Ir nuodija, ir gydo
Bene dažniausiai mūsų liaudies medicinos vartoti grybai yra raudonoji musmirė, beržo grybas ir paprastoji poniabudė – nevalgomi grybai.
Pasak druskininkietės mokytojos pensininkės Onos Zakarauskienės, išleidusios knygą „Dzūkijos žolelės gydo“ ir kelias knygas apie savo gimtąjį Burokaraisčio kaimą, dažniausiai vaistams vartojamas grybas yra raudonoji musmirė. Garbaus amžiaus moteris, nuo mažens rinkusi ir teberenkanti vaistinius augalus, prisimena, kaip sužinojo apie gydomąją musmirių galią. Pamačiusi, kad veršelis pamiškėje ėda musmirę, ji parbėgo namo pasakyti mamai, kad ši ką nors darytų. Mama ją nuramino, kad tai nieko blogo – veršelis geriau žino, ko jam reikia.
Ligi to laiko ikimokyklinukė Onutė žinojo, kad musmirės kepamos tam, kad išnuodytų muses. Pasirodo, jos ne visada nuodija gyvius, kartais gali ir nekenkti ar net padėti.
Knygoje Ona Zakarauskienė aprašo, kaip senovėje musmirėmis buvo gydomi žmonės ir gyvuliai.
Musmirėmis gydytos ir sąnarių ligos, aterosklerozė, augliai. Sergant radikulitu, reumatinėmis ligomis, musmirių užpilu trinami sąnariai, skaudamos vietos.
„Žolinčių akademijos“ vadovės pastabos
„Žolinčių akademijos“ vadovė Danutė Kunčienė, užaugusi Klaipėdos krašte, mano, kad čia liaudies medicinoje dažniausia naudota voveraičių užpiltinė. Gretimuose miškuose voveraičių netrūko, tad mama ir močiutė kiekvienais metais pasidarydavo voveraičių užpiltinės. Pasak D. Kunčienės, jas to buvo išmokę žydai, voveraitės net vadintos žydų grybu – jie jas vertino, noriai pirko ir valgė. Kodėl? Kai D. Kunčienė to klausė mamos, ši jai nurodė ir priežastį – nes jų nepuola kirminai. „Jeigu voveraitės turi kažkokių medžiagų, kurios nepatinka parazitams, tai valgant šiuos grybus tos medžiagos patenka ir į mūsų organizmą, patekusios nepatinka ir mūsų organizmo parazitams.“
Pasak pašnekovės, voveraites užpildavo degtine, o jų ištrauką naudodavo nuo parazitų, jos duodavo turintiems kirmėlių, tiems, kurie blogai valgo, yra nubalę – esą tai tikėtini kirminų požymiai.
Tiesa, šio vaisto dozuodavo labai atsargiai, paaugusiems vaikams po kelis lašus, paaugliams ir suaugusiems – po 10–15 – voveraičių ištraukos lašų prieš valgį šaukštui vandens.
Kitas dažnai gydymo tikslais vartotas grybas – paprastoji poniabudė. Jaunas vaisiakūnis būna vištos kiaušinio formos ir dydžio, išorėje baltas, pusiau išlindęs iš žemės. Vaisiakūniui subrendus, luobelė pratrūksta, ir iš „kiaušinio“ išauga baltas raukšlėtas kotas, kurio viršūnėje yra varpelišką akytą struktūrą turinti kepurėlė. Ją dengianti gleivėta žalsvai ruda sporų masė skleidžia nemalonų dvėselienos kvapą.
D. Kunčienė prisiminė, kad jos mama poniabudės užpilą pradėjo naudoti po to, kai jį išbandė gydydama skaudančią karvės koją. Ši labai šlubavo, o paprastosios poniabudės antpilo kompresai padėjo.
Mokslininko komentaras
Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto Mikologijos laboratorijos darbuotojas dr. Jonas Kasparavičius:
Informacijos apie medicininius grybus yra labai daug. Deja, žinių apie mūsų liaudies mediciną išlikę nedaug, dažnai galima tik daryti prielaidą, kaip ir kokie grybai buvo naudojami pagal aplinkinėse šalyse išlikusius duomenis.
Pavyzdžiui, rusiškoje literatūroje galima rasti informacijos, kad lietuvių liaudies medicinoje buvo naudojamas piengrybis grūzdas. Galima spėti, kad juo galėjo gydyti tuberkuliozę, inkstų akmenligę, gal ir kitas ligas, nes grūzdo, kaip ir kai kurių kitų piengrybių, vaisiakūniuose esantys cheminiai junginiai pasižymi uždegimą slopinančiomis ir baktericidinėmis savybėmis.
Jeigu kas nors ieško paprastosios poniabudės, paprastosios arba raudonosios musmirės, beržo grybo arba įžulniojo skylenio, gali drąsiai spėti, kad jų prireikė onkologiniams ligoniams, nors kažkada jais buvo gydyta daug daugiau ligų. Paprastosios poniabudės spiritinį ekstraktą gerdavo nuo pilvo skausmų ir inkstų ligų, podagros, juo įtrindavo skaudamas vietas. Šviežias dėdavo ant žaizdų. Tuo tikslu dažnai naudodavo ir antpilą. Yra žinių apie paprastosios musmirės vandeninių ekstraktų naudojimą esant ūminėms ir lėtinėms reumatizmo ir artrito formoms, įvairioms odos ligoms. Šiuolaikiniais chemijos metodais (!) buvo išskirtos ir vėžį veikiančiu aktyvumu pasižyminčios medžiagos. Dabar musmirės ištraukos ir tabletės kartais vartojamos nuo galvos skausmo, aterosklerozės, širdies spazmų. Iš jos specialiais būdais apdorotų vaisiakūnių išskirtų medžiagų buvo net sukurta kosmetikos gaminių odos priežiūrai. Dėl įvairių priežasčių paprastąją musmirę mielai ėda ir įvairūs gyvūnai, ypač porakanopių būrio.
Beržo grybas arba įžulnusis skylenis turi antikancerogeninių junginių, pasižymi stimuliuojamuoju, tonizuojamuoju poveikiu. Vėžio visiškai sunaikinti ar sustabdyti jis negali, tačiau pristabdo jo vystymąsi ir pagerina ligonio būklę.
Palyginti su minėtais grybais, voveraitės gydymo tikslais vartotos palyginti retokai. Taip, kai kur jos vartotos kaip antihelmintinis vaistas (paprasčiau sakant – nuo kirminų).
Voveraitės, taip pat žaliuokės ir rudojo piengrybio ekstraktai kartais naudoti pūliuojančioms žaizdoms gydyti, dabar jau nustatyta, kad jie naikina jas sukeliančius stafilokokus.
Tačiau nevertėtų daug valgyti šviežių voveraičių, nes jose yra medžiagų, tirpdančių eritrocitus, arba raudonuosius kraujo kūnelius. Verdant šios medžiagos suyra. Beje, voveraitės – vaisiakūniai, nors ir retai, bet kirmija. Aišku, nepalyginti su baravykais. Taip yra todėl, kad jos sintetina daug vabzdžiams kenksmingų medžiagų arba, atvirkščiai, jose nėra tam tikrų gyvybiškai būtinų jų vystymuisi medžiagų.
Yra daug grybų, kurie mažina cukraus kiekį kraujyje. Iš jų paminėtini tokie daugeliui gerai pažįstami grybai, kaip gauruotasis mėšlagrybis ir dvisporis pievagrybis.
Lietuvoje gydymo ir įvairiais kitais tikslais buityje buvo naudotos ir įvairios ant vietinių medžių rūšių augančios pintys, taip pat iš Rusijos pirkdavo ant maumedžio augančius grybus – vaistingąsias maumpintes. Jos buvo ir tebėra populiarios Kinijoje ir Europoje, o dabar ir Šiaurės Amerikoje. Tai susiję su visame pasaulyje labai padidėjusiu tradicinės kinų medicinos populiarumu. Kai kurios jų veikliosios medžiagos dabar yra sintetinamos dirbtiniu būdu. Šio grybo nuoviru gydydavo įvairius sumušimus, astmą, tuberkuliozę, geltligę, stabdydavo kraujavimą ir kitus negalavimus.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauSkausmingą raumenų įsitempimą, vadinamąjį raumenų mėšlungį, ko gero, jautėte kiekvienas. Mėšlungis - tai nevalingas raumenų, dažniausiai šlaunų, blauzdų ar pėdų raumenų, susitraukimas. Tai ne tik nemaloni būsena, ypač jei ji kartojasi dažnai, bet ir ženklas, kad organizme kažkas sutriko....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauNuo rugpjūčio pabaigos iki spalio vidurio akį traukia krūmokšniai žaliomis šakelėmis, kurios lyg karoliukais nusagstytos smulkiomis oranžinėmis uogelėmis. Tai – šaltalankiai. Apie šiuos unikalius vaisius ir jų naudą sveikatai pasakoja Lietuvos šaltalankių augintojų asociacijos prezidentė Daiva Kvedaraitė ir ilgametis šaltalankių produktų kūrėjas, augintojas ir tyrinėtojas Evaldas Geištoraitis....
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę