Uždraudė reklaminius užrašus
Praėjusių metų vasarą po ilgų diskusijų Žemės ūkio ministro sudarytoje darbo grupėje nutarta maisto produktų etiketėse atsisakyti išskirtinumą suteikiančių, absoliučių teiginių „Be E“, „Be jokių E“ ir pan. Gamintojų turimos etiketės su šiais teiginiais galėjo būti naudojamos iki 2011 m. lapkričio 30 d., jei gamintojas savikontrolės sistemos priemonėmis gali pateikti įrodymus, kad gamyboje nebuvo naudoti maisto priedai. Priminsime, kad raide E žymimi ES teisės aktais leidžiami naudoti, esant technologinei būtinybei, tam tikri maisto priedai, be kurių negalima perdirbti maisto produkto.
Reklamos įstatyme pažymėta, kad, ženklinant maisto produktus, draudžiama nurodyti, kad koks nors maistas turi ypatingų savybių, jeigu iš tikrųjų tokiomis savybėmis pasižymi visi panašūs gaminiai. Be to, maisto produktų ženklinime vartoti teiginius „Be konservantų“, „Be dažiklių“ ir pan. draudžiama, jeigu pagal teisės aktų reikalavimus tokių medžiagų atitinkamos rūšies produkte apskritai negali būti.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) nedraudžia vienaip ar kitaip ženklinti maisto produktų, bet gamintojai ant pakuočių ar etikečių privalo pateikti informaciją, kuri atitiktų nustatytus reikalavimus ir neklaidintų vartotojų.
Specialistai jau tikrina
Daugelis maisto gamintojų nuo 2011 m. gruodžio 1 d. pakeitė ženklinimo etiketes, atsisakė reklaminių teiginių, o toliau išskirtiniais ženklais ženklinamus produktus tikrina VMVT, atliekami laboratoriniai tyrimai.
Praėjusių metų pabaigoje (gruodžio mėn.) tarnybos specialistai atrinko įvairių maisto produktų (prieskonių, mėsos, pieno gaminių, padažų, miltinių gaminių, žuvies, grybų, sriubų konservų), kurie paženklinti „Be E“, „Jokių E“, „Jokių pridėtinių E“, „Be konservantų“ ir pan. mėginius laboratoriniams tyrimams atlikti.
Pasak Maisto skyriaus vyriausiosios veterinarijos gydytojos Aurelijos Načienės, tyrimai buvo atlikti Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratorijoje naudojant akredituotus metodus. Daugelyje maisto produktų konservantų, kaip ir deklaruojama, nerasta. „Tiesa, vieno prieskonių mišinio maltai mėsai etiketėje nurodyta „Be maisto priedų“, tačiau tyrimo metu rasta aromato ir skonio stipriklio – natrio gliutamato“, – sakė A.Načienė. Pakartotinio patikrinimo metu minėtų prieskonių nerasta ir išsiaiškinta, kad prekybos centruose pardavinėjami jų likučiai. Įmonė buvo įpareigota surinkti prieskonius iš prekybos centrų ir juos teisingai paženklinti. Kito tyrimo metu vienoje silkių filė nustatytas E-621 aromato ir skonio stipriklis. Šiais metais ketinama tęsti maisto produktų, paženklintų teiginiais „Be jokių E“, „Be konservantų“, „Be dažiklių“ ir pan., laboratorinius tyrimus.
2011 m. rinkoje dėl teisės aktų reikalavimų pažeidimų neatitiko 210 tonų maisto. Daugiausiai aptikta maisto produktų ženklinimo, saugos, tinkamumo vartoti terminų ir kokybės pažeidimų. Sustabdyta ar uždrausta tiekti į rinką dažniausiai dėl ženklinimo pažeidimų (85,4 tonos), mažiausiai – dėl prastos produktų kokybės (25,1 tonos).
[klausimas]2011 m., palyginti su 2010 m., rinkoje nustatyta mažiau mėsos (5,7 t ir 10 t) ir jos gaminių (3,2 t ir 6 t), žuvų ir vėžiagyvių produktų (22 t ir 35 t), nealkoholinių gėrimų (17,6 t ir 34,8 t) pažeidimų. Tačiau užfiksuota daugiau kiaušinių (38 t ir 6 t), daržovių (24 t ir 5,6 t), aliejinių kultūrų sėklų (19 t ir 0,1 t), aliejaus produktų (24 t ir 14 t) pažeidimų. [/klausimas]
Ar galime tikėti užrašais?
Gydytoja A. Načienė sako, jog ilgamečiai maisto kontrolės duomenys rodo, kad gamintojai patys labiausiai suinteresuoti vartotojui pateikti teisingą ir informatyvų jų pagaminto maisto produkto apibūdinimą.
„Ženklinimo pažeidimų, kai sąmoningai bandoma pateikti vartotojus klaidinančią informaciją ar maisto klastojimo atvejų nustatome labai retai. Manau, kad vartotojai tikrai gali pasitikėti gamintojo pateikiamu produkto sudėties aprašymu, kita svarbia informacija, pavyzdžiui, tinkamumo vartoti terminu“, – tikina specialistė. VMVT darbuotojai džiaugiasi, kad vartotojai vis aktyvesni ir, pastebėję negeroves, stengiasi informuoti kontroliuojančius specialistus.
A.Načienė kiekvienam skeptikui norėtų pasakyti, kad objektyvūs maisto produktų gamybos kontrolės ir laboratorinių tyrimų duomenys rodo, jog mūsų gamintojai yra verti pasitikėjimo.
Galima kepti be priedų, parduoti be vargo
Šakiuose įsikūrusi kepykla, kurioje jau dešimtmetį kepa duoną, kitus jos gaminius, kuriems naudojamos natūralios lietuviškos žaliavos: skaldyti grūdai, rupiai malti ruginiai miltai, sijoti ir pasijoti ruginiai ir kvietiniai miltai, ruginis salyklas ir t.t. Pasak rinkodaros vadybininkės Vaidos Blekaitytės, į ruginę duoną dedamas tik natūralus ruginis raugas, kuris pakeičia bet kokius maisto priedus. Dauguma kepyklėlės kepamų duonų paruoštos tik su plikiniu, be stabilizavimo, kildinimo ir purinimo medžiagų. Šios kepyklos produkcija prekiaujama 34-iose parduotuvėse Marijampolės, Tauragės apskrityse. Ar įmanoma parduodant sveikus gaminius vystyti verslą ir ar populiarūs tokie kepiniai?
„Iki praėjusių metų gruodžio pradžios ir mes reklamavome, t.y. ant pakuotės rašėme, kad mūsų gaminyje nėra jokių E. Tačiau pakeitę pakuotę nepastebėjome, kad būtų to produkto būtų parduodama mažiau. Žmonių neapgausi ir taip lengvai nepriviliosi reklaminiais užrašais – pati ne kartą dalyvavau degustacijose mugėse ir pastebėjau, kad vartotojai puikia atskiria natūraliai keptą duoną nuo „prifarširuotos“ kildinimo stabilizavimo medžiagų ir kt.“, – pasakojo V.Blekaitytė. Tiesa, per daugelį metų šios Šiaulių kepyklos kepėjai jau užsitarnavo pirkėjų pasitikėjimą, kurį itin brangina, t.y. turi savą pirkėją.
Ieškoma alternatyvų
Vieni toksiškiausių šiuo metu naudojamų konservantų yra nitritai, todėl pasaulio mėsos produktų gamintojai ieško jiems alternatyvų. Šiuo metu yra tiriami keli alternatyvūs variantai, kurių poveikis panašus į natrio nitrito (E250) ir kalio nitrato (E252), taip pat jie gali užtikrinti mėsos ir jos produktų, tarp jų ir ekologiškų, spalvos stabilumą ir mikrobiologinę saugą.
Kauno technologijos universiteto Maisto instituto mokslininkai šiuo metu tiria kai kurių prieskoninių daržovių naudojimą gaminant mėsos produktus. Augant šioms daržovėms, jose kaupiasi nitratai, dėl mikroorganizmų poveikio mėsos produktuose virstantys nitritais, kurie ir stabilizuoja mėsos produktų spalvą, pageriną jų mikrobiologinę saugą. Taip pat tiriamas nitritų ar bent jų didesnės dalies produkte pakeitimas kitais, mažiau toksiškais konservantais (pavyzdžiui, organinių rūgščių druskomis), užtikrinančiais mėsos produktų mikrobiologinį stabilumą, ir dažikliais (pavyzdžiui, anato), galinčiais suteikti mėsos produktams norimą spalvą. Kol kas dar nėra atlikta tiek tyrimų, kad būtų galima teigti, jog minėti alternatyvūs variantai – prieskoninių augalų ar kitų maisto priedų naudojimas užtikrins daugelio mėsos gaminių stabilumą ir saugą. Pasak šioje srityje dirbančio dr. Algirdo Liutkevičiaus, kiekvieno ekologiško mėsos produkto gamybos atveju būtina atlikti išsamius produkto saugos bei kokybės tyrimus ir tik tada spręsti apie alternatyvaus varianto priimtinumą.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauSkausmingą raumenų įsitempimą, vadinamąjį raumenų mėšlungį, ko gero, jautėte kiekvienas. Mėšlungis - tai nevalingas raumenų, dažniausiai šlaunų, blauzdų ar pėdų raumenų, susitraukimas. Tai ne tik nemaloni būsena, ypač jei ji kartojasi dažnai, bet ir ženklas, kad organizme kažkas sutriko....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauNuo rugpjūčio pabaigos iki spalio vidurio akį traukia krūmokšniai žaliomis šakelėmis, kurios lyg karoliukais nusagstytos smulkiomis oranžinėmis uogelėmis. Tai – šaltalankiai. Apie šiuos unikalius vaisius ir jų naudą sveikatai pasakoja Lietuvos šaltalankių augintojų asociacijos prezidentė Daiva Kvedaraitė ir ilgametis šaltalankių produktų kūrėjas, augintojas ir tyrinėtojas Evaldas Geištoraitis....
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę