai iki šių dienų yra viena iš tracijų, kuri rodo, jog bendravimas labai dažnai vyksta prie vaišėmis nukloto stalo, valgio metu. Ir, atrodo, nieko čia tokio, tačiau labai dažnai, ypač per didžiąsias metų šventes, nejaučiame saiko jausmo, prisivalgome, o tuomet jau patiriame, ką reiškia virškinimo sutrikimai. Tad artėjant gražiausioms metų šventėms vaistai nuo virškinimo sutrikimų turėtų būti kiekvienų namų vaistinėlėje. Kai kasa nepakankamai gamina ir išskiria virškinimo fermentų ir tai sukelia virškinimo sutrikimus, vartokite „Mezym 10000“.
Priklausomybė nuo saldumynų: kaltas dopaminas?
Suvalgę gero maisto mes jaučiamės gerai. O jei dar tas maistas – šokoladas ar koks nors kitas saldėsis, tuomet jo nori ne tik mūsų akys, bet ir protas. Žmogus yra valdomas proto, tad jei protas nesipriešina, tuomet tas gabalėlis šokolado ar pyrago ir atsiduria mūsų burnoje. Kąsnis po kąsnio nei nepastebime, jog vienu ypu ėmėme ir suvalgėme visą plytą šokolado...
Tada sakome, jog esame priklausomi nuo saldumynų, tai dopaminas – geros savijautos neuromediatorius yra kaltas dėl to, jog neatsispyrėme tam norui pasmaguriauti.
Rodykime gerą pavyzdį vaikams
Konstatuojama, jog nutukusių vaikų pasaulyje kasmet daugėja. Tyrimų duomenys parodė, jog praeities metais pasaulyje buvo 74 mln. nutukusių 5- 19 metų berniukų, paauglių. Tai – išties liūdinantis pareiškimas atkreipiant dėmesį į faktą, jog prieš keturis dešimtmečius tokių berniukų, paauglių skaičius siekė tik 6 mln. Mergaičių skaičius išaugo iki 50 mln.
Tad būtina suaugusiems pradėti nuo savęs teisingai maitintis ir diegti sveikos mitybos įpročius savo vaikams. Nes juk vaikai – tėvų atspindys, ir tai, ką kiekvieną dieną valgys tėvai, vėliau galbūt valgys ir jų vaikai.
Parengė: L.Rimgailė
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauSkausmingą raumenų įsitempimą, vadinamąjį raumenų mėšlungį, ko gero, jautėte kiekvienas. Mėšlungis - tai nevalingas raumenų, dažniausiai šlaunų, blauzdų ar pėdų raumenų, susitraukimas. Tai ne tik nemaloni būsena, ypač jei ji kartojasi dažnai, bet ir ženklas, kad organizme kažkas sutriko....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauNuo rugpjūčio pabaigos iki spalio vidurio akį traukia krūmokšniai žaliomis šakelėmis, kurios lyg karoliukais nusagstytos smulkiomis oranžinėmis uogelėmis. Tai – šaltalankiai. Apie šiuos unikalius vaisius ir jų naudą sveikatai pasakoja Lietuvos šaltalankių augintojų asociacijos prezidentė Daiva Kvedaraitė ir ilgametis šaltalankių produktų kūrėjas, augintojas ir tyrinėtojas Evaldas Geištoraitis....
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę