){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Natris, jungdamasis su chloru, sudaro natrio chloridą, kuris ir vadinamas valgomąja druska. Mūsų organizmui natrio reikia mažiau, negu paprastai kasdien jo suvartojama. Per dieną turėtumėte gauti ne daugiau negu 500 mg natrio. Jeigu druskos suvartosite mažiau, sveikatai nieko bloga neatsitiks.
Pagrindiniai natrio šaltiniai yra perdirbtas ir konservuotas maistas. Labai daug natrio turi konservuotos sriubos, daržovės, kumpis, pirktiniai kepiniai, taip pat įvairūs padažai, pagardai.
Reikėtų žinoti, kad kuo daugiau yra apdoroti maisto produktai, tuo juose yra daugiau druskos.
Faktas, kad įvairiose šalyse, taip pat ir Lietuvoje, druskos gyventojai suvartoja per daug. Neretai tai tampa įpročiu – net neparagavus sriubos, salotų ar kepsnio, ranka tiesiama druskinės. Organizme natrio perteklius gali lemti aukštą kraujo spaudimą, kuris gali sukelti eilę įvairiausių komplikacijų. Todėl, kad galėtume sumažinti kraujo spaudimą, ribokime druskos suvartojimą.
• Vietoje druskos sriuboms, mėsos, žuvies patiekalams, salotoms vartokite natūralius prieskonius (įvairias žoleles, česnakus, svogūnus, krapus, petražoles).
• Daugiau valgykite šviežių ar šaldytų daržovių, o, jei mėgstate konservuotas, rinkitės, kuriose yra mažai druskos.
• Nevartokite pirktinių padažų salotoms.
• Valgykite tik šviežią žuvį, ne rūkytą ir ne konservuotą ar vytintą.
• Mažiau vartokite kumpių, dešrų. Geriau rinkitės virtą, be riebalų keptą, troškintą vištieną ar jautieną.
• Lavinkite skonio receptorius. Maistas skanus ir be druskos, pagardintas kitais prieskoniais!
• Atminkite, kad druskos vartojimo apribojimas sveikatai žalos nesukelia.
• Jei jau labai žmogus mėgsta sūriai, reiktų rinktis druską, kurioje didelė dalis natrio yra pakeista kaliu.
JAV Ajovos universiteto atlikti psichologų tyrimai patvirtino, kad valgomoji druska pagerina nuotaiką, tonizuoja organizmą. Kamuojant depresinėms nuotaikoms, lėtiniam nuovargiui irgi reikėtų valgyti sūresnį maistą Tačiau maistą vis dėlto reikėtų skaninti ne druska, bet natūraliomis žolelėmis.
Jau senų senovėje druska žmonės gydydavo įvairius negalavimus, naudojo ją dezinfekcijai, kompresams, kosmetikai.
Taip, tai tiesa. Druskos tirpalas – nepakeičiama priemonė sergant rinosinusitu, esant gerklės skausmui, anginai. Šiais atvejais skalavimas šiltu vandeniu su druska, įlašinus kelis lašelius jodo, dažniausiai padės. Šiltos druskos kompresas ramina gerklės, sąnarių skausmus. Druska stabdo kraujavimą, greitina žaizdų gijimą.
Druska būtina organizmui praradus daug skysčių ir druskų prakaituojant, ypač karštomis dienomis arba dirbant karštyje. Šiais atvejais derėtų per dieną papildomai suvartoti 3–5 g druskos.
Esant dideliems fiziniams krūviams, naudinga išgerti druskos tirpalo, o tada – truputį nesūdyto vandens. Jei sutriko virškinimas ar užkietėjo viduriai, pačiulpkite žiupsnelį druskos ir nurykite. Apsinuodijus maistu, reikėtų gerti 2–3 stiklines šilto pasūdyto vandens ir išsivemti. Išplovus skrandį druskos tirpalu, bus neutralizuoti ir dalinai pašalinti toksinai.
Būnant pirtyje, naudinga pasimėgauti druskos ir medaus masažu. Druska naikina pleiskanas. Pasigaminkite druskos tyrelę, sumaišydami keturis šaukštus druskos su trupučiu vandens ir įtrinkite tai į galvos odą (tik netinka sergantiesiems psoriaze). Palaikę kelias minutes, iššukuokite ir išplaukite šampūnu. Druskos tirpalu galima valyti ir nešvarią riebią odą.
Kad išvengtumėte peršalimo ligų, infekcijų iš aplinkos, grįžus namo, ypač prieš miegą, reikėtų profilaktiškai paskalauti gerklę ir burną šiltu druskos tirpalu (šaukštelis druskos stiklinei vandens). Druska naudinga ir tuo, kad iš žarnyno padeda pašalinti gleives ir gydyti anginą, bronchitą. Jeigu jau čiumpa peršalimo simptomai, peršti gerklę, kimsta balsas, bėga nosis, pamirkykite kojas kuo šiltesniame sūriame vandenyje ir, užsimovę šiltas kojines, lįskite patalan. Sąnarių ligų, radikulito skausmą malšina druskos vonia (35–38°C temperatūros vandens vonioje ištirpinkite 1 kg druskos), pagulėkite joje 15-20 minučių, ne ilgiau. Vonią daryti kas antrą ar trečią dieną.
Vonią darykite kas antrą ar trečią dieną.
„Nėra įrodymų, kad sveikiau vartoti jūros druską. Ir valgomojoje, ir jūros druskoje natrio kiekis yra panašus“, – sako gydytoja Rūta Petereit.
• Laistykite gėles pasūdytu vandeniu, gėlės ilgiau žydės.
• Labai išsigandę, išgerkite stiklinę pasūdyto vandens.
• Riebalų dėmę užberkite druska ir palikite kelioms valandoms, kad įsigertų, – dėmė išnyks.
• Kai blogai jaučiatės ir esate pavargę, valgykite sūresnį maistą.
• Jei daug fiziškai dirbate ar sportuojate, išgerkite druskos tirpalo, o vėliau šiek tiek nesūdyto vandens.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauSkausmingą raumenų įsitempimą, vadinamąjį raumenų mėšlungį, ko gero, jautėte kiekvienas. Mėšlungis - tai nevalingas raumenų, dažniausiai šlaunų, blauzdų ar pėdų raumenų, susitraukimas. Tai ne tik nemaloni būsena, ypač jei ji kartojasi dažnai, bet ir ženklas, kad organizme kažkas sutriko....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauNuo rugpjūčio pabaigos iki spalio vidurio akį traukia krūmokšniai žaliomis šakelėmis, kurios lyg karoliukais nusagstytos smulkiomis oranžinėmis uogelėmis. Tai – šaltalankiai. Apie šiuos unikalius vaisius ir jų naudą sveikatai pasakoja Lietuvos šaltalankių augintojų asociacijos prezidentė Daiva Kvedaraitė ir ilgametis šaltalankių produktų kūrėjas, augintojas ir tyrinėtojas Evaldas Geištoraitis....
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę