Ar tikėti pasakojimais?
Internetas mirga pasakojimais, kaip prekybos centruose plaunamos senos mišrainės ir sumaišomos su šviežiomis, blizginama apglitusi, pagedusi dešra, iš pasenusios duonos gaminamas nepigus keptos duonos su česnaku užkandis, o žalia besibaigiančio galiojimo mėsa sumalama į faršą. Ar juose yra tiesos?
Paklausti prekybininkai neigia tokias kalbas, sakydami, kad gamybos padaliniai yra atskirti nuo parduotuvių, savo receptūrose virtuvės meistrai naudoja tokius produktus, kurių nėra parduotuvių lentynose. Pasak jų, produktai iš lentynų išimami likus parai iki galiojimo termino pabaigos.
Visų prekybos tinklų kulinarijos cechus tikrina Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai ir, anot jų, faktai nepasitvirtina. Be to, maisto prekybos įmonėse yra įdiegta dviguba kontrolė, įmonė kontroliuoja pati save, valstybinę kontrolę joje atlieka VMVT pareigūnas.
Tiesa, vykdydami valstybinę kontrolę, teritorinių valstybinių maisto ir veterinarijos pareigūnai kasmet išaiškina nesąžiningų prekybininkų, kurie nepakankamai ar nesąžiningai vykdo tinkamumo vartoti terminų, ženklinimo ir higienos reikalavimų kontrolę. Už pažeidimus atsakingiems asmenims taikomos baudos. Tačiau nė vienas pirkėjas nėra apdraustas, kad nenusipirks pagedusios mėsos ar žuvies, ypač karštą vasaros dieną.
Ką daryti, nusipirkus nekokybišką maisto produktą?
Kuo skubiau grąžinti
Pasak VMVT specialistų, jei vartotojas nusiperka netinkamos kokybės, gedimo požymių turintį maisto produktą ar pastebi, kad yra pasibaigęs produkto tinkamumo vartoti terminas, jis nedelsdamas turi kreiptis į parduotuvės, kurioje įsigijo nekokybišką produktą, administraciją, kad jam būtų grąžinti pinigai arba produktas pakeistas kokybišku. Vartotojas privalo su savimi turėti kasos čekį.
Jeigu pardavėjas netenkina vartotojo reikalavimų, o vartotojas mano, kad jo teisės pažeistos, vartotojas privalo raštu kreiptis į pardavėją ir išdėstyti savo reikalavimus.
Pardavėjas, nesutikdamas su vartotojo reikalavimais, privalo ne vėliau kaip per 10 dienų nuo vartotojo kreipimosi gavimo dienos, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip, pateikti vartotojui išsamų motyvuotą raštišką atsakymą, pagrįstą dokumentais. Šių dokumentų kopijos privalo būti pridėtos prie pardavėjo atsakymo vartotojui. Vartotojų prašymus pardavėjai nagrinėja nemokamai.
Jeigu pardavėjas nevykdo vartotojo reikalavimo dėl įsigytų nesaugių ir (ar) netinkamos kokybės prekių, dėl prekių grąžinimo, trūkumų pašalinimo, kainos sumažinimo, keitimo ir (ar) informacijos suteikimo, vartotojas turi teisę kreiptis į VMVT. Šioje tarnyboje yra įdiegta vieninga vartotojų pranešimų registravimo sistema, į kurią patenka visi užregistruoti vartotojų skundai. Dažniausiai vartotojo skundas išnagrinėjamas per 2-5 dienas nuo kreipimosi į VMVT.
Apie tyrimo rezultatus vartotojas visuomet informuojamas (jei jis nebuvo anonimas). VMVT atstovai tikina, jog nėra pagrindo baimintis prisistatyti ir nurodyti savo telefono numerį ar adresą, nes tiek centrinės VMVT atsakingi pareigūnai, tiek teritorinių tarnybų maisto produktų inspektoriai šių duomenų niekam neskelbia, tik pasinaudoja jais skundo tyrimo tikslais – jei reikia pasitikslinti, papildyti informaciją ar informuoti vartotoją.
Dėl nekokybiškų, nesaugių maisto produktų ar viešojo maitinimo paslaugų gyventojai gali kreiptis visą parą nemokamu telefonu 8 800 40 403.
Šviežia ar sugedusi?
Apie mėsos kokybę galima spręsti iš jos išvaizdos. Šviežia atšaldyta mėsa yra nuo šviesiai iki tamsiai raudonos spalvos (tai priklauso nuo jos rūšies), stangri, neapdžiūvusi. Šviežios mėsos raumenys standūs, elastingi, o, paspaudus pirštu, duobutė greitai išsilygina. Jei mėsa turi pašalinį kvapą, jos negalima valgyti. Kad mėsa negestų, šviežia atšaldyta ji turi būti laikoma ne aukštesnėje nei +7 C temperatūroje.
Šviežia sušaldyta mėsa turi būti natūralios spalvos, kietos konsistencijos, saugoma ne aukštesnėje nei -18° C temperatūroje. Tokia temperatūra turi būti laikoma tol, kol pirkėjas produktą įsideda į pirkinių krepšelį. Todėl, perkant sušaldytą mėsą, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, ar tikrai šaldytuvo termometras rodo mėsai laikyti tinkamą temperatūrą.
Nepatartina imti produktų iš perpildytų šaldymo įrenginių, pilnų šerkšno ir sniego, nes juose nepakankamai šaldoma, kai pažeista pakuotė ar joje matosi sniego apnašų – tokie produktai greičiau genda. Net ir sušaldytų produktų negalima labai ilgai laikyti. Kuo ilgiau produktą laikysime, tuo jo maistinė vertė bus mažesnė.
Renkantis kitus mėsos produktus (mėsos pusgaminius, o ypač mėsos gaminius), svarbu atkreipti dėmesį į jų išvaizdą, konsistenciją, kvapą, o jei yra galimybė, – skonį.
Rekomenduojama atidžiai perskaityti gaminio pavadinimą ir sudėtį, atkreipti dėmesį į tinkamumo vartoti terminą, laikymo sąlygas, gamintoją.
Apie žuvies šviežumą byloja jos šviesios ir išsipūtusios akys, o žuvys su įkritusiomis ir drumzlinomis akimis, išsipūtusiu ar suplėšytu pilvu, ištižusiais, susiliejusiais vidaus organais maistui netinka. Šviežių žuvų raumenys standūs, elastingi, sunkiai atsiskiria nuo ašakų, žuvis nelinksta, paspaudus pirštu, duobutė tuoj pat išsilygina (lieka tuomet, kai žuvis sena). Negalima vartoti žuvų, kurių raumenys ištižę ar atsiskyrę nuo kaulų. Šviežia žuvis vandenyje skęsta.
Šviežių žuvų žiaunos ryškiai raudonos. Jei žuvys nukraujavusios, žiaunos būna šviesesnės, o užšaldytų – pilkos su rausvu atspalviu. Šviežios žuvys skleidžia specifinį kvapą.
Šaldytą žuvį reikia atšildyti palengva, nereikia ant jos pilti karšto vandens.
Būkite atidūs
Medikai teigia, kad, atšilus orui, kasdien į juos kreipiasi keletas ligonių, kuriuos kamuoja ūminių žarnyno užkrečiamųjų ligų požymiai: pilvo skausmai, viduriavimas, vėmimas, aukšta temperatūra. Dalis jų – grįžę iš gamtos ar iškyloje susirgę poilsiautojai. Epidemiologinių tyrimų metu nustatyta, kad daugiau nei pusė sergančiųjų vartojo pasibaigusio galiojimo laiko, netinkamai laikytus arba dėl nevalyvumo pačių užterštus maisto produktus.
Veždamiesi į gamtą krepšius maisto, nepagalvojame, kad karštyje produktai pradeda gesti jau kelionėje ir tampa sveikatai pavojingi kur kas anksčiau, nei pasibaigia jų galiojimo laikas, pažymėtas ant pakuotės. Tad vasarą pavojinga vežtis į gamtą žalią šaldytos mėsos, ypač paukštienos, greitai gendančių virtų dešrų, vyniotinių, žuvies, pieno ir konditerijos produktų. Nors maistą galima sudėti į izoterminę dėžę, tačiau produktas joje bus saugus neilgai – kol joje laikysis šaltis.
Į poilsiavietes reikia daugiau vežtis mineralinio ir geriamojo vandens, greitai negendančių maisto produktų: šalto rūkymo mėsos gaminių, traškučių, sausainių be kreminio įdaro, kondensuoto arba labai aukšta temperatūra apdoroto pieno, vaisių, daržovių. Maistą termoizoliacinėse talpose laikykite ne ilgiau kaip vieną dieną.
Vaisių ir daržovių neplaukite ežero ar upės vandenyje, maistui ir indams plauti vartokite tik švarų geriamąjį vandenį.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauSkausmingą raumenų įsitempimą, vadinamąjį raumenų mėšlungį, ko gero, jautėte kiekvienas. Mėšlungis - tai nevalingas raumenų, dažniausiai šlaunų, blauzdų ar pėdų raumenų, susitraukimas. Tai ne tik nemaloni būsena, ypač jei ji kartojasi dažnai, bet ir ženklas, kad organizme kažkas sutriko....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauNuo rugpjūčio pabaigos iki spalio vidurio akį traukia krūmokšniai žaliomis šakelėmis, kurios lyg karoliukais nusagstytos smulkiomis oranžinėmis uogelėmis. Tai – šaltalankiai. Apie šiuos unikalius vaisius ir jų naudą sveikatai pasakoja Lietuvos šaltalankių augintojų asociacijos prezidentė Daiva Kvedaraitė ir ilgametis šaltalankių produktų kūrėjas, augintojas ir tyrinėtojas Evaldas Geištoraitis....
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę