){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Kūčių vakarienė. Norėdamos išlaikyti lietuvių tradicijas, namų šeimininkės stengiasi paruošti vakarienę pagal senolių papročius. Jos neperka iš parduotuvių egzotinių daržovių ir vaisių, negamina patiekalų iš svetimų jūrų žuvies, jų negardina rytietiškais prieskoniais ar pietinių kraštų aliejais. Tam tikslui moterys dar vasarą prisidžiovimo krapų, petražolių, obuolių, slyvų, baravykų. Prisigliaudė pupelių, žirnių. Rudenį prisiraugė kopūstų ir pasiruošė spanguolių atsargas. Prieš pat šventę teliks aguonas sumalti, kūčiukus iškepti, silkutę pamerkti, žuvį prieskoniais pabarstyti, privirti žieminių daržovių bei reikiamų grūdų. Ir ištaisyti kūčių vakarienę iš 12 patiekalų, pamaloninat 12 dievo apaštalų. Jos metu, susirinkę artimieji, garbins Kristų , paminės mirusius brangius žmones ir rimtyje vaišinsis.
Kūčių apeiginiai valgiai siekia gilią senovę. Kuo naudingi jie žmogaus organizmui?
Silkė. Per Adventą, Kūčių vakarienę, Pelenų dieną, Gavėnę šios žuvies produktų suvartojama ypač daug. Tai riebi žuvis, savyje turinti 2- 33 procentus riebalų, turtinga polinesočiųjų omega 3- rūgščių kiekiu. Šios rūgštys organizme aktyviai kovoja su padidintu cholesterolio kiekiu ir mažina aterosklerozinių plokštelių susidarymą kraujagyslėse, atitolina trombų susidarymo riziką. Tai prieinamas maistas žmonėms, sergantiems širdies- kraujagyslių sistemos ligomis.
Silkė- puikus vitaminų A, D, E, B, B6, B12 šaltinis, kurių dėka gerėja regėjimas, stabilizuojasi nervų sistema, stiprėja kaulai. Ši žuvis turi 0,1 procentą kalcio, 0,06 procentus jodo( 100g silkės yra ketvirtadalis paros jodo normos), 0,4- kalio, 0,9- geležies, 0,27- fosforo. Jodas būtinas skydliaukės veiklai. Fosforas gerina atmintį ir reikalingas dantims bei skeletui. 100 g silkės yra chromo paros norma, o chromas reguliuoja insulino lygį. Mikroelementas selenas yra galingas antioksidantas. Jis stabdo ląstelių senėjimo procesus.
Be to, silkė turi 20 procentų biologiškai naudingo, lengvai įsisavinamo baltymo. Baltymų sudėtyje yra eilė amino rūgščių, kurių organizmas savarankiškai negamina.
Dažniausiai silkė valgoma sūdyta. Kadangi 1 g druskos išveda iš organizmo 100 ml skysčių, sergantys hipertonija ir inkstų nepakankamumu, silkės gali valgyti nedideliais kiekiais.
Rauginti kopūstai. Kopūstams įrūgti padeda pieno rūgšties bakterijos. Papuolusios į žarnyną, pieno rūgšties bakterijos gerina jo funkcijas, normalizuoja virškinamojo trakto bakterijų pusiausvyrą, o tuo pačiu stiprina imunitetą, didina antikūnių kiekį , kovoja su infekcijomis, slopina patogeninius organizmus.
100 g raugintų kopūstų yra 30 mg vitamino C, ir jis išsilaiko iki pavasario. Vitaminas C stabdo ląsteles ir audinius nuo senėjimo. Turi vitaminų A, B grupės, K, U. Vitaminas B5 reikalingas augti plaukams ir nagams, o vitaminas B 12 gerina smegenų veiklą. Tinka norintiems suliesėti, nes yra dietinis maistas: 100 g produkto yra tik 27 ckal. Raugintų kopūstų sultys pasižymi kaip cukraus kiekį mažinanti priemonė ir vartojamos sergant cukriniu diabetu. Be to, laisvina vidurius, geriamos esant hemorojui.
Džiovinti grybai praktiškai sudaryti iš baltymų. Baltymuose yra apie 18 rūšių žmogui naudingų amino rūgščių, kaip leucinas, tirozinas, glutaminas, argininas. Amino rūgštys organizme optimizuoja mikroelementus ir yra kaip „kuras“ raumenų augimui bei gerai savijautai. Svarbūs miško gėrybių angliavandeniai trehalozė ir glikogenas, kurių neaptiksi kituose augaluose. Jie organizme veikia kaip energijos šaltiniai.
Grybuose gausu vitaminų A, B grupės, D, E, PP. Taip pat mikroelementų kalio, kalcio, cinko, vario, fosforo, mangano, sieros. Visa tai būtina sveikoms organizmo funkcijoms palaikyti. Grybuose esančios medžiagos stiprina miokardą, yra profilaktinė priemonė nuo daugelio širdies ligų, išveda iš kraujo blogąjį cholesterolį. Cinkas ir varis dalyvauja medžiagų apykaitoje bei hipofizės hormonų gamybos procesuose. Beta- gliukanai palaiko imuninę sistemą ir priešvėžines funkcijas, o melaninas yra vienas stipriausių gamtinių antioksidantų.
Grybų sudėtyje yra hitino- vieno iš baltymų, kurio organizmas negali perdirbti. Tai sunkiai virškinamas produktas, dėl ko reikia šias gėrybes valgyti saikingai.
Ankštinės daržovės. Žirniai, pupelės, avinžirniai, lęšiai naudingi baltymų gausa, ir nedideliu riebalų kiekiu. Be to, juose gausu angliavandenių, kaip krakmolo bei mineralinių medžiagų: natrio, magnio, kalio, kalcio, geležies, fosforo. Valgant ankštinius, organizmas pamaitinamas, neapkraunant nereikalingomis kalorijomis. Lėtai įsisavinami angliavandeniai papildo energijos atsargomis po treniruočių ir fizinio apkrovimo metu.
Gausus, įvairus, nesuderintas maistas dažnai sukelia virškinimo sutikimus.
Šventinės kūčių vakarienės reikia paragauti kiekvieną patiekalą, o dažnai ir pakartoti norisi. Nejučia persivalgoma. Mūsų virškinimo sistemai tai nepakeliama. Parsideda viršinimo sutrikimai. Vienas iš jų- dujų kaupimasis pilve, kurį lydi išsipūtęs skausmingas pilvas, dažnas dujų išsiskyrimas. Pilvo pūtimo priežastis- suintensyvėjęs rūgimo ir puvimo procesas, kurio metu smarkiai padaugėja dujų. Tuomet žarnų sienelės išsitempia, sutrinka jų kraujotaka, slopinama diurezė, o pakilus difragmai sunku kvėpuoti. Šis reiškinys vadinamas meteorizmu.
Meteorizmą sukelia:
-sūrūs, aštrūs, patiekalai, kurie dirgina žarnų gleivinę.
-vaisiai, daržovės, žalumynai, turintys sudėtingus angliavandenius ir grubią augalinę ląstelieną. Tai svogūnai, kopūstai, rauginti kopūstai, ridikai, grybai, brokoliai, kriaušės. Juos geriau troškinti, apvirti ar nors apiplykiti verdančiu vandeniu.
-grybai. Juos būtina gerai kramtyti, turėti saiką.
-ankštiniai, kaip pupelės, žirniai, avinžirniai, lęšiai. Patariama per naktį pamirkyti, o vėliau tinkamai išvirti. Naudoti kaip patiekalo sudėtinę dalį.
-grūdų ir kruopų gaminiai. Patariama kruopas mirkyti, vėliau tinkamai išvirti. Nevalgyti tik iškeptos duonos.
Kad išvengti meteorizmo, reikia organizmui padėti:
-laikytis dietos,
-gerinti žarnyno mikroflorą probiotikais,
-lengvinti virškinimą fermentinių preparatų pagalba( pvz. MEZYM)
-gerti antispazminius, anticholinerginius, motoriką reguliuojančius vaistus (pvz. ESPUMISAN).
Kūčių vakarą nesutelkite daug dėmesio į vaišinimąsi. Kūčių stebuklai prasideda, kai vienas kitam sakysite įvairius gerus linkėjimus, kai atsiprašysite visų, kuriuos esate užgavę ir atleisite tiems, kurie tyčia ar netyčia blogai pasielgė su jumis. Mintimis pasiųskite savo nuoširdžią meilę artimiems, draugams, priešams ir visiems gyvenantiems Žemėje.
Parengė: L.Varanavičienė
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauSkausmingą raumenų įsitempimą, vadinamąjį raumenų mėšlungį, ko gero, jautėte kiekvienas. Mėšlungis - tai nevalingas raumenų, dažniausiai šlaunų, blauzdų ar pėdų raumenų, susitraukimas. Tai ne tik nemaloni būsena, ypač jei ji kartojasi dažnai, bet ir ženklas, kad organizme kažkas sutriko....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauNuo rugpjūčio pabaigos iki spalio vidurio akį traukia krūmokšniai žaliomis šakelėmis, kurios lyg karoliukais nusagstytos smulkiomis oranžinėmis uogelėmis. Tai – šaltalankiai. Apie šiuos unikalius vaisius ir jų naudą sveikatai pasakoja Lietuvos šaltalankių augintojų asociacijos prezidentė Daiva Kvedaraitė ir ilgametis šaltalankių produktų kūrėjas, augintojas ir tyrinėtojas Evaldas Geištoraitis....
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę