){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Seniai žinoma, kad be maisto žmogus gali išgyventi keliasdešimt, o be vandens - tik keletą dienų. Vandens kiekiui organizme sumažėjus vos 2 proc, pradedamas jausti troškulys, energijos stygius, o, netekus 5 proc. vandens, gali aptemti sąmonė. Taigi vanduo yra labai svarbus žmogui. Per parą sveikas suaugęs žmogus turi išgerti apie du litrus skysčių, o karštą dieną ar sportuodamas - dar daugiau, nes gausiau prakaituojant organizmas netenka skysčių daugiau.
Jau pirmasis troškulio jausmas rodo, kad organizmas yra lengvai dehidruotas - jam trūksta vandens. Todėl, norint gerai jaustis, reiktų nelaukti troškulio pojūčio ir skysčių gurkšnoti po truputį visą dieną.
Gerti reiktų kuo dažniau ir gėrimus rinktis kokybiškus.
Troškulį geriausiai malšina natūralus mineralinis, paprastas geriamasis vanduo, natūrali gira, sultys ir kt.
Natūralus mineralinis vanduo gaivina, turi daug mineralinių medžiagų, mikroelementų.
Neretai klausiama: kokį mineralinį vandenį sveikiau gerti: su angliarūgšte ar be jos? Sveikam žmogui angliarūgštė tonizuoja skrandžio ir žarnyno veiklą, o sergančiajam skrandžio, dvylikapirštės žarnos ar kepenų ligomis, virškinamąją sistemą ji gali dirginti.
Tiems, kurių aukštas kraujo spaudimas, nereikėtų gerti mineralinio vandens, kuriame yra daug natrio. Jiems tinka vanduo, kuriame natrio koncentracija mažesnė kaip 20 mg/l (etiketėje nurodyta “Tinka mažesnio natrio kiekio dietai”).
Kūdikiams ir vaikams iki 7 metų amžiaus nerekomenduojama dažnai gerti mineralinio vandens, kuriame yra daugiau kaip 1,5 mg/l fluorido.
Apskritai patartina gerti ne vienos, o kelių skirtingų rūšių mineralinį vandenį, kad organizmas gautų daugiau ir įvairesnių mineralinių medžiagų bei mikroelementų.
Karštą dieną sportuojant ar aktyviai dirbant su prakaitu netenkama daug vandens, druskų, todėl tokiais atvejais reiktų gerti natūralaus mineralinio vandens, turinčio daugiau mineralinių druskų, arba mineralizuoto vandens (tai geriamuoju vandeniu praskiestas natūralus mineralinis vanduo).
Kaip gaivusis gėrimas gali būti vartojamas ir buteliuose parduodamas šaltinio vanduo. Tai natūraliai švarus vanduo, kuris nėra papildytas kitomis medžiagomis, išskyrus vandens prisotinimą anglies dvideginio. Geras šaltinio vanduo turi būti iš požeminių vandens telkinių - versmių, gręžtinių šulinių.
Geriant sultis, organizmas aprūpinamas vitaminais, mineralinėmis medžiagomis, bioflavonoidais, o jei jos tirštos, ir maisto skaidulomis - pektinu. Pektinas sujungia iš aplinkos į organizmą patenkančius sunkiuosius metalus ir taip apsaugo organizmą nuo toksinio jų poveikio. Sultyse esantys bioflavonoidai, vitaminai A, C saugo nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio. Vitaminas C, kurio daug yra citrusinių vaisių, uogų sultyse, didina organizmo atsparumą peršalimo ligoms, stiprina imuninę sistemą, gerina geležies pasisavinimą iš kitų produktų.
Nemažai Lietuvos gyventojų mėgsta girą. Nors jos pasirinkimas didelis, deja, asortimente nemažai giros su sintetiniais prieskoniais. Gerai, kad ne visa. Džiugu, kad Lietuvoje turime sveiką natūralų daryklos “Gubernija” produktą - duonos girą. Jos ne tik puikus savitas skonis bei aromatas, bet svarbiausia - joje nėra konservantų, saldiklių ar kitų nenatūralių priedų. “Gubernijos” duonos gira gaminama iš natūralios žaliavos - duonos džiūvėsėlių, o pastarieji - iš ruginio salyklo. Natūraliosios kvapiosios medžiagos suteikia gėrimui saldžiai rūgštoką skonį. Gira saldinama natūraliu cukrumi ir turi vienintelį maisto priedą - natūralią citrinos rūgštį.
Pasak mitybos specialistų, gerti natūralią girą ir sultis - sveika, ypač, kai jie be konservantų ir saldiklių (beje, gėrimai su saldikliais visiškai netinkami kūdikiams ir mažiems vaikams). Su šiais gėrimais organizmas gauna ir įvairių vitaminų, todėl gira, sultys ne tik malšina troškulį, bet ir suteikia gyvybinės energijos.
Beje, labai vertingos tik išspaustos (ypač namuose) šviežios sultys - morkų, burokėlių, obuolių, serbentų ir kt., tačiau, deja, šiam malonumui retai turime laiko.
Jei vis dėlto retkarčiais norisi pasmaguriauti saldžiaisiais gėrimais, geriau rinktis tuos, kurių sudėtyje yra ne dirbtinių saldiklių, o cukraus, ne sintetinių dažų ir kvapiųjų medžiagų, o sulčių. Norint numalšinti troškulį ir gerai jaustis, nepatartina vaisvandenių gerti kasdien. Įpraskime rūpintis savo ir artimųjų, ypač vaikų, sveikata ir prieš pirkdami gėrimą perskaityti, kas parašyta jo etiketėje.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauSkausmingą raumenų įsitempimą, vadinamąjį raumenų mėšlungį, ko gero, jautėte kiekvienas. Mėšlungis - tai nevalingas raumenų, dažniausiai šlaunų, blauzdų ar pėdų raumenų, susitraukimas. Tai ne tik nemaloni būsena, ypač jei ji kartojasi dažnai, bet ir ženklas, kad organizme kažkas sutriko....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauNuo rugpjūčio pabaigos iki spalio vidurio akį traukia krūmokšniai žaliomis šakelėmis, kurios lyg karoliukais nusagstytos smulkiomis oranžinėmis uogelėmis. Tai – šaltalankiai. Apie šiuos unikalius vaisius ir jų naudą sveikatai pasakoja Lietuvos šaltalankių augintojų asociacijos prezidentė Daiva Kvedaraitė ir ilgametis šaltalankių produktų kūrėjas, augintojas ir tyrinėtojas Evaldas Geištoraitis....
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę