Laikas riebesniam maistui
Turbūt natūraliai susiklostė, kad atšalus orams pradedame valgyti riebesnį maistą – organizmas turi sukaupti gyvybinių galių, padėsiančių išgyventi žiemą ir pavasarį. Reikėtų valgyti daug rūgščių ir aštrių produktų, kurie gerina skrandžio darbą, stiprina organizmą ir padeda jam ruoštis žiemai, ne veltui šiam metų laikui prisisūdome ir prisiraugiame daržovių ir grybų.
Sakoma, kad lietuvis be mėsos – ne lietuvis. O lietuviai, kaip žinome, ypač mėgsta kiaulieną, riebią mėsos rūšį. Tačiau pastebėtina, kiaulienos mūsų protėviai nevalgydavo kasdien, kaip kai kas darome šiandien. Tai lėmė keli dalykai – tradicijos ir metų laikų kaita. Mat rudenį dažniau pjaudavo avis, žąsis, o štai kiaules skersdavo dažniausiai jau žiemą. Be to, juk niekas visos mėsos nesuvalgydavo šviežios, nemažai lašinių parūkydavo ar pasūdydavo, pasidarydavo dešrų ir skilandžių, kurie sukabinti ar padėti sulaukdavo ir vasaros darbymečio. O ir virdamos mėsą, gamindamos riebius patiekalus šeimininkės nepamiršdavo įberti prieskonių, ypač – šalavijo lapelių.
Pienas – taip pat sezoniškas valgis
Būtina pastebėti, kad pieno produktų taip pat visus metus nevalgydavo. Kai besibaigiant rudeniui ar žiemos pradžioje karvutės prieš besiveršiuodamos užtrukdavo, žmonės nustodavo valgyti pieno produktus.
Pieno produktų sezoniškumą lėmė ir kita priežastis, pasninkai prieš didžiąsias religines šventes, Kalėdas ir Velykas. Jie trukdavo atitinkamai keturias ir šešias savaites. Dar ir dabar nemažai vyresnio amžiaus žmonių puikiai atsimena, kaip tada pieną jų mamos ir močiutės pildavo į didžiulius kubilus, o iš jo vėliau darydavo sūrius.
O tradicines bulvienes ar zacirkas šeimininkės balindavo iš sutrintų kanapių ar aguonų sėklų padarytu pasninko pienu.
Laikas raugintiems kopūstams ir rasalui
Labai svarbus produktas žiemą būdavo raugintos daržovės ir grybai. Tinkamai paruošti, saugomi rauginti kopūstai – puikus vitaminų C ir B, taip pat kalio, kalcio, fosforo druskų šaltinis. Juose daug pieno rūgšties, kuri teigiamai veikia virškinimo procesą. Be to, teigiama, kad rauginti kopūstai mažina cholesterolio kiekį kraujyje, juose esantys B grupės vitaminai aktyvina smegenų veiklą ir kelia nuotaiką, stiprina kaulų raumenų audinius, suteikia organizmo ląstelėms energijos, didina ištvermę, mažina nuovargį, kas labai svarbu sunkiai dirbantiems žmonėms. Kopūstuose gausu vitamino B5, kuris suteikia blizgesio plaukams ir stiprina nagus. Tyrimai parodė, kad rauginti kopūstai mažina tikimybę susirgti kai kurių rūšių vėžiu.
Burokėliuose taip pat yra beveik visų žmogaus organizmui reikalingų medžiagų: fosforo, kalio, kalcio, magnio, geležies, gausu mikroelementų ir vitaminų. Šios daržovės labai turi daug foladų, didžiausiu onkologinių ligų priešu laikomų druskų, ir antioksidantų, organizmui žalingus laisvuosius radikalus sujungiančių medžiagų.
Pasak B.Imbrasienės, nepelnytai pamirštas ir raugintų burokėlių rasalas. Šaltai pastatytas išrūgęs jų skystis, rasalas, stovi iki pavasario ir gali pakeisti daug vitaminų ir maisto papildų. Rasalą šeimininkės naudodavo vietoj acto.
Primiršti produktai ir valgiai
Niūriausiu tamsiuoju metų laiku lietuviai nuo seno maistą gardino kanapių sėklomis. Jos, kaip ir linų sėmenys bei jų aliejus, gelbėjo žmones nuo saulės trūkumo, sklaidė niūrią nuotaiką, saugojo nuo depresijos, stiprino organizmą.
Pasak B.Imbrasienės, be reikalo iš kanapių padarytas baubas. Mums, šiauriečiams, tai labai naudingas augalas. Jose žmogaus organizmui labai reikalingų omega-3 ir omega-6 riebalų rūgščių yra maždaug du kartus daugiau negu žuvų taukuose, baltymų ir amino rūgščių yra daugiaunegu grūdinėse kultūrose. Tik kanapės vartotinos ir vartotos labai saikingai. Štai saujelę kanapių sėklų šeimininkė paspragindavo aliejuje, sutrindavo su druska ir į šią kanapinę druską dažydavo bulves ar užbarstydavo jos ant silkių – visai šeimynai pakakdavo.
Vartotas ir kanapių aliejus. Jo išsispausti moterys eidavo pas malūnininkus, išsispausdavo tik kelioms dienoms, nes jis labai greitai apkarsta.
Pašnekovė pastebėjo, kad, uždraudus auginti kanapes, ypač nukenčia žemaitiško maisto savitumas, nes kanapės būtent tame regione buvo daugiausia paplitusios kaip tamsiojo metų laikotarpio maisto sudedamoji dalis.
Kulinarinio paveldo fondo direktorė Birutė Imbrasienė neabejoja, kad lietuviai nepelnytai primiršo linų sėmenų aliejus. Pasak jos, šis aliejus mums turėtų būti naudingesnis už taip giriamą alyvuogių aliejų, nes auga mūsų platumose, o ne daug saulėtesnėse vietose.
Praradome saiką
Blogiausia, pasak B.Imbrasienės, kad dabar mes praradome saiką ir nuojautą, kiek ir ko reikia vartoti, tuos pačius produktus valgome ištisus metus. Dabar net mokslas pripažįsta, kad organizmą labai gerai veikia laikinas tam tikros rūšies produktų atsisakymas. Anksčiau taip būdavo daroma natūraliai: vasarą beveik nebūdavo mėsos, rudenį žmonės daug valgydavo bulvių, kitokio nesunkaus maisto, lapkritį, kai keisdavosi orai, būdavo valgoma aviena, žąsiena, advento laikotarpiu, per Kūčias žmonės pasninkavo, pastiprindavo organizmą labai sveiku kanapių aliejumi, pavasarį prisileisdavo kubilus sulos ir jos gerdavo labai daug, išvalydavo organizmą.
O štai kanapės, pasak B.Imbrasienės, visiškai netiktų kitu metų laiku, pavyzdžiui, per mėsėdį. Mat kanapės – irgi riebalai, tik augalinės kilmės, o gyvulinės ir augalinės kilmės nevalia maišyti.
Sveikiausi – čia pat užaugę produktai
Pasak etnologės, be reikalo pamiršome ir džiovintus vaisius, uogas. Mat jie yra kaip švieži, tik netekę vandens. Anksčiau žmonės daug obuolių žiemą neturėdavo, puošdavo jais eglutes, o žiemą dažniau valgydavo džiovintus. Prisidžiovindavo laukinių kriaušių, obuolių, šermukšnių, kurie gerina virškinimą. O spanguolės ko vertos: mažina kraujospūdį, ramina migrenos skausmus.
Medikai ir mitybos specialistai tvirtina, kad žmogui labiausiai tinka tie produktai, kurie užaugo šalia jo, tomis pačiomis gamtos sąlygomis. Todėl, pasak B. Imbrasienės, mes puikiai galime išsiversti be atvežtinių kivių ir bananų su džiovintais vaisiais ir išlaikytomis ar raugintomis daržovėmis, mums linų ar kanapių aliejus yra naudingesnis už alyvuogių. Mat pirmieji turi daug vitamino D, E, kurio ypač reikia, kai trūksta saulės spindulių, o alyvuogių aliejus vartojamas tuose kraštuose, kuriuose saulės ir taip yra daug, galbūt net padeda apsisaugoti nuo jos pertekliaus.
Tad pasistenkime suprasti, kad maistas, užaugęs gimtinės žemėje, yra saugesnis, o mitybos sezoniškumas, tam tikrų produktų atsisakymas kažkuriam laikui – puiki įvairių ligų profilaktika. Ko gero, dabar, kai taip sparčiai plinta alerginės ir įvairios gyvenimo būdo ligos, gana svarbu būtų prisiminti ir laikytis šių patarimų.
Pasauliniai dietologai pripažįsta, kad mūsų mitybos įpročiai teisingi
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauSkausmingą raumenų įsitempimą, vadinamąjį raumenų mėšlungį, ko gero, jautėte kiekvienas. Mėšlungis - tai nevalingas raumenų, dažniausiai šlaunų, blauzdų ar pėdų raumenų, susitraukimas. Tai ne tik nemaloni būsena, ypač jei ji kartojasi dažnai, bet ir ženklas, kad organizme kažkas sutriko....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauNuo rugpjūčio pabaigos iki spalio vidurio akį traukia krūmokšniai žaliomis šakelėmis, kurios lyg karoliukais nusagstytos smulkiomis oranžinėmis uogelėmis. Tai – šaltalankiai. Apie šiuos unikalius vaisius ir jų naudą sveikatai pasakoja Lietuvos šaltalankių augintojų asociacijos prezidentė Daiva Kvedaraitė ir ilgametis šaltalankių produktų kūrėjas, augintojas ir tyrinėtojas Evaldas Geištoraitis....
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę