Ar pagrįstas genetiškai modifikuotų produktų baubas?

Dažnas, parduotuvėje žvilgterėjęs į aliejaus etiketę ir pamatęs joje užrašą „pagaminta iš genetiškai modifikuotų sojų“, butelį skuba dėti atgal į lentyną. Tik ar viską žinome apie tokiu užrašu pažymėtus produktus ir ar jie iš tiesų žalingi sveikatai?

Tiria ne vienerius metus

Esame Europos Sąjungos (ES) valstybė, ir mūsų šalyje galioja daugelis bendrų visai Sąjungai teisinių nuostatų.
Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Maisto skyriaus vyriausiosios specialistės valstybinės maisto produktų inspektorės Vidos Jarošienės, ES teisinėje bazėje keliami labai griežti reikalavimai genetiškai modifikuotiems organizmams (GMO). Europos Parlamento ir Tarybos reglamentuose akcentuojama, kad svarbiausia prekybos sąlyga yra saugus maistas ir teisingas ženklinimas.
Priminsime, kad genetinė modifikacija – tai geno perkėlimas iš vieno augalo sėklos į kito augalo sėklą genų inžinerijos metodais. Taip pakeičiamas natūralus genotipas ir gaunami augalai ryškesnėmis savybėmis. Jie tampa atsparesni ligoms ir kenkėjams, sausrai ar šalčiui, ne taip greitai genda, ilgiau išsilaiko.
„Produktais, kurių sudėtyje yra GMO, leidžiama prekiauti ES rinkoje tik po to, kai jie patikrinami aukščiausių standartų saugos testais. Genų inžinerijos būdu sukurti maisto produktai ir pašarai yra vieni labiausiai tiriamų produktų. Vertinant saugą ir keliamą riziką, vadovaujamasi griežtesniais reikalavimais nei tradiciniam maistui“, – pasakoja jau dešimtmetį šioje srityje dirbanti specialistė.
Pasak jos, produktą su GMO mokslininkai tiria ne vienerius metus, analizuoja jame esančių alergenų ir toksinų kiekius, ilgai stebi, kaip žmogaus organizmas pasisavina tokį maistą, koks šio produkto poveikis aplinkai ir kt. Tik įvertinę riziką ir įsitikinę, kad produktai saugūs žmogaus sveikatai, mokslininkai ir ekspertai jį išleidžia į rinką.
Pašnekovė puikiai prisimena 1986-aisiais pasauliui paskelbtą žinią apie genetiškai modifikuotas sojos pupeles. „Tai buvo daugelį metų trukusių mokslinių tyrimų rezultatas. Ir šiandien niekas lengva ranka jokio produkto nepateikia į rinką, gerai neištyręs išvesto augalo poveikio žmogaus sveikatai, aplinkai ir pan. Rinkoje esantys produktai yra saugūs“, – tikina specialistė.
ES įteisinta daugiau kaip 30 genetiškai modifikuotų augalų produktų, skirtų maistui ir pašarams: 20 – kukurūzų, 6 – rapsų, 5 – medvilnės, 2 – sojos veislės. Vien iš sojų gaminama daugiau nei 25 tūkstančiai pavadinimų maisto produktų. Pasak V.Jarošienės, tai, kas leidžiama ES prekiauti, įvežama ir į Lietuvą.

Užrašas – dar ne mirties nuosprendis

Maisto produkto, kuriame yra daugiau kaip 0,9 proc. GMO, ženklinimo etiketėje turi būti aiškiai parašyta, kad jis pagamintas iš genetiškai modifikuoto produkto, pvz., „Sojų aliejus, pagamintas iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių“ arba – produkto sudėtyje yra genetiškai modifikuotų organizmų.
Pavyzdžiui, jei gaminant tortus, sausainius kaip sudedamoji dalis vartojamas margarinas, kurio sudėtyje yra sojų aliejaus, pagaminto iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių, gamintojas privalo sudedamųjų dalių sąraše nurodyti: „Margarinas, kurio sudėtyje yra sojų aliejaus, pagaminto iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių“. Toks užrašas nereiškia, kad perkame sveikatai žalingą produktą – tiesiog gamintojas ir platintojas privalo nurodyti, iš ko jis pagamintas.
„Reikėtų labiau bijoti įvairių cheminių priedų ir sąvoka „natūralus“ manipuliuojančios reklamos, o ne GMO“, – pataria pašnekovė. Pasak jos, natūraliu produktu šiandien galime vadinti tik mineralinį vandenį, natūralias kvapiąsias medžiagas, tuos maisto produktus, kurie įteisinti teisės aktais, – visa kita yra paliesta gamybos proceso. Negali būti, tarkim, natūrali duona, batonas, nes tai jau perdirbtas produktas, o javai, iš kurių miltų ji kepta, iš dirvožemio paima visas – tiek žmogui naudingas, tiek nenaudingas medžiagas.

Neturi paslapčių nuo vartotojų

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba jau dešimti metai kontroliuoja GMO produktus rinkoje ir gamybos įmonėse bei importo metu. Šios tarnybos teritoriniuose padaliniuose (miestuose ir rajonuose) dirbantys specialistai tikrina ir nuolat stebi, ar genetiškai modifikuoti produktai teisingai ženklinami. Taip pat tikrinama, ar maisto produktų etiketėse žymima apie tai, ar GMO panaudoti kaip žaliavos. Jau keletą metų prioritetinis dėmesys skiriamas produktams, atvežtiems iš trečiųjų šalių.
Kaip vyksta tyrimai? Sojų, kukurūzų, rapsų, ryžių, bulvių, konditerijos gaminių, kurių sudėtyje yra sojų produktų ir kt. maisto produktų bei pašarų mėginių, dėl genetinės modifikacijos nustatymo pristatomi Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Molekulinės biologijos ir GMO tyrimų skyriui, kuriame dirba labai aukštos kvalifikacijos specialistai. Šis skyrius naudoja ES akredituotus genetiškai modifikuotų organizmų nustatymo metodus, kuriais nustatomi net patys mažiausi genetiškai pakeistų organizmų likučiai maisto produktuose. V.Jarošienė sako, kad kartais GMO pėdsakų randama produktuose, kuriuose jų gaminant net nebuvo – mat šie organizmai gali į juos patekti iš šalia transportuojamų ar laikomų produktų su GMO. Šios laboratorijos paslaugomis naudojosi ir kaimyninės šalys, norėdamos ištirti maisto produktus dėl genetinės modifikacijos.
Tikrinant į Lietuvą importuojamus produktus laikomasi tokios tvarkos: jei prekes įveža naujas importuotojas, tai būtinai imamas jų mėginys. Jei juose nustatomi GMO ir tai nepažymėta maisto produktų etiketėse, taip pat nenurodyta lydinčiuose dokumentuose, tai vėliau šio importuotojo atvežamos siuntos tikrinamos 3 kartus iš eilės. Jei šių patikrinimų metu pažeidimų nerandama, vėliau tikrinama kas 10-ta importo siunta. Vienas tyrimas valstybei atsieina 800 litų.
V.Jarošienė prisimena 2004 m. iš Čekijos gautus pirmuosius sojos produktus – tuomet Lietuva nebuvo ES narė ir paimtus mėginius ištirti tekdavo siųsti į Vokietiją. 2005 m. iš Ukrainos buvo gauta partija produktų, kuriuose buvo nustatyti GMO ir kurių vežėjai atsisakė produktus ženklinti, tad juos turėjo sunaikinti. 2006 m. iš Lenkijos gauta šokolado, kuriame aptikta genetiškai modifikuotų sojų, – tuomet įmonė paženklino įvežtą produkciją teisės aktų nustatyta tvarka ir galėjo tiekti į rinką.
„Apie GMO ženklinimo svarbą nuolat aiškiname verslininkams, įvairiuose spaudos leidiniuose, kaip teisės aktų nustatyta tvarka teisingai pateikti informaciją apie prekę vartotojams. Taip žingsnelis po žingsnelio importuotojai vis daugiau sužino apie GMO, jie jau pasitempė“, – džiaugiasi inspektorė ir sako, kad šiandien jie neturi jokių paslapčių nuo vartotojų. Žmogus privalo žinoti, kokį ir iš ko pagamintą produktą perka.
Produktų su GMO, leidžiamų prekiauti Lietuvoje, sąrašą galima rasti VMVT internetinėje svetainėje www.vmvt.lt. Šis sąrašas nuolat atnaujinamas, naujausią jo redakciją ketinama pateikti rugsėjo pabaigoje.

Kuo skiriasi modifikuotas krakmolas nuo genetiškai nemodifikuoto?

VMVT specialistė V.Jarošienė teigia, kad dažniausiai sulaukianti vartotojų klausimų, kuo skiriasi modifikuotas krakmolas nuo genetiškai nemodifikuoto.
Modifikuotas krakmolas – tai chemiškai pakeistas produktas, t. y. toks krakmolas, kurio yra pakeistos technologinės savybės nekeičiant jo kaip produkto esmės. Tokio krakmolo molekulėje yra pakeistos kelios jungtys, todėl jis greičiau tirštėja. Modifikuotas krakmolas maisto produktų ženklinimo etiketėse žymimas „E“ raide su atitinkamu skaičiumi. Modifikuotas gali būti kukurūzų, bulvių, ryžių krakmolas.
Modifikuotas krakmolas yra pripažintas fiziologiniu maisto priedu, kuris maistą tirština, stabilizuoja, išlaiko tam tikrą jo konsistenciją. Paprastai jis vartojamas gaminti patiekalams, kurie greitai paruošiami ir greitai suvartojami. Jo gali būti įdėta į vaisių tyreles, pramoniniu būdu pagamintas kruopų, vaisių košes, skirtas kūdikiams ir mažiems vaikams.
Krakmolas modifikuojamas tam, kad išliktų atsparus karščiui, šalčiui, rūgštims ir kitam poveikiui. Taigi, jei produkto ženklinime yra nurodyta „modifikuotas krakmolas“ ar „pakeistų savybių krakmolas“, reikėtų suprasti, kad produkto savybės pakeistos cheminiu būdu.
Genetiškai modifikuotų augalų, pvz., kukurūzų, krakmolas produkto etiketėje turėtų būti paženklintas aiškiai įvardinant: „genetiškai modifikuotas kukurūzų krakmolas“.

Susirūpino ir viešojo maitinimo įstaigos

Kontroliuoti tai, ką prekybos centre dedame į krepšį, yra lengviau nei sužinoti apie maisto, kuris mums patiekiamas viešojo maitinimo įstaigoje, sudėtį ir kokybę. Tačiau ir šioje srityje yra gerų poslinkių.
Šią vasarą Vilniuje pristatyta atsakingų restoranų iniciatyva, prie kurios prisijungusių viešojo maitinimo įstaigų darbuotojai be užuolankų pasakoja savo lankytojams, ką jie gauna lėkštėje.
Dabar jau galima drąsiai klausti, iš kokių produktų pagamintas vienas ar kitas patiekalas, ar juose nėra alergenų, apie GMO produktų naudojimą, produktų kilmę, paruošimo būdą ir pan.
Kol kas atsakymus galima gauti tik keliuose atsakingų restoranų tinklui priklausančiose viešojo maitinimo įstaigose restoranuose. Vieni jų paruošė įdėklus į valgiaraštį, kiti prie kiekvieno patiekalo pateikė informaciją apie patiekale naudojamų produktų sezoniškumą, kilmę, ekologiškumą, GMO (ne)naudojimą.

Populiariausi straipsniai

Frankenšteino maistas

Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiau
Ką gali soda?

Nuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiau
Riešutų saujelė – kasdien

Apie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiau
Jei trūksta magnio...

Skausmingą raumenų įsitempimą, vadinamąjį raumenų mėšlungį, ko gero, jautėte kiekvienas. Mėšlungis - tai nevalingas raumenų, dažniausiai šlaunų, blauzdų ar pėdų raumenų, susitraukimas. Tai ne tik nemaloni būsena, ypač jei ji kartojasi dažnai, bet ir ženklas, kad organizme kažkas sutriko....
Skaityti daugiau
Apie B grupės vitaminų trūkumo požymius

Pats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiau
Oranžinis vaistas nuo šimto ligų

Nuo rugpjūčio pabaigos iki spalio vidurio akį traukia krūmokšniai žaliomis šakelėmis, kurios lyg karoliukais nusagstytos smulkiomis oranžinėmis uogelėmis. Tai – šaltalankiai. Apie šiuos unikalius vaisius ir jų naudą sveikatai pasakoja Lietuvos šaltalankių augintojų asociacijos prezidentė Daiva Kvedaraitė ir ilgametis šaltalankių produktų kūrėjas, augintojas ir tyrinėtojas Evaldas Geištoraitis....
Skaityti daugiau
Obuolių actas – ir sveikatai, ir grožiui

Paskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiau
Mityba sergant inkstų ligomis

Inkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiau
Džiovinti vaisiai - sveikatos šaltinis

Džiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiau
Mėlynės – ne tik skanios uogos

Turbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiau
Avižinės košės paslaptys

Avižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiau
Kofermentas Q 10 – „stebuklingas vitaminas“?

Kofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiau
Sveikatai palaikyti – prosenelių produktai

Širvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiau
Ar viską žinome apie česnaką

Tarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiau
Mano gydytojas – bitė

Viena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiau
Spanguolė iš raisto – per žiemą netrūks vaisto

Gimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau