Jau gilioje senovėje mūsų protėviai malšindavo troškulį gira, - tai buvęs skalsus ir populiarus baltų gėrimas. Kokia pagoniška šventė, vestuvės ar krikštynos be gaivinamosios giros moliniame asotyje! Juolab kad močiutės pagaminta gira iš duonos, džiovintų obuolių, klevo ar beržo sulos būdavo saldesnė už medų.
Šiais laikais prekybos centruose didelis įvairiausios giros asortimentas, deja, nemažai jų su “sintetiniu prieskoniu”, konservantais, saldikliais ar kitais nenatūraliais priedais. Tai, be abejonės, nėra sveika. Tačiau galime pasidžiaugti, kad vis tik yra ir tikra lietuviška! Tai - “Duonos gira”. Ją gamina alaus darykla “Gubernija”. Įmonės specialistai kūrė šį gėrimą su didele meile ir atsakomybe: vis tobulino mūsų senolių giros gamybos receptūras, kol atrado naują savitą skonį bei aromatą. Šiandien “Duonos gira” mėgstama ir paklausi ne tik vietinėje, bet ir užsienio rinkose - Airijoje, Latvijoje, Izraelyje, Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose... Ištisus metus, o ypač vasarą, ja gaivinasi ir malšina troškulį vaikai, jaunimas bei sulaukusieji garbingo amžiaus. Ir šių eilučių autorė yra didelė šios giros mėgėja.
Visų pirma, ji gaminama iš natūralių žaliavų - duonos džiuvėsėlių, o pastarieji - iš ruginio salyklo. Ruginiai paplotėliai papildo produktą biologiškai vertingomis medžiagomis - mono- ir disacharidais, aminorūgštimis, fermentais. Natūralios kvapniosios medžiagos suteikia gėrimui nepakartojamo harmoningo saldžiai rūgštoko skonio bei subtilaus aromato.
“Duonos giros” skonis gardžiai sodrus, primenantis kaime kepamos duonos skonį ir kvapą. Kas geria šią girą, tas žino...
Antra, gėrimas gaminamas iš technologiškai apdoroto vandens, nenaudojant jokių maistinių priedų, konservantų, dažų ar stabilizatorių, kurie dirbtinai pagerintų produkto savybes. “Duonos gira” saldinama natūraliu cukrumi ir turi vienintelį maisto priedą - natūralią citrinos rūgštį. Todėl produktas išlieka savitas ir natūralus. Beje, ji prisodrinama angliarūgštės ir pasterizuojama, kad produktą būtų galima vartoti ilgiau - iki 90 parų.
Kiek yra žinoma, Lietuvoje jokia kita įmonė negamina giros be konservantų, kurią tiktų vartoti net tris mėnesius. Tai didelis įmonės pasiekimas, įrodantis, kad gamintojui rūpi kiekvieno vartotojo sveikata. Tad gardžiuotis natūralia gira gali ne tik vaikai, bet ir suaugusieji, taip pat pagyvenę ar ligoti žmonės, negalintys vartoti gėrimų su konservantais. Kaip žinoma, įvairūs cheminiai papildai, dažai, konservantai gali sukelti įvairaus pobūdžio alergines reakcijas, negalavimus. Kad išvengtume rizikos susirgti patys ir apsaugotumėme vaikų sveikatą, gerkime natūralią lietuvišką “Duonos girą” ir būkime sveiki. Alaus darykla “Gubernija” naujiems ir nuolatiniams klientams siūlo tikrą lietuvišką girą, kurios etiketėje puikuojasi užrašas: “Pagaminta iš natūralių produktų”. “Duonos gira” parduodama patogioje skardinėje taroje bei 0,5 l tamsiuose stikliniuose buteliuose. Beje, taroje, nepraleidžiančioje šviesos, produktas ilgiau išlieka šviežias.
Tad mėgstantiems girą ar dar nepatyrusiems jos nuostabaus skonio bei aromato lieka palinkėti ja mėgautis ne tik vasarą atostogaujant užmiesčio viloje, pajūryje ar prie gražiųjų ežerų, bet ir ištisus metus!!!
Ieškokite gaivaus gėrimo prekybos centruose visoje Lietuvoje!
• Senovėje lietuvaičiai labiausiai mėgo tradicinę girą iš ruginių miltų. Į puodą su šiltu vandeniu įplakdavo ruginių miltų ir pašaudavo porai valandų į karštą krosnį pasalti. Po to viską supildavo į kubiluką, dar įpildavo apyšilčio vandens (kartais įdėdavo ir raugintų batvinių) ir raugindavo. Įrūgusią girą apdengdavo ir laikydavo porą savaičių. Tokią rūgštį gerdavo ar naudodavo šaltibarščiams.
• Girą raugdavo ir žiemai. Į beržines ar liepines statines sudėdavo vaisius ir, užpylę vandeniu, palikdavo 3-5 dienas įrūgti. Tuomet uždėdavo švarių šiaudų, avižinių pelų, ant jų - avižų ar rugių grūdų, kurie po kelių dienų suželdavo. Želmenims peraugus, juos nupjaudavo. Taip kartodavo kelis kartus, kol sustodavo želti. Tuomet sėdavo naujus. Taip prižiūrint, vaisių gira išstovėdavo visus metus...
• Močiutės sudėdavo į puodą džiovintas duonos riekeles, šiek tiek cukraus, mielių ir raugindavo. Dar turėdavo akylai stebėti, kad vaikai gira paslapčia nesmaguriautų...
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauSkausmingą raumenų įsitempimą, vadinamąjį raumenų mėšlungį, ko gero, jautėte kiekvienas. Mėšlungis - tai nevalingas raumenų, dažniausiai šlaunų, blauzdų ar pėdų raumenų, susitraukimas. Tai ne tik nemaloni būsena, ypač jei ji kartojasi dažnai, bet ir ženklas, kad organizme kažkas sutriko....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauNuo rugpjūčio pabaigos iki spalio vidurio akį traukia krūmokšniai žaliomis šakelėmis, kurios lyg karoliukais nusagstytos smulkiomis oranžinėmis uogelėmis. Tai – šaltalankiai. Apie šiuos unikalius vaisius ir jų naudą sveikatai pasakoja Lietuvos šaltalankių augintojų asociacijos prezidentė Daiva Kvedaraitė ir ilgametis šaltalankių produktų kūrėjas, augintojas ir tyrinėtojas Evaldas Geištoraitis....
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę