){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Ekologiško gyvenimo būdo ir mitybos bumas, arba, kaip kartais mėgstama sakyti, – „mada“, vis dar neišblėsę. Tačiau vis daugiau žmonių, o tarp jų ir mokslininkų, bando atsirinkti, kas gi iš plačiai reklamuojamų tiesų apie ekologiškus maisto produktus yra tiesa, o kas tiesiog mitas. Pastebėjome, kad žmonės yra linkę suabsoliutinti savo įsitikinimus, o būtent šiame „juoda-balta“ mąstymo būde ir slypi didžiausios klaidos.
1 mitas: ekologiški maisto produktai yra sveikesni
Išvada: netiesa
Pagrindinė priežastis, dėl kurios žmonės renkasi brangesnius ekologiškus maisto produktus, yra ta, jog tikima labai plačiai paplitusia nuomone – „ekologiški maisto produktai yra sveikesni“. Juk kodėl dar ekologiški produktai būtų taip aktyviai propaguojami, reklamuojami ir giriami?
Bet neseniai atliktas Stanfordo universiteto medicinos centro Kalifornijoje (JAV) tyrimas patvirtino jau kurį laiką tai viename, tai kitame medicinos žurnale pasirodžiusius teigimus, kad iš tiesų ekologiški maisto produktai yra lygiai tiek pat sveiki, kiek ir tradiciniai.
Buvo apžvelgti iki šiol daryti tyrimai, lyginę įprastus ir ekologiškus maisto produktus. Tyrimo vadovė mokslų daktarė Dena Bravata teigia, kad rezultatai patvirtino spėliones.
Taigi sakome dar kartą: nerasta jokių reikšmingesnių įrodymų, kad pagal maistingųjų medžiagų kiekį, alergines reakcijas ar sukeliamų infekcinių ligų dažnį ekologiškas maistas būtų pranašesnis už neekologišką.
„Jeigu renkatės dėl naudos sveikatai, – ekologiški ir įprasti maisto produktai praktiškai niekuo nesiskiria “, – pasauliui paskelbė mokslininkė D. Bravata.
Maistingųjų medžiagų kiekis – toks pat
Didžioji dauguma tyrimų, apimtų minėtosios apžvalgos metu, tyrinėjo maisto savybes. Paaiškėjo, kad pagal vitaminų, mineralų, antioksidantų, baltymų ir kitų maistingųjų medžiagų kiekį ekologiškas maistas mažai skiriasi nuo įprasto.
Ir nors kai kurie iš nagrinėtų tyrimų rodė, kad ekologiškoje produkcijoje būdavo daugiau fosforo, kad ekologiškuose maisto produktuose būdavo daugiau antioksidantų, vadinamų fenoliais, kad piene ar vištienoje buvo daugiau omega-3 rūgščių, o neekologiškoje vištienoje ir kiaulienoje būdavo 33 proc. daugiau antibiotikams atsparių bakterijų, šie skirtumai iš tikrųjų yra beveik bereikšmiai.
Anot D. Brevatos, fosforo trūkumą patiria tik prie bado ribos atsidūrę žmonės, omega-3 rūgščių kiekis produktuose labai priklausė nuo prekės ženklo ir metų laiko, o įvertinti neekologiškos mėsos pasekmes sveikatai sudėtinga, nes, apdorojant mėsą aukštoje temperatūroje, žūsta net vaistams atsparūs mikrobai.
Vis dėlto kai kurie kiti mokslininkai tikina, jog, norint padaryti patikimesnes išvadas, būtina atlikti daug išsamesnius tyrimus, o, siekiant išsiaiškinti maisto keliamą riziką, pvz., vėžio, reikia atlikti tyrimus, kurių metu žmonės būtų stebimi ilgus dešimtmečius. Deja, tai padaryti yra labai sudėtinga.
Dietologės Jūratės Dobrovolskienės komentaras: Ekologiniuose produktuose nėra daugiau vitaminų ar mineralinių medžiagų. Juose gali būti mažiau nepageidautinų cheminių medžiagų, tačiau atsakingai dirbant neekologiniame ūkyje, cheminių medžiagų kiekius maisto produktuose galima kontroliuoti ir maksimaliai sumažinti.
2 mitas: ekologiškuose produktuose nėra pesticidų
Išvada: netiesa
Antras itin paplitęs mitas yra tai, kad ekologiškuose produktuose nėra pesticidų. Visuomenė yra nuolatos šviečiama, o dažnai ir gąsdinama apie pesticidų žalą, todėl tie, kurie turi galimybę rinktis, bando atsigręžti į ekologiškus produktus. Taip elgiamasi ne be pagrindo, juk ekologiško ūkininkavimo esmė – sintetines trąšas ir chemines medžiagas pakeisti organinėmis medžiagomis ar mechaninėmis žemės ūkio priemonėmis.
Deja, garantuoti, kad visuose ekologiškais vaidinamuose produktuose pesticidų nėra, negalima, o dažniausiai bent tam tikras jų kiekis randamas beveik visuose gaminiuose.
Be to, būtina pabrėžti ir tai, kad kai kurios ekologiškos trąšos, kaip, pvz., vario sulfatas, yra dažnai net pavojingesnės nei sintetiniai pesticidai ir gali sukelti vėžį, kepenų ligas, mažakraujystę ar genetinius pakitimus.
Pesticidai normos neviršija
Jau minėto tyrimo vadovė mokslų daktarė D.Bravata sako, jog tyrimas atskleidė ir tai, kad niekas negali garantuoti, jog ekologiškuose produktuose nėra pesticidų – jų yra, tiesiog mažiau.
Kaip teigiama tyrimo išvadose, tradiciniuose maisto produktuose pesticidų buvo 30 proc. daugiau negu ekologiškuose, tačiau būtina atkreipti dėmesį į tai, kad, nors skaičius ir atrodo didelis, iš tiesų pesticidų kiekis abiejose maisto grupėse neviršijo leistinų saugumo normų. Taigi, trumpai tariant, – jokio esminio skirtumo produktų kenksmingume sveikatai nebuvo.
Dietologės Juratės Dobrovolskienės komentaras: Ekologiški maisto produktai turėtų būti auginami be pesticidų, tręšiami tik organinėmis trąšomis, tačiau kaip viskas iš tikrųjų vyksta, galėtų kompetentingai komentuoti tik atitinkamos institucijos.
Vis dėlto sunku įsivaizduoti, kad užterštame žemės fone galima turėti „sterilius“ ekologinio ūkio plotus ir absoliučiai išvengti pesticidų.
Ekologiški produktai taip pat nėra „švaresni“ už neekologiškus, kadangi ekologiniuose ūkiuose augalai nėra kultivuojami po gaubtu, ir bakteriologinės taršos galimybė įmanoma ūkininkaujant abiem būdais.
3 mitas: ekologiniai ūkiai visiškai nekenkia aplinkai
Išvada: netiesa
Galbūt tai, kad rinkdamiesi produktus iš ekologinių ūkių saugome ir gelbėjame mūsų Žemę, nėra svarbiausia ar dažniausia ekologiško gyvenimo propaguotojų motyvacija (arba užima žemesnę vietą priežasčių sąraše), tačiau šis įsitikinimas yra itin paplitęs. Ir nors iš dalies šis teiginys nėra klaidingas – nenaudodami cheminių trąšų ūkininkai tikrai mažiau teršia aplinką, jis nėra absoliučiai teisingas.
Būtina žinoti tai, kad ekologinis ūkininkavimas yra dvigubai mažiau produktyvus nei įprastinis, o tai reiškia, kad, norint pagaminti tokį patį kiekį maisto, reikia dvigubai daugiau žemės ir dažnai – daugiau išteklių.
Hadsono instituto (Hudson institute) JAV Globalių maisto problemų centras (Center for Global Food Issues) apskaičiavo, kad modernus ūkininkavimas pasaulyje „sutaupė“ daugiau nei 9 mln. kvadratinių kilometrų laukinės gamtos, o jeigu visas pasaulis nuspręstų persiorientuoti vien tik į ekologišką ūkininkavimą, reikėtų iškirsti daugiau nei 6 mln. kvadratinių kilometrų miškų. Ekologinis ūkininkavimas taip pat sukeltų ir daug didesnių maisto trūkumo pasaulyje problemų.
Nepaneigiami pavyzdžiai
Kad būtų paprasčiau įsivaizduoti, kiek daugiau ploto ir išteklių reikia ekologiškiems produktams išauginti, Didžiosios Britanijos Aplinkos, maisto ir kaimo reikalų departamento remiami tyrimai nustatė, kad litrui ekologiško pieno pagaminti reikia 80 proc. daugiau žemės nei litrui paprasto pieno. Taip 20 proc. daugiau prisidedama prie pasaulinio klimato atšilimo ir 70 proc. daugiau prisidedama prie rūgštinių lietų susidarymo.
Daugiau išteklių reikia ir, pvz., ekologiškų bulvių auginimui: žemės hektare įprastu būdu auginamų bulvių gaunama 2,5 karto daugiau nei jas auginant ekologišku būdu.
O štai auginant ekologiškus pomidorus Didžiojoje Britanijoje kilogramui sunaudojama 25 proc. daugiau vandens nei įprastiems pomidorams.
Milda Urbonaitė
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauSkausmingą raumenų įsitempimą, vadinamąjį raumenų mėšlungį, ko gero, jautėte kiekvienas. Mėšlungis - tai nevalingas raumenų, dažniausiai šlaunų, blauzdų ar pėdų raumenų, susitraukimas. Tai ne tik nemaloni būsena, ypač jei ji kartojasi dažnai, bet ir ženklas, kad organizme kažkas sutriko....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauNuo rugpjūčio pabaigos iki spalio vidurio akį traukia krūmokšniai žaliomis šakelėmis, kurios lyg karoliukais nusagstytos smulkiomis oranžinėmis uogelėmis. Tai – šaltalankiai. Apie šiuos unikalius vaisius ir jų naudą sveikatai pasakoja Lietuvos šaltalankių augintojų asociacijos prezidentė Daiva Kvedaraitė ir ilgametis šaltalankių produktų kūrėjas, augintojas ir tyrinėtojas Evaldas Geištoraitis....
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
1. Del maistingumo - jie yra tokie pat maistingi kaip ir chemizuoti. energetine verte ir kitos vertingos medziagos ir ju kiekis nesiskiria. plauti reikia 2. Pesticidai. Eko maiste negali buti jokiu pesticidu likuciu. Tuo rupinasi kontroles institucijos. jei ju nustatoma, augintojas iskart praranda sertifikata, tokie produktai nedelsiant isimami is rinkos, gamintojas patiria milijoninius nuostolius, praranda pasitikejima kontroles institucijos, produkcijos naudotojo ir vartotojo. Daznam ukininkui tai bankrotas. Todel i tai atsizvelgiama labai rimtai, nes visu pirma yra uztikrinti , kad vartotojas gautu produkta ekologiska ( BE GMO, PESTICIDU LIKUCIU KURIE KAUPIASI ORGANIZME, BE ANTIBIOTIKU AR KITU SINTETINIU CHEMINIU MEDZIAGU likuciu ’),
3. vario sulfatas,- tai nera ekologiska trasa, nes tokiu nera. Beto tai ne trasa, o pesticidas. Vartokime maziau - tai maisto pakaks. Vagykim maziau eko maisto -tik i sveikata