Žuvis naudinga visiems

Kuo naudinga mūsų organizmui žuvis? Kokios žuvys geriausios? Ar jos gali sukelti alergiją? Kaip išsirinkti kokybišką žuvį? Apie tai kalbėjomės su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gydytoja alergologe-pulmonologe doc. m. dr. Egle Vaitkaitiene.

Žuvys– puikus baltymų ir energijos šaltinis, turintis daug vitaminų A, D, E ir B1,B12, B6, mineralinių medžiagų – kalio, fosforo, magnio (tris kartus daugiau nei mėsa), mikroelementų (jodo, cinko, seleno). Žuvyse esantis fosforas stiprina nervus, sumažina neigiamą streso poveikį.

Pagal riebalų kiekį žuvys skirstomos į keturias grupes:

• Liesos – iki 2 proc. riebumo (menkė, lydeka, ešerinės žuvys),
• vidutinio riebumo – nuo 2–6 proc. riebalų (karpinės, šamas, kai kurios lašišinės),
• riebios – nuo 6–20 proc. riebalų (daugiausia erškėtinių, lašišinių ir kt.),
• labai riebios – turinčios daugiau kaip 20 proc. riebalų (ungurys, nėgės, stambios silkės). Mokslininkai nustatė, kad kuo žuvis riebesnė, tuo ji sveikesnė žmogaus organizmui.
Paslaptis slypi žuvyje esančiose omega 3 riebalų rūgštyse. Jų žmogaus organizmas pats negamina, todėl jų nuolat trūksta. Daugiausia omega-3 turi silkė, skumbrė, menkė ir lašiša.
Jei per savaitę žuvies valgome bent du kartus (per dieną apie 200 g), šių rūgščių gauname pakankamai. Mažėja rizika susirgti vėžiu, astma, depresija, diabetu, širdies ligomis.
Mokslininkai suskaičiavo, kad, valgant žuvį bent tris kartus per mėnesį, insulto tikimybė sumažėja 7 proc., kelis kartus per savaitę – 22 proc., penkis – net 54 proc.!

Lašiša

Mintanti silkėmis ir vėžiagyviais ji užauga iki 1,5 m. ilgio, sveria apie 30–40 kg. Ši žuvis ypač vertinama dėl gausaus kalcio, fosforo, kalio, jodo, fluoro, cinko kiekio. Šios medžiagos padeda sureguliuoti kraujospūdį ir cholesterolio kiekį kraujyje.
Pirkdami lašišą, atkreipkite dėmesį į spalvą: ryški oranžinė dažnai neatspindi tikrosios kokybės. Pasak gydytojos Eglės Vaitkaitienės, sveikiau valgyti laukines nei užaugintas ūkiuose lašišas. Jos turi daugiau omega 3 riebalų rūgščių, padedančių stiprinti širdį, gerinti kraujotaką, atmintį.
„Teigiama, kad ūkiuose auginamos lašišos gauna antibiotikų, o gražesnei spalvai gauti naudojama dažomoji medžiaga kantaksantinas. Be to, jose daugiau dioksino, PCB (polichlorintas bifenilas), o tai sveikatai kenksmingi nuodingi organiniai junginiai“, – sako gydytoja.

Silkė

Maistine verte ir kokybe artima laukinei lašišai. Silkėse gausu širdies kraujagyslėms reikalingų omega 3 riebalų rūgščių, vitaminų D, B12, seleno.
Silkė – viena riebiausių žuvų, jos riebalai pasisavinami lengvai, jų apykaita kitokia nei gyvulinių riebalų, todėl nereikia baimintis priaugti svorio. Mėgstantieji silkės patiekalus, teigia, kad kuo silkė riebesnė, tuo ji skanesnė.

Sardinės

Manoma, kad sardinėse omega 3 rūgščių yra tiek pat, kaip ir lašišose. Jose daug kalcio, jose geležies, magnio, fosforo, kalio, cinko, vario, magnio, seleno, B grupės vitaminų, ypač B12. Tai gerina nuotaiką, gliukozės bei insulino apytaką, reguliuoja kraujo spaudimą.
Nors sardinės užima gana žemą vietą jūros produktų grandinėje, jose yra palyginti nedaug toksinų (tarp jų ir gyvsidabrio).
Sardines geriau pirkite konservuotas jų pačių aliejuje, su pomidorų padažu ar garstyčiomis. Nepirkite augaliniame aliejuje – dėl omega-6 gausos. .

Skumbrė

Atlanto skumbrės – labai naudingos, turi daug omega 3 rūgščių ir mažai aplinkos teršalų. Ši žuvis yra minkšta, puri, sultinga, labai tinkanti salotoms.

Tunas

Jame omega 3 riebalų rūgščių mažiau nei lašišose ar sardinėse. Tuną sveikiausia valgyti žalią, vos pašildytą, ar konservuotą su aliejumi (išlieka omega-3 riebalų rūgštys).
Baltamėsės žuvys – menkės, plekšnės, otai, jūros ešeriai, starkiai ir kt. priskiriamos neriebių žuvų kategorijai. Jos turi mažai riebalų ir kalorijų, tačiau daug aukštos kokybės baltymų, nemažai seleno, vitaminų B6, B12.

Žuvų taukai

Jei nelabai mėgstate žuvį, vartokite žuvies taukus. Juose esančios medžiagos padeda gerinti smegenų veiklą, regėjimą, stiprinti imuninę sistemą, mažinti kraujo spaudimą. Sudėtyje esantys vitaminai A, D ypač naudingi nėščioms moterims, kūdikiams, vyresniojo amžiaus žmonėms. Žuvų taukai suteikia grožio ir stiprumo plaukams, odai, nagams, kaulams.

Tarša nuodingomis medžiagomis

Baltijos vandenų silkėse rasta toksinių medžiagų – dioksino ir PCB. 2007 m. Europos komisijos Baltijos darbo grupės ataskaitoje dėl chlorintųjų organinių junginių Baltijos regiono žuvyse teigiama, jog leistinas šių teršalų kiekis įvairiose šalyse yra skirtingas. Pavyzdžiui, Danijoje yra tokie apribojimai lašišai: jeigu sveria iki 2 kg – prekiaujama be apribojimų, jei 2–5 kg, pateikiama nuėmus odą ir kaulus, daugiau nei 5 kg – prekiauti draudžiama. Lietuvos atstovai paaiškino, kad Lietuvoje Baltijos jūros lašišų tyrimų dėl dioksino nebuvo atlikta, nes sugaunami labai nedideli kiekiai (2 tonos per metus). Ekspertai mano, kad Baltijos jūros žuvims būtina parengti atitinkamas lenteles su duomenimis dėl PCB, dioksino ir kitų medžiagų leistino kiekio.
Iš Azijos atvežta žuvis tilapija priskiriama ekologiškai prastai grupei, todėl saugiai ją valgyti rekomenduojama ne dažniau kaip 4 kartus per mėnesį.

Alergija žuviai

Alergija žuviai ir žuvies produktams pagal dažnumą yra ketvirtoje vietoje. Pasak alergologės E. Vaitkaitienės, dažniausiai alergiją sukelia menkė, tunas, skumbrė, šamas. „Jeigu esate jautrus kurioms nors žuvų rūšims, galite rinktis kitokias. Pavyzdžiui, jei esate jautrus lašišai, galima alergijos rizika kitos rūšies žuviai yra tik apie 50 proc. ,“ – teigia alergologė.
Alergija žuviai pasireiškia klasikiniais maisto alergijos simptomais: akių ir nosies gleivinių sudirginimu, ryklės dilgčiojimu, astma, dilgėline, pilvo skausmais, pykinimu ir vėmimu, anafilaksine reakcija.
• Alergijos tikimybę sumažinsite, jei žuvį kepsite ar troškinsite 1000C temperatūroje ne trumpiau nei 10 minučių.
• Kai kurie žmonės yra jautrūs šviežios ir kepamos žuvies kvapui, - tai gali pasireikšti net bronchinės astmos priepuoliu!
• Apdorojant žuvį, gali pasireikšti kontaktinė alerginė reakcija.
• Atsargiai valgykite lašišinių žuvų ikrus, jei vartojate širdies vaistus (beta blokatorius, angiotenzino receptorių antagonistus).

Kaip išsirinkti kokybišką žuvį?

Lietuvoje labiausiai mėgstamos jūrų lydekos ir jų filė. Nešaldytos žuvys yra pačios vertingiausios, jos išlieka šviežios 11–12 parų, laikomos iki 0º C temperatūroje. Šviežia žuvis turi savitą skonį, jos nereikia gardinti druska ar pipirais. O šaldytai žuviai reikia įvairių prieskonių.
Jei žuvis šaldyta, kepkite ją neatšildytą (nes atitirpdant išbėga sultys) orkaitėje.
Rūkyta žuvis turėtų būti vienodos spalvos – nuo auksinės iki rudos, neperdžiūvusi.
„Nepirkite žuvies iš šaldymo įrenginių, pilnų šerkšno ir sniego. Tai reiškia, kad žuvis šaldoma nepakankamai, todėl galite nusipirkti nekokybiškos. Šaldytuvo termometras turėtų rodyti 18º C šalčio. Šaldyta žuvis padengta ledu, o pakuotė nepažeista. Šviežia žuvis turi būti būdingo atspalvio, padengta plonu gleivių sluoksniu. Žvynai – tvirtai prikibę prie kūno ir blizgėti, žiaunos – rausvos, o akys – skaidrios, neįdubusios“, – pataria gydytoja alergologė.
Atšaldyta žuvis turi būti vientisos odos, be sumušimų, pilvo ertmė – neišsipūtusi. Turi jaustis šviežios žuvies kvapas, be jokių gedimo požymių.
„Niekada nekepkite žuvies ant didelės ugnies keptuvėje ir aliejuje – tai grynas nuodas. Geriausia kepti orkaitėje, suvyniojus į foliją, pridėjus įvairių daržovių. Galima troškinti garų puode“, –- pataria E. Vaitkaitienė.

Įdomu

• Šiaurės šalių ir vandenynų pakrančių gyventojai valgo daug žuvies, todėl rečiau serga širdies ir kraujagyslių, odos ligomis, reumatoidiniu artritu, jų stipresnis imunitetas, mažiau alerginių reakcijų.
• Lietuvos gyventojas per metus suvalgo apie 15 kg žuvies, japonas – 75 kg.

Populiariausi straipsniai

Frankenšteino maistas

Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiau
Ką gali soda?

Nuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiau
Riešutų saujelė – kasdien

Apie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiau
Jei trūksta magnio...

Skausmingą raumenų įsitempimą, vadinamąjį raumenų mėšlungį, ko gero, jautėte kiekvienas. Mėšlungis - tai nevalingas raumenų, dažniausiai šlaunų, blauzdų ar pėdų raumenų, susitraukimas. Tai ne tik nemaloni būsena, ypač jei ji kartojasi dažnai, bet ir ženklas, kad organizme kažkas sutriko....
Skaityti daugiau
Apie B grupės vitaminų trūkumo požymius

Pats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiau
Oranžinis vaistas nuo šimto ligų

Nuo rugpjūčio pabaigos iki spalio vidurio akį traukia krūmokšniai žaliomis šakelėmis, kurios lyg karoliukais nusagstytos smulkiomis oranžinėmis uogelėmis. Tai – šaltalankiai. Apie šiuos unikalius vaisius ir jų naudą sveikatai pasakoja Lietuvos šaltalankių augintojų asociacijos prezidentė Daiva Kvedaraitė ir ilgametis šaltalankių produktų kūrėjas, augintojas ir tyrinėtojas Evaldas Geištoraitis....
Skaityti daugiau
Obuolių actas – ir sveikatai, ir grožiui

Paskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiau
Mityba sergant inkstų ligomis

Inkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiau
Džiovinti vaisiai - sveikatos šaltinis

Džiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiau
Mėlynės – ne tik skanios uogos

Turbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiau
Avižinės košės paslaptys

Avižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiau
Kofermentas Q 10 – „stebuklingas vitaminas“?

Kofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiau
Sveikatai palaikyti – prosenelių produktai

Širvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiau
Ar viską žinome apie česnaką

Tarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiau
Mano gydytojas – bitė

Viena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiau
Spanguolė iš raisto – per žiemą netrūks vaisto

Gimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau