){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Žuvis žuviai nelygu
Ne vienas esame girdėję apie gerąsias omega-3 riebalų rūgščių savybes. Šios gerosios savybės buvo pastebėtos 1970-aisiais mokslininkams atliekant tyrimus su Grenlandijoje gyvenančia inuitų gentimi, kurios žmonės retai sirgo širdies ir kraujagyslių ligomis. Pasirodė, kad taip yra todėl, kad jie valgo daug jūros žuvies, kurioje yra dideli šios tokios naudingos riebalų rūgšties kiekiai. Tačiau svarbu žinoti, kad omega-3 riebalų šaltinis yra būtent riebi jūros žuvis, tokia kaip Atlanto silkės, skumbrės, lašišos ir t.t. – pakanka suvalgyti 100-200 g jūros žuvies per dieną, kad apsirūpintume reikiamu omega-3 kiekiu.
Pastaruoju metu labai suaktyvėjo žuviveisos ūkių veikla, tačiau nereikia apsigauti, nes tokios žuvys, norint pasipildyti omega-3 atsargas, nėra tinkamos. Taip yra todėl, kad jūrų žuvys minta dumbliais, o ūkiuose auginamų žuvų pašaruose omega-3 riebalų rūgščių praktiškai nėra. Be to, omega-3 suyra kepant, todėl tokios žuvys naudingiausios žalios arba sūdytos.
Kiti šaltiniai
Omega-3 yra ne tik žuvyse, bet ir jūros žinduoliuose, kriliuose, taip pat ir kiaušiniuose bei mėsoje. Jos kiekis labai priklauso nuo to, kuo minta gyvūnai. Pavyzdžiui, kaimiškuose kiaušiniuose omega-3 riebalų rūgščių yra dešimt kartų daugiau nei paukštynų kiaušiniuose. Tiesiog todėl, kad kaimo vištos ganosi laisvai ir su lesalu gauna daugiau omega-3 rūgščių nei jų yra lesale, kuris duodamas vištoms paukštynuose.
Gausiausias augalinis šaltinis yra linų sėmenų aliejus. Aukšta temperatūra šias rūgštis sunaikina, todėl aliejus turėtų būti šalto spaudimo ir naudojamas tik salotoms pagardinti, o ne kepant.
Be to, šių rūgščių yra ir graikiniuose riešutuose, moliūgų sėklose, sojos, rapsų, alyvuogių aliejuje, šparaginėse pupelėse. O moliūgų sėklų ir alyvuogių aliejuje, be omega-3, dar yra ir omega-6 riebalų rūgščių. Beje, omega-3 riebalų rūgščių yra ir žalialapiuose augaluose, tokiuose kaip petražolės, krapai, kalendra.
Tačiau vertėtų žinoti, kad iš skirtingų šaltinių gaunama omega-3 riebalų rūgščių sudėtis skiriasi. Svarbios žmogaus sveikatai sudedamosios omega-3 dalys eikozapentaeno rūgštis (EPA) ir dokozaheksaeno rūgštis (DHA) yra riebiose jūros žuvyse. Augaliniuose šaltiniuose esančioje omega-3 daugiausia yra alfa-linoleno rūgšties, iš kurios mūsų organizmas gali sintetinti EPA ir DHA, bet gana mažais kiekiais. Vis dėlto geriausia derinti gyvūninės ir augalinės kilmės maistą, kuriame yra omega-3 riebalų rūgščių, kadangi augalinių šaltinių omega-3, be kitų dalykų, turi vitamino E, kuris yra stiprus antioksidantas, padeda alfa-linoleno rūgščiai virstant į EPA ir DHA ir apsaugo organizmą nuo pažeistų ar oksiduotų omega-3 riebalų rūgščių.
Natūralūs šaltiniai ir papildai
Papildai – puikus sprendimas, kai dėl kokių nors priežasčių omega-3 iš minėtų šaltinių gauti negalima, kai yra padidėjęs poreikis, kurį būtų sunku patenkinti valgant omega-3 turinčius produktus. Tai yra žmonės, kurie kenčia nuo aterosklerozės, koronarinės širdies ligos, hipertenzijos, patyrę miokardo infarktą, insultą, taip pat žmonės, varginami depresinių sutrikimų.
„Be to, natūraliuose šaltiniuose šių rūgščių yra maži kiekiai, vartojant papildus, reikiamą kiekį galima tiksliau dozuoti, – pastebi gydytoja R. Kauliuvienė. – Kita vertus, žuvis turi būti gaudoma tik švariuose vandenyse, nes dėl padidėjusios aplinkos taršos žuvyse kaupiasi ir kenksmingos medžiagos. Farmaciniai preparatai būna jau išgryninti ir nuo toksinių medžiagų išvalyti.“
Omega-3 kiekis gramais 100 gramų žuvies
Skumbrė 1,8–5,3
Silkė 1,2–3,1
Lašiša 1,0–1,4
Tunas 0,5–1,6
Upėtakiai 0,5–1,6
Otas 0,4–0,9
Krevetės 0,2–0,5
Menkė 0,2–0,3
Omega-3 kiekis gramais 100 gramų produkto
Linų sėmenys 22,8
Graikiniai riešutai 6,8
Sojų pupelės 1,6
Kviečių gemalų 0,7
Pupelės 0,6
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauSkausmingą raumenų įsitempimą, vadinamąjį raumenų mėšlungį, ko gero, jautėte kiekvienas. Mėšlungis - tai nevalingas raumenų, dažniausiai šlaunų, blauzdų ar pėdų raumenų, susitraukimas. Tai ne tik nemaloni būsena, ypač jei ji kartojasi dažnai, bet ir ženklas, kad organizme kažkas sutriko....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauNuo rugpjūčio pabaigos iki spalio vidurio akį traukia krūmokšniai žaliomis šakelėmis, kurios lyg karoliukais nusagstytos smulkiomis oranžinėmis uogelėmis. Tai – šaltalankiai. Apie šiuos unikalius vaisius ir jų naudą sveikatai pasakoja Lietuvos šaltalankių augintojų asociacijos prezidentė Daiva Kvedaraitė ir ilgametis šaltalankių produktų kūrėjas, augintojas ir tyrinėtojas Evaldas Geištoraitis....
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę