){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Įvairiomis spalvomis pražydę jurginai, astrai, chrizantemos, nusvirusios nuo prinokusių obuolių, kriaušių, slyvų vaismedžių šakos, prisirpusiomis aronijomis, vynuogėmis, svarainiais aplipę vaiskrūmiai primena- vasara užleidžia vietą rudeniui. Sparčiai trumpėjančiomis, dažnai lietaus merkiamomis dienomis sodų mėgėjai ne tik džiaugiasi gausiai užderėjusiomis gėrybėmis, tačiau pradeda rūpintis ateinančių metų derliumi.
Rugsėjį malonus rūpestis sodininkams - nuskinti nuo vaismedžių obuolius ir kriaušes. Skinama su koteliais, atsargiai, nesuspaudžiant, nedaužant. Optimali obuolių laikymo žiemai temperatūra 0- 4 laipsniai šilumos, oro drėgnumas 88- 92 procentai. Nuskynus obuolių, kriaušių derlių, reikia apžiūrėti vaismedžius, pašalinti supuvusius, sudžiūvusius, ligotus dar kabančius vaisius, juos utilizuoti. Išpjaustyti negyvas šakas ir stiebus.
Kad kitąmet neplistų ligos, kruopštūs šeimininkai vaismedžius ir vaiskrūmius turi nupurkšti karbamido ir vario sulfato tirpalais. Po nukritusiais lapais žiemoja ligų sukėlėjai ir kenkėjai, todėl, kai tik rudens vėjai juos nuplėš, lapus reikės sugrėbti. Tarp medžių ir krūmų šaknų nepamiršti įkasti mineralinių ar organinių trąšų: perpuvusio mėšlo, komposto, pelenų. Patartina įterpti žiurkių ir pelių nuodų. Šakėmis supurenti pomedžių dirvą. Sodininkai žino, kad jaunų medelių žievė yra skanėstas kiškiams, pelėms, pelėnams, stirnoms. Reikia pasiruošti nendrių stiebų, popieriaus, eglišakių. Jomis kruopščiai aprišti medelių kamienus.
Rugsėjo gale - spalio pradžioje sodinamos obelys, šalčiui atsparių veislių kriaušės, serbentai, agrastai, avietės. Stengtis sėklavaisius įkurdinti į kaulavaisių vietą, ir atvirkščiai. Juos išdėstyti tinkamais atstumais. Obelys, trešnės ir kriaušės sodinamos kas 4 - 5 m, slyvos ir vyšnios kas 2- 3 m, serbentai ir agrastai- 1- 1,5 m, avietės kas 0,5 m. Vaismedžius reikia pririšti prie kuoliukų. Sodinant šaknys neturi būti užsirietusios.
Visą vasarą sodą puošusius kambarinius augalus privalu skubėti nešti namo. Prieš tai juos nuvalyti, nukirpti sudžiūvusias dalis, apžiūrėti, ar nėra kenkėjų.
Kaip ir mūsų protėvių laikais, taip ir mūsų dienomis, ūkininkai vis dažniau planuoja savo veiklą pagal mėnulio kalendorių. Turint omenyje, kad augalų sudėtyje yra 90 procentų vandens, dirvoje jo taip pat nemažai, Mėnulio gravitacija turi nemažą įtaką ir sukelia „biologinius potvynius“. Pagal mėnulio kalendorių rugsėjo mėnesį per jaunatį reikia skiepyti vyšnias, sodinti chrizantemų krūmus bei medžius ir spygliuočių krūmus. Per priešpilnį patariama dauginti daugiamečius augalus, dalijant kerus. Per pilnatį genėti vynuoges ir retinti avietes. Per delčią- apkarpyti gyvatvores.
Darbas veja darbą, dažnai nėra kada pagalvoti apie poilsį. Dėl neapskaičiuotai didelio fizinio krūvio, raumenų pertempimo ar peršalimo, rudeniniai darbai gali sukelti ir sveikatos sutrikimų. Nugaros skausmas- vienas iš dažniausių nusiskundimų rudenį gydytojų kabinete. Nugaros skausmas gali būti nuo vos jaučiamo iki nepakeliamo.
Pirma pagalba, užklupus stipraus nugaros skausmo priepuoliui:
1. Jei skausmas neleidžia net pajudėti, reikia atsigulti ant kieto lygaus pagrindo. Gultis ant šono lėtai ir atsargiai ta padėtimi, kurią užklupo skausmas. Gulėti, kol skausmas kiek nurims.
2. Po to lėtai apsiversti ant nugaros, kojas užkelti 90 laipsnių kampu ant dėžės, kėdės ar panašiai. Nugaros raumenys atsipalaiduos, stuburas išsitiesins ir skausmas apmažės. Gulėti 10- 15 minučių.
3. Dabar reikia bandyti stotis. Tam tikslui reikia lėtai sukantis per šoną atsistoti keturiomis, priropoti prie esančios atramos. Užsikabinus už atramos, po truputėlį stotis ant kojų. Nugarą ištiesti paskutiniu momentu.
4. Nugarą suveržti skara, šaliku, rankšluosčiu, pledu.
5. Išgerti skausmą malšinančią tabletę ( pvz. Dolmen).
6. Kreiptis į medikus dėl skausmo priežasčių nustatymo ir gydymo.
Paprastai medikai skiria vaistų, tepalų nuo skausmo, o aštriam skausmui sumažėjus, pataria gydomąją mankštą ir masažą. Šios priemonės gerina nugaros kraujotaką, tvirtiną stuburą palaikančius raumenis. Taip pat skiria fizioterapiją: magnetinę, elektroforezę, fonoforezę, vaakuminę, lazerinę, šiluminę bei gydymą purvu. Minėtos fizioterapijos priemonės greitina stuburo audinių mikrocirkuliaciją, gerina stuburo audinių maitinimą, stabdo chroninį uždegimą ir aktyvina audinių regeneraciją.
Liaudies medicina siūlo netradicinius nugaros skausmo gydymo būdus. Vienas iš jų:
sumalti 300 g nuluptų česnakų, užpilti juos 100 ml degtinės ir palikti kambario temperatūroje 10 dienų. Po to nedidelę masės dalį tepti ant medžiaginio tvarsčio ir tvarstį dėti ant nugaros skaudamos vietos. Apkloti šiltu rankšluosčiu ir palaikyti 1 valandą. Procedūrą kartoti kas antrą dieną.
Nugaros skausmus galima efektyviai išgydyti, tik reikia laiko, kantrybės ir pastangų.
Autorius L.Varanavičienė
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauSkausmingą raumenų įsitempimą, vadinamąjį raumenų mėšlungį, ko gero, jautėte kiekvienas. Mėšlungis - tai nevalingas raumenų, dažniausiai šlaunų, blauzdų ar pėdų raumenų, susitraukimas. Tai ne tik nemaloni būsena, ypač jei ji kartojasi dažnai, bet ir ženklas, kad organizme kažkas sutriko....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauNuo rugpjūčio pabaigos iki spalio vidurio akį traukia krūmokšniai žaliomis šakelėmis, kurios lyg karoliukais nusagstytos smulkiomis oranžinėmis uogelėmis. Tai – šaltalankiai. Apie šiuos unikalius vaisius ir jų naudą sveikatai pasakoja Lietuvos šaltalankių augintojų asociacijos prezidentė Daiva Kvedaraitė ir ilgametis šaltalankių produktų kūrėjas, augintojas ir tyrinėtojas Evaldas Geištoraitis....
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę