){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Smalsumas. Tai jausmas, kuris vilnietį ar sostinės svečią atveda į senamiesčio gatvelių sankirtoje įsikūrusį restoranėlį. Ir greičiausiai dar nė vienas nepasigailėjo čia užklydęs. Tiesą pasakius, žodis užklydęs čia visai netinka, nes, iš anksto nesuplanavę ir neužsakę staliuko, čia vargiai papietausite. Uoslę maloniai kutenantys kvapai, šeimininkės, Lino žmonos Monikos, šypsena, rami, santūri Lino ruoša anapus baro sukuria jaukią namus primenančią atmosferą. Gal todėl, vos pakilus vieniems svečiams, dedama kortelė „rezervuota“ ir stalelis ruošiamas kitiems.
Į savo kūną negalime dėti bet ko
Kas taip masina Lino Samėno restorano lankytojus? Šeimininko žinomumas? Noras jį gyvai pamatyti ar pirmapradis žmogaus poreikis pavalgyti? Nežinia, kokia tikroji priežastis, bet, matyt, svarbios visos. Prisėdęs už stalelio pajunti, kad šios vietos trauką nulemia ir virtuvės šefo požiūris į maistą. Puikus estetikos ir skonio derinys. Čia galite ne tik pamatyti mažus meno kūrinėlius lėkštėje, bet ir pajusti šeimininko filosofiją: ant jo stalo gali būti tik šviežias maistas. Ir greičiausiai tai ne vien garbės reikalas, bet ir požiūris į sveikatą.
„Sveikata – labai svarbus dalykas, bet šia tema yra ir spekuliuojama, – sako Linas. – Daug žmonių apsimeta, kad gyvena sveikai. Kiti perdėtai rūpinasi savo sveikata. Manau, kad žmogaus gyvenimo būdas turi jam tikti fiziologiškai. Jeigu žmogus įsiklausys į savo kūną, jis išgirs, ką tinka daryti, o ką ne. Ką valgyti, kaip sportuoti. Pavyzdžiui, man netinka kilnoti svarsčius. Norėjosi jaunystėje pabandyti, bet supratau, kad tai visai ne man. Aš labiau menininkas (juokiasi). Taip ir su patiekalais. Bandau įsiklausyti į savo organizmą, ko jam tikrai reikia. Stengiuosi tinkamai maitintis, nors tai tikrai nelengva.
Neslepiu, kad kai situacija priverčia, užvažiuoju į greito maisto restoraną ir suvalgau mėsainį. Bet kai galiu rinktis, renkuosi tik šviežią maistą. Jei nueinu į restoraną ir paragavęs suprantu, kad maistas nešviežias, – iškart tai vietai kryžius. Nerėkauju, nesipiktinu garsiai, tiesiog niekada ten negrįžtu. Mano nuomone, sveikatai labai tinka grynas maistas. Nedaug apdorotas, saikingai pagardintas prieskoniais ir padažais. Į savo kūną negalime dėti bet ko. Kūno poreikius reikia išgirsti. Pavyzdžiui, aš turiu įprotį negerti vandens. Užmirštu ir visą dieną be jo galiu išbūti. Tada skrandis man primena. Atsigeriu už kelias valandas, ir vėl prie darbo.
Kaip matote, mano restorane ant staliukų nėra druskos. Aš maistą truputį pasūdau, bet ne per daug. Jei klientui trūks druskos, jis paprašys. O jei padėsiu, dauguma ims piltis net neparagavę. Taip ir patiekalo skonis iškraipomas, ir sveikatai nieko gera.
Greičiausiai metams bėgant ateina išmintis ir kalbant apie maistą, ir apie sveikatą apskritai. Jau galvoji apie kitus dalykus. Jei žiūri sveikatos laidą, matai, kaip taisyklingai kelti dėžę obuolių, tai ir įsimeni, kad stuburą patausotum.“
Namai ir šeima – visuomet pirmoje vietoje
Linas nesimaitina ypatingu maistu, namuose negamina įmantrių patiekalų. Sako, kad jo maistas – „tarybųsąjunginis“ – toks, prie kokio priprato augdamas. Bet namuose dažniau gamina jo žmona Monika, ji jau seniai rūpinasi namais, sūnumi ir vyru, ir tuo, kas Samėnų šeimoje dedama ant stalo. Pamaniau – drąsi moteris, nebijo būti sukritikuota ne vienus laurus pelniusio virtuvės šefo. Linas, tarsi išgirdęs mano mintis, sako, kad turi už ką padėkoti Monikai.
„Savo žmonai dėkingas už daug ką. Ji puikiai maitina mane ir sūnų. Jei ne ji, ir restoraną atidaryti nebūtų taip sklandžiai pavykę. Ji mane ir prižiūri, ir sveikata pasirūpina. Anksčiau rūkiau. Būdavo, išbėgi pro duris, porą kartų užsitrauki, ir vėl į virtuvę prie darbo. Dirbi po šešiolika valandų. Pavalgyti nesuspėji niekada. Cigaretės ir kava. Kokiais devyniasdešimt septintaisiais aš, būdamas metro devyniasdešimt trijų, svėriau šešiasdešimt devynis kilogramus. Atsirado žmona – iškart už sprando, ir viskas atsistojo į savo vietas. Įpratino salotas valgyti, savimi rūpintis, žmogų iš manęs padarė“, – juokiasi Linas.
Dabar žinau, kad žmona ir sūnus yra daug svarbiau negu darbas. Sunkiai su tuo darbu išsiskiriu, bet išsiskiriu. Reikia žiūrėti į priekį, senatvėje ne darbas mane prižiūrės, o mano šeima.
Namuose gaminame įvairius patiekalus, mėgstame ir salotas, ir mėsos pjausnius, ir ką lengviau, bet būna, kad viską metam ir važiuojam į visiems gerai žinomą greito maisto restoraną. Sėdžiu prie užsakymų atsiėmimo langelio ir taip kvailai jaučiuosi. Galvoju: „Na, ar aš ne žmogus, ar negaliu kai kada tokio maisto paragauti?“ Manau, kad negerai save įrėminti. Reikia sau leisti pasielgti taip, kaip norisi. Gal tuo metu būtent tai geriausias sprendimas? Reikia suteikti sau daugiau laisvės.
Bet ne visuomet ji tinka prie viryklės. Yra žmonių, kurie sako mėgstantys eksperimentuoti virtuvėje. Būkite atsargūs. Toli gražu ne visi gali tai sau leisti. Reikia žinoti daug pagrindinių dalykų, kad eksperimentai pavyktų.“
Svarbu turėti svajonę, ir ji išsipildys
Linas – estetas. Tai jaučiasi ir restoranėlyje, žvelgiant į patiekalus, į darbo vietą ir net į kontrastingai ir darniai subertus rudojo ir balto cukraus gabalėlius stiklo induose. Skaidrūs, švara tviskantys vandens buteliai taip pat galėtų būti interjero elementai.
„Mano zodiako ženklas – vėžys. Pasirodo, jie viską mato paveiksliukais. Ir aš taip matau. Pavyzdžiui, jei rytą įsivaizduoju, kad mano patiekalas atrodys taip, tai trūks plyš turiu jį tokį ir patiekti. Ir jei dėl laiko stokos to padaryti nepavyksta, labai save koneveikiu, kad neįgyvendinau savo idėjos.
Skaniai, šviežiai, estetiškai! Tai mano pozicija, kurios siekiu kiek galiu. Gaila, kad nebuvo progos pasimokyti virėjų Mekoje – Prancūzijoje. Turėčiau daug daugiau žinių ir praktikos.“
Tačiau Linas į viską žiūri optimistiškai ir sako dirbdamas sau esąs laimingas žmogus.
„Svarbu turėti svajonę. Jei ją turi, tikrai išsipildys. Suprantama, stengtis reikia ir pačiam. Aš labai norėjau turėti savo restoraną. Maniau – kažin ar pavyks. Žmona sakė – tikrai turėsi, neabejok. Palaikė mane. Dabar abu darbuojamės šeimos restoranėlyje.
Aš neskubu gyventi, neplanuoju to, ko dar negaliu įgyvendinti, nesiskolinu lėšų, nes noriu būti laisvas. Ir tuo džiaugiuosi.
Dirbu, aišku, daug, bet ir poilsiui, kuris taip reikalingas sveikatai, randu laiko. Mano poilsis yra sūnus. Stengiuosi jam skirti kuo daugiau dėmesio. Jo hobis – ledo rutulys. Dabar ir aš pradėjau čiuožti, ir mes jau turime apie ką vyriškai pakalbėti. Bėgiojame, vasarą žolės riedulį žaidžiame.
Pailsėti tikrai svarbu, nes persidirbusį, pervargusį žmogų apleidžia ir sėkmė. Žiūrėkite, kaip daro užsieniečiai: atėjo laikas baigti darbus – durys užrakinamos, ir prasideda poilsis. Jei dirbi gerai – klientai niekur nedings. Mes stengiamės, kad jiems čia patiktų. Šeimos restorane svarbu, kad žmogus ramiai, skaniai, nuotaikingai pavalgytų. Išeitų patenkintas, nesumokėjęs „milijono“ už nieką.
Atsipalaiduokime, ir gyvenimas bus gražesnis
„O ko palinkėtumėte restorano lankytojams? Dirbate tris mėnesius, tad jau galite šiek tiek apibendrinti pastebėjimus? – klausiame Lino. „Būti mažiau susikausčiusiems ir mažiau sureikšminti atėjimą į šią vietą, – sako restorano savininkas. – Suprantu, kad restoranų lankymas Lietuvoje visada buvo šventė, įvykis. Bet aš palinkėčiau, kad žmonės labiau atsipalaiduotų. Kai dirbi uždaroje virtuvėje, nieko nematai. Bet pas mane bendraujama betarpiškai, aš matau savo svečius, jie mane, tad pastebiu, kad žmonės labai susikaustę. Valgo nerodydami jokių emocijų, žiūri į vieną tašką. Tada galvoju: gal maistas neskanus? Negiriu užsieniečių, bet su jais daug lengviau, jie bendrauja. Suprantu, kad mes uždaresni, bet smagu būtų, kad svečiai daugiau kontaktuotų, reikštų savo nuomonę, pastabas ar klaustų. Perdėto santūrumo čia nereikia.
„Gal žmones trikdo, kad Jūs ne visai paprastas virėjas. Jūs šou žmogus, tarsi nužengęs iš svajonių erdvės – televizijos. Gal ir elgesys kitoks atsiranda?“ – klausiu pašnekovo.
„Aš esu paprastas žmogus, mėgstantis gaminti valgyti ir turintis šeimos restoraną. Tai tiek, – sako Linas. – Užsienyje tokiose vietose viskas vyksta labai smagiai. Priėjo šefas, staltiesę paklojo: „Sveiki, kaip laikotės?“, svečiai – „Labas labas, viskas gerai! Ką mums skanaus pasiūlysi šiandien?“ Visi linksmi, bendrauja nuo pirmų minučių. Pas mus kitaip, santūriau, tad nežinai klientų lūkesčių, norų. Tautiečiams linkėčiau išlįsti iš narvelių, į kuriuos save patys uždarė. Nebijokite. Nėra gyvenime svarbiausia, ką kaimynas pasakys. Nes kaimynui jūs nė motais, – juokiasi Linas. – Daugiau bendraukite ir reikškite savo nuomonę. Tuomet ir gyvenimas bus gražesnis, ir sveikata geresnė.“
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauSkausmingą raumenų įsitempimą, vadinamąjį raumenų mėšlungį, ko gero, jautėte kiekvienas. Mėšlungis - tai nevalingas raumenų, dažniausiai šlaunų, blauzdų ar pėdų raumenų, susitraukimas. Tai ne tik nemaloni būsena, ypač jei ji kartojasi dažnai, bet ir ženklas, kad organizme kažkas sutriko....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauNuo rugpjūčio pabaigos iki spalio vidurio akį traukia krūmokšniai žaliomis šakelėmis, kurios lyg karoliukais nusagstytos smulkiomis oranžinėmis uogelėmis. Tai – šaltalankiai. Apie šiuos unikalius vaisius ir jų naudą sveikatai pasakoja Lietuvos šaltalankių augintojų asociacijos prezidentė Daiva Kvedaraitė ir ilgametis šaltalankių produktų kūrėjas, augintojas ir tyrinėtojas Evaldas Geištoraitis....
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę