Makaronai: itališkos virtuvės spinduliai

Kai pagalvojate apie Viduržemio jūrą ir šio regiono šalis, vienas iš daugelių dalykų, iškylančių prieš akis, dažnai būna gardus maistas. Švieži vaisiai ir daržovės, jūros gėrybės, traški duona ir ... makaronai. Daugybė rūšių makaronų ir jų patiekalų su įvairiausiais padažais. Lietuviai makaronus be reikalo nuvertina – jų gausybė patiekalų ir variacijų be didelių sunkumų turėtų įsitvirtinti tarp mūsų taip mylimų bulvių ir grikių.
 

Užsukus į nedidelį restoranėlį ant jūros kranto ir užsisakius lėkštę pastos (pasaulyje paplitęs itališkas pavadinimas visoms makaronų rūšims) su pomidorų ir bazilikų padažu, nosį kutena kvapai, o akis glosto vaizdai. Nejučia pradedu galvoti, kaip iš makaronų skeptikės tapau didžiule jų gerbėja. Atsakymas toks paprastas ir banalus, jog prireikia dar kelių minučių nuspręsti, kad ši priežastis – vienintelė. Tai – makaronų kokybė. Dar vaikystėje pripratusi prie kietų, sulipusių ir tąsių makaronų su dešrelėmis ir kečupo, ilgai apie juos galvojau tik kaip apie atsarginį vakarienės variantą. Kai daugiau nieko kito šaldytuve nėra.
Nuomonę pakeitė pirmieji tikrų makaronų patiekalai: su bolonjeze padažu, su pomidorais, bazilikais ir mocarelos sūriu, su grietinėle ir džiovintu kumpiu... Ir gardūs buvo ne tik padažai ir pagardai – skonio receptorius džiugino vaikystės makaronų nė iš tolo neprimenantis pastos skonis. Jokio lipnumo ar kietumo, tik tobulai išvirto makarono – ne per minkšto, ne per kieto – džiaugsmas.
Po pirmųjų patirčių sekė daug kitų: lazanija, cannelloni, tortellini ir švieži fettuccini... Iš kur kilusi ši kulinarinė palaima?

 

Truputis istorijos


Kaip ir dažnai nutinka kalbant apie istoriją, tiksliai nustatyti, iš kur kilo makaronai, istorikai negali. Turbūt daugiausia problemų kelia ne tiek istoriniai radiniai, kiek „suinteresuotos“ šalys. Makaronų tėvyne vadinama Italija šią garbę, be abejo, nori prisiimti sau. Kasinėjant Pompėjos griuvėsius, buvo rasta rakandų, skirtų tešlos gaminiams gaminti, o tų gaminių forma panaši į kai kuriuos makaronus.
Vis dėlto egzistuoja legenda, teigianti, kad makaronai į Italiją iš Kinijos atvežti Marko Polo prieš 700 metų. Seniausių makaronų rasta Kinijoje – manoma, kad jiems – net 4000 metų.
Makaronus jau penktajame mūsų eros amžiuje gamino ir arabai. Jie makaronų tradicijas atvežė į Siciliją, kur ir šiandien patiekalai gaminami pagal senovines tradicijas, pvz., su razinomis ar cinamonu.
Šiokių tokių įrodymų apie makaronų gamybą rasta ir iš senovės Egipto laikų, taip pat etruskų kapavietėse.
Vienaip ar kitaip, istorija susiklostė taip, kad makaronų šalimi dar viduramžiais tapo Italija, kur jie ilgą laiką buvo gaminami rankomis, iki kol 19 a. pastatyti pirmieji makaronų fabrikai.
Tradicijos išliko iki šių dienų: italai makaronų suvalgo daugiau nei bet kuri kita tauta Europoje. Per metus vienas italas suvalgo apie 35–36 kg makaronų, o štai, pvz., šveicaras – 11–12 kg, prancūzas – 9–10 kg, vokietis– 5–6 kg.


 

Akys raibsta nuo gausos


Įsivaizduokite, jog gyvenate prie šiltos jūros, kur saulė šviečia beveik kasdien... Galbūt tai įmanoma tik per atostogas, tačiau bent dalelę to džiaugsmo galite patirti ir namie. Tiksliau – savo virtuvėje. Taip, kalbu apie lėkštę, pilną gardžios pastos su ypatingu užpilu.
Esate naujokas? Nežinote ką išsirinkti? Ne bėda – viskas labai paprasta. Makaronai būna dviejų rūšių: švieži ir džiovinti.
Šviežių makaronų yra kelios rūšys. Panašūs į spagečius (spaghetti) arba ilgi plokšti (fettuccini) bei įdaryti: rutuliuko formos tortellini ir koldūnai ravioli. Dažniausiai švieži makaronai gaminami naudojant kiaušinius. Džiovintų makaronų su kiaušiniais sutinkama daug rečiau. O nuo pastarųjų rūšių akys tiesiog raibsta...kaspinėliai farfalle, ilgieji spaghetti, sprialės fusille, vamzdeliai penne, kriauklelės conchiglie, lenkti vamzdeliai ziti, ilgi ir labai ploni capellini.
 

Jei susiviliojote...


Jei jau susiviliojote, prisiminkite, jog 100 g makaronų reikia litro vandens ir 10 g druskos. Makaronus dėkite tik į verdantį vandenį, nepervirkite, tačiau ir nepalikite per kietų. Kaip italai sako – al dente („į dantis“).
Padažas – jūsų kūrybos šedevras. Receptų ir variacijų yra tiek daug, kad visus metus kasdien galėtumėte valgyti vis kitaip paruoštus. Jei turite galimybę, gamindami padažus, naudokite alyvuogių aliejų.
Šiek tiek sutrikote? Pradžiai išbandykite klasikinius receptus: spaghetti, švieži, gerai sunokę arba konservuoti pomidorai, česnakas, bazilikas ir alyvuogių aliejus. Paprastas, greitas ir itin gardus patiekalas.
Arba fettuccini su pesto padažu: daug šviežių bazilikų, saujelė kedro arba žemės riešutų, alyvuogių aliejaus, tarkuoto kietojo sūrio, pipiriukų, ir žalia lėkštė kviečia skanauti.
Sicilijoje tradiciniu makaronu priedu laikomas baklažanų padažas. Šiam prireiks šiek tiek įgūdžių, tačiau susitvarkysite. Išplakite kiaušinius, sudėkite kubeliais supjaustytą baklažaną ir pakepinkite. Pasūdykite. Atskirai alyvuogių aliejuje pakepinkite raudonąją papriką, česnaką, pomidorus bei petražolę. Išvirkite makaronus, pvz., kriaukleles arba spirales. Sumaišykite su baklažanu, pomidorų mišiniu, šviežiu mocarelos sūriu ir baziliku bei pabarstykite druska. Karališki pietūs.
Mėgstate neįprastus skonius? Išbandykite makaronų salotas su vištiena, razinomis ir medumi. Supjaustykite iškeptą vištienos filė ir sumaišykite su kubeliais susmulkintu svogūnu ir obuoliu bei sauja razinų. Atskirame inde sumaišykite majonezą, garstyčias, medų. Viską sumaišykite su virtais spiraliniais makaronais ir pabarstykite pakepintais migdolais. (Šį receptą galite rasti www.sveikaszmogus.lt „Sveikų receptų“ skiltyje.)

 

Makaronai – kasdienei mitybai


Nors labai dažnai pasigirsta, kad makaronai storina ir yra nesveikas maistas, su tuo sutikti negalima. Kenksmingi jie gali būti tais atvejais, kai yra valgomi su riebiais padažais, pvz., grietinėle, kumpiu, daug sviesto ir panašiai. Tačiau jei juos gaminsite pagal sveikus receptus ir su sveikais produktais – makaronai atneš tik naudos.
Skrupulingai besirūpinantiems sveikata iš didžiulės pasiūlos rekomenduojama rinktis nesmulkintų grūdų makaronus arba gaminamus su kiaušiniais. Šios rūšys yra sveikesnės nei tradiciniai, gaminami iš miltų. Tad kuo gi naudingi makaronai?
• Angliavandeniai, esantys makaronuose, labai reikalingi smegenų bei raumenų veiklai. Jei žinote, kad per dieną prireiks daug energijos, šokoladuką ar pakelį saldžių sausainių geriau pakeiskite lėkšte makaronų – jie turi lėtai besiardančių angliavandenių, suteikiančių nuolatinės energijos bei jėgų. Iš saldumynų gauta energija įsisavinama greitai, tačiau taip pat greitai ir išnaudojama.
• Makaronuose beveik nėra natrio, be to, juose nerasite cholesterolio. Daugelis makaronų rūšių yra puikus svarbių maistinių medžiagų šaltinis. Tarp jų – geležis, kalis bei įvairūs B grupės vitaminai. Vienas puodelis nesmulkintų grūdų makaronų gali suteikti net iki 25 proc. reikalingos geležies dienos normos. Makaronai su kiaušiniais turi šiek tiek vitamino A.
• Nesmulkintų grūdų makaronai turi daug ir folio rūgšties, itin svarbios ne tik nėščioms moterims, bet ir visiems suaugusiems bei vaikams.
• Makaronai yra svarbi kasdieninės mitybos dalis: mitybos specialistai rekomenduoja net iki 65 proc. dienos kalorijų gauti iš angliavandenių. Makaronų sudėtyje yra 70 proc. angliavandenių, 100 g nevirtų makaronų turi apie 350 kilokalorijų. Be to, nesmulkintų grūdų makaronuose esantys angliavandeniai gerina virškinimą.
• Makaronų glikeminis indeksas – itin mažas, todėl cukraus kiekis kraujyje staigiai nepadidės.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai