Mūsų prosenelėms buvo visiškai įprasta truputį sunegalavusį šeimos narį gydyti augalais, jų prisiskynus sode, darže ar tiesiog šalia namo. Tuo metu daugeliui žmonių profesionali medicinos pagalba buvo neprieinama, todėl turėjo išmokti gydytis patys.
Dabar mes kreipiamės į gydytojus, tikėdamiesi, kad antibiotikai ir analgetikai akimirksniu pašalins visus negalavimus. Dažnai nesusimąstome, kad gera sveikata daugiau priklauso nuo sveiko gyvenimo būdo, o sveikatos sutrikimus galima palengvinti augaliniais vaistais, gydančiais ne tik kūno ligas, bet ir protą, ir sielą.
Ruduo - daržo derliaus nuėmimo metas, o prinokusios daržovės - svarbios pagalbos priemonės, kurios aprūpina žmogaus organizmą gyvybei palaikyti būtinomis medžiagomis bei gydo nuo įvairių ligų.
Pradėkime nuo aromatingojo česnako. Medicina jau 5 tūkstančius metų plačiai naudoja česnaką kaip efektyvią priemonę prieš bakterijas ir grybelį. Keletą minučių pakramčius česnaką, žūsta bakterijos, esančios burnos ertmėje. Jis idealiai tinka kovoti su infekcijomis. Siaučiant gripo epidemijai, patartina vartoti česnaką. Sutrinkite šviežias skilteles su pienu ir dėkite į ruošiamą maistą. Ši daržovė slopina puvimo ir rūgimo procesus žarnyne bei gelbėja, kai kamuoja virškinimo sutrikimai. Ji mažina cholesterolio lygį kraujyje bei padeda išvengti širdies ligų. Įkvėptos česnako veikliosios medžiagos gydo plaučių uždegimą, kokliušą, lengvina sergant bronchine astma, ūmiu ir lėtiniu bronchitu.
Česnako giminaitis svogūnas yra ne mažiau naudingas sveikatai. Svogūne gausu vitamino C, daug fitoncidų, kurie slopina patogeninių mikroorganizmų augimą, todėl šią daržovę patartina valgyti sergant ūmiomis kvėpavimo takų ligomis. Kai kamuoja peršalimas, gripas, kosulys - vartojamos svogūnų sultys, sumaišytos su medumi arba svogūnų nuoviras piene. Lūžinėjantys, sutrūkinėję arba pažeisti nagai gydomi svogūnų sultimis. Svogūnas perpjaunamas per pusę ir puselėmis dažnai įtrinami nagai. Liaudies medicina pataria svogūną, išvirtą piene, supjaustyti ir dėti ant furunkulų, kitokių pūlinių, o susmulkintą šviežią dėti ant žaizdų ir dažnai keisti kompresus.
Vos ne kasdien valgoma bulvė taip pat yra vaistas nuo įvairių ligų. Bulvių sultys turi priešuždegiminių, nuskausminančių, skrandžio gleivinės sekreciją mažinančių savybių. Sultys vartojamos skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligei gydyti. Sergant kvėpavimo takų ligomis, naudinga kvėpuoti karštais vandens, kuriuose virė bulvės, garais. Virtų bulvių kaukės drėkina ir gaivina sausą ir saulėje nudegusią veido odą. Kosmetologai siūlo bulves išvirti su lupenomis, nulupus sutrinti, įpilti grietinėlės. Košelę tepti ant veido plonu sluoksniu.
Rudenį dirvoje galima rasti pūpsantį moliūgą. Moliūgas ne tik džiugina gomurį nuostabiu sriubų bei košių skoniu, tačiau turi įvairių gydomųjų savybių. Minkštimas gerina virškinamojo trakto motoriką, padeda užkietėjus viduriams. Šlapimo išsiskyrimui skatinti geriamos iš minkštimo išspaustos sultys. Moliūgo sėklos yra seniai žinomas namų vaistas nuo kirmėlių.
Prieskoninė daržovė krapas plačiai vartojama virtuvėje patiekalams gardinti. Krapo lapuose yra askorbino rūgšties, karotino, geležies. Todėl juos labai tinka vartoti sergant hipochromine anemija. Krapo lapuose gausu kalio, kurio dėka mažėja kraujospūdis, stabilizuojasi širdies ritmas. Krapų vandeninis užpilas turi spazmolitikų, anestezuojančių, pilvo pūtimą mažinančių savybių. Vartojamas skrandžio ir žarnyno ligoms gydyti. Didina skrandžio motoriką, skatina šlapimo išsiskyrimą.
Maistinis augalas daržinė pupelė yra turtinga baltymais. Iš pupelių pagaminta piure rekomenduojama sergant hipoacidiniu gastritu, nes baltymus organizmas lengvai įsisavina. Vaistams naudojamos ir pupelių ankštys. Liaudies medicinoje jomis gydomas cukrinis diabetas, kadangi pupelių anksčių nuoviras mažina cukraus koncentraciją kraujyje. Be to, liaudies medicinoje pupelių anksčių nuoviras vartojamas inkstų bei šlapimo pūslės uždegimams, podagrai gydyti.
Morka - gausi karotino. Organizme jis virsta vitaminu A, kurio ypač reikia augančiam ir sveikstančiam organizmui. Vitaminas A skatina odos, gleivinės epitelio atsistatymą. Morkų sultys padeda pablogėjus regėjimui, gerina virškinimą. Morkos naudojamos ir kosmetikoje. Tarkuota morka sumaišoma su kiaušinio tryniu, gauta košelė užtepama ant sausos veido odos.
Ir maistas, ir vaistas. Ir dažnai - grožis. Valgykime į sveikatą rudenines daržoves. Semkimės stiprybės ir energijos.
Parengė: L.Varanvičienė
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauSkausmingą raumenų įsitempimą, vadinamąjį raumenų mėšlungį, ko gero, jautėte kiekvienas. Mėšlungis - tai nevalingas raumenų, dažniausiai šlaunų, blauzdų ar pėdų raumenų, susitraukimas. Tai ne tik nemaloni būsena, ypač jei ji kartojasi dažnai, bet ir ženklas, kad organizme kažkas sutriko....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauNuo rugpjūčio pabaigos iki spalio vidurio akį traukia krūmokšniai žaliomis šakelėmis, kurios lyg karoliukais nusagstytos smulkiomis oranžinėmis uogelėmis. Tai – šaltalankiai. Apie šiuos unikalius vaisius ir jų naudą sveikatai pasakoja Lietuvos šaltalankių augintojų asociacijos prezidentė Daiva Kvedaraitė ir ilgametis šaltalankių produktų kūrėjas, augintojas ir tyrinėtojas Evaldas Geištoraitis....
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę