Vaisiai ir vanduo iš krano – kasdien, arbata – tik peršalus

Kaip žmonių gyvenimo būdą veikia kaitri saulė? Pabandykime tai panagrinėti Ispanijos pavyzdžiu. Apie ispanų gyvenimo būdą kalbamės su porą metų Lietuvoje dirbusia Eva Lopez Otal.

Pusryčiauja tik vaikai

Ispanai keliasi anksti , 7.30 val. dauguma jau pradeda dirbti. Paprastai į darbą išskuba nepusryčiavę. Kai kas išgeria puodelį baltos kavos, tėvai paprastai pasirūpina, kad jų atžalos į mokyklą neišeitų tuščiu skrandžiu – pusryčiams duoda kakavos su sausainuku.
Apie 11–12 val. dauguma ispanų kažką užkanda – tradicinis šio dienos meto patiekalas – keptos bulvės su kiaušiniu. Pasak Evos, šis patiekalas atrodo labiau kaip pyragas, o ne keptos bulvės.
Pagrindinis dienos valgis ispanų laukia 14–15 val.. Tada valgomi 3 patiekalai – daržovių mišrainė ar ankštinės pupelės, sriuba. Antram patiekalui – kepta žuvis ar mėsa, daržovių troškinys. Desertui – saldumynai, pyragas arba vaisiai – apelsinai, abrikosai, vynuogės ar obuoliai – priklauso nuo metų laiko.
Maždaug 17 val. dar įprasta pasistiprinti sumuštinuku ar pyragėliu su kava ir pienu.
Vakarieniaujama apie 21–23 val.
Ispanai geria daug vandens, dažniausiai iš krano. Rytais mėgsta šviežiai spaustas apelsinų sultis, per pietus ir vakarienę nevengia ir vyno, alaus, bet arbatos nepripažįsta. Jos kavinėje užsisako tik peršalę.
Apskritai ispanai valgyti pradeda maždaug nuo vidurdienio, sriubų ir mėsos valgo mažiau, labiau mėgsta daržoves, ryžius, jūros gėrybes, nežino, kas yra grietinė, kurios lietuviai deda kone į visus patiekalus. Tai lemia karštis. „Po vėlyvos vakarienės nesinori ir pusryčių“, – sakė Eva.

Judėti, judėti ir judėti

Eva stebisi, kaip, gyvendamos daug šaltesnio klimato juostoje, jaunos lietuvės valgo mažiau negu ispanės. Tai matant, jai kyla įtarimas, ar daugelis jų neserga anoreksija ar bulimija. Pasak jos, ispanės taip pat stengiasi išlaikyti liekną figūrą, tačiau to nedaro taip drastiškai. „Man močiutė įkalė, kad geras maistas padeda įveikti bent pusę ligų. Tokia daugumos jaunų ispanų nuostata“, – sakė Eva.
Kiekviename Ispanijos miesto mikrorajone yra didelė futbolo ar krepšinio aikštė ir atviras baseinas. Futbolą ar krepšinį vakarais žaidžia kaimynai, kolegos – tai įprastas bendravimo būdas. Baseinai ypač mėgstami vasarą – dauguma šeimų turi abonementus ir vakarais kasdien eina maudytis – kitaip karštį sunku ištverti. Ispanijos miestuose galima pamatyti ir fontanuose besimaudančių vaikų ir braidančių žmonių. To daryti negalima, policijos pareigūnai gali žmones įspėti, net bausti. Tačiau šiaip ispanai į taip atsigaivinti bandančius žmones žvelgia tolerantiškai – juk temperatūra siekia 40 laipsnių.
Miestuose labai daug parkų. Žmonės juose bėgioja, važinėja dviračiais, riedučiais. Tai daro ne tik jauni, bet ir vidutinio bei vyresnio amžiaus žmonės.
„Ispanai didžiuojasi gebėjimu suderinti darbą ir poilsį, veikti spontaniškai ir gyventi šia diena. Lietuviai dažniau vadovaujasi žodžiais reikia, būtina“, – mano mergina.

Siesta ir festivaliai

Ispanų darbo diena prabėga visai kitaip nei lietuvių. Pradėję dirbti 7.30, vidurdienį jie eina namo pailsėti – prisnūsti pogulio, ramiai pavalgyti. Nuo 12–13 iki 15–16 valandos – siesta, vidurdienio poilsio metas.
„Siesta ispaniškas žodis. Ispanijoje ji įprasta. Kai vidurdienį 40 laipsnių karštis – kitaip neištversi. Po pertraukėlės, kai pravėsta, dirbti daug lengviau. Tačiau globalizacija daro savo, vis daugiau ispanų dirba kaip šiauriečiai. Siestos privačiose įmonėse dažnai atsisakoma. Valstybinės įstaigos dirba tik iki 15 valandos. Siestos firmoje, kurioje ji dirbo, trukdavo dvi valandas. Dauguma darbuotojų per siestą važiuodavo namo pavalgyti ir nusnūsti. Vienas vaikinas, kuriam į namus važiuoti buvo tolokai, užmigdavo prie kompiuterio stalo.
Beje, Ispanijos gatvėse, pasak Evos, judru ir po vidurnakčio. Ypač vasarą ir ketvirtadieniais, penktadieniais, šeštadieniais. Po darbo ispanai paprastai neskuba tiesiai namo, nepraleidžia progos susitinki su draugais, bičiuliais, pasėdėti kokiame bare ar kavinėje. Čia sutiksi ir daug jaunimo kompanijų, šeimų su mažais vaikais. Dažnai ispanai, ypač jauni, mėgsta marširuoti po barus – apeiti 3–4 per vakarą. „Jie nė viename neužsisėdi – išgeria bokalą alaus ar taurę vyno ir eina į kitą. Neretai vieną uždaro, tad tenka eiti į kitą ir taip toliau. Jei būrelis sumano dar nueiti į diskoteką, tai namo grįžta tik 5 ryto“, – sakė Eva.
„Kartais išgirstu, kad ispanai tinginiai – mėgsta linksmintis, vidurdienį miega. Tai, kad jie dirba ne trumpiau nei kitų šalių piliečiai, dažnai net ilgiau – 9 valandas, kad miega trumpiausiai Europoje, jų kažkodėl nereabilituoja“, – sakė Eva, pastebėjusi, kad daugumos ispanų darbo diena tęsiasi iki 21 ar net 22 val.

Lietuviai greičiau bręsta?

Pasak pašnekovės, lietuviai tarsi skuba subręsti ir net pasenti. „Ispanijoje 30–40 metų žmogus vadinamas jaunu, Lietuvoje jau vidutinio amžiaus. Jeigu taip, tai Lietuvoje nėra savarankiškų, pragyvenimui užsidirbančių ir savo būstu apsirūpinusių jaunų žmonių? Žmogus Lietuvoje vadinamas jaunu tik kol neturi pamato po kojomis. Kai jau bent minimaliai jau įsitvirtina – jau nebejaunas? Todėl 30–40-ečių ispanų ir lietuvių elgesys, gyvenimo būdas labai skiriasi. Ispanai vakarus skiria pramogoms, draugams, dauguma tokio amžiaus lietuvių gyvena labai uždarai, po darbo skuba namo. Jie gyvena kaip senukai, kuriems labiausiai rūpi televizorius“, – neslepia nuostabos mergina.
Pasak Evos, jauni ispanai gyvena su tėvais – kol baigia mokslus, sukuria šeimą. Eva pastebėjo, kad šis laikotarpis vis ilgėja – ispanai vis labiau neskuba gyventi savarankiškai. Ji dažnai skambina namo į Ispaniją mamai. Grįžusi namo atostogauti, dažnai su mama eina į spektaklius, koncertus, apsipirkti ar pasivaikščioti. O Lietuvoje labai retai mato tėvus, vaikštinėjančius su savo suaugusiais vaikais, kas Ispanijoje yra įprasta.
„Dauguma lietuvių ir pradeda gyventi atskirai nuo tėvų anksčiau nei ispanai, stengiasi atsiriboti nuo jų, tapę šeimos žmonėmis. Savo amžiaus lietuvių beveik negirdėjau sakant, kad kokiu nors klausimu jie pasitarė ar pasitars su tėvais“, – sakė Eva.
Ispanijoje neretai po vienu stogu gyvena 3 giminaičių kartos, nors dabar tai pasitaiko jau kiek rečiau.
Prisimenu, kaip Ispanijoje metus studijavusi architektė pasakojo įspūdžius apie šią šalį. Moteris prisipažino maniusi, kad yra negraži. Bet Ispanijoje išgirdo tiek komplimentų, susižavėjimo žodžių, kad pradėjo labiau savimi pasitikėti. Pasak jos, ispanės dėl grožio ir lieknos figūros nesuka galvos tiek kaip lietuvės. Jaunos – gražios savaime, o subrendusios, tapusios motinomis, jos jaučiasi mylimos ir gerbiamos ne dėl dailių kūno formų.

Populiariausi straipsniai

Frankenšteino maistas

Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiau
Ką gali soda?

Nuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiau
Riešutų saujelė – kasdien

Apie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiau
Jei trūksta magnio...

Skausmingą raumenų įsitempimą, vadinamąjį raumenų mėšlungį, ko gero, jautėte kiekvienas. Mėšlungis - tai nevalingas raumenų, dažniausiai šlaunų, blauzdų ar pėdų raumenų, susitraukimas. Tai ne tik nemaloni būsena, ypač jei ji kartojasi dažnai, bet ir ženklas, kad organizme kažkas sutriko....
Skaityti daugiau
Apie B grupės vitaminų trūkumo požymius

Pats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiau
Oranžinis vaistas nuo šimto ligų

Nuo rugpjūčio pabaigos iki spalio vidurio akį traukia krūmokšniai žaliomis šakelėmis, kurios lyg karoliukais nusagstytos smulkiomis oranžinėmis uogelėmis. Tai – šaltalankiai. Apie šiuos unikalius vaisius ir jų naudą sveikatai pasakoja Lietuvos šaltalankių augintojų asociacijos prezidentė Daiva Kvedaraitė ir ilgametis šaltalankių produktų kūrėjas, augintojas ir tyrinėtojas Evaldas Geištoraitis....
Skaityti daugiau
Obuolių actas – ir sveikatai, ir grožiui

Paskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiau
Mityba sergant inkstų ligomis

Inkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiau
Džiovinti vaisiai - sveikatos šaltinis

Džiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiau
Mėlynės – ne tik skanios uogos

Turbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiau
Avižinės košės paslaptys

Avižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiau
Kofermentas Q 10 – „stebuklingas vitaminas“?

Kofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiau
Sveikatai palaikyti – prosenelių produktai

Širvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiau
Ar viską žinome apie česnaką

Tarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiau
Mano gydytojas – bitė

Viena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiau
Spanguolė iš raisto – per žiemą netrūks vaisto

Gimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau

Rodyti daugiau

Lankytojų komentarai

Labai puikus straipsnis, geri pastebejimai ir faktai! Gyvenu ispanijoje jau keleta metu ir galeciau pasakyti, kad vienas is geriausiu straipsniu kuriuos esu skaiciusi apie ispaniska gyvenimo buda! Sveikinimai!