){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Vasarą mėgstame keliauti ir, aišku, pasiimame maisto produktų. „„Jeigu prekybos centrai, parduotuvėje įsigijome tinkamai laikytą produktą, tai nereiškia, kad ir pasivežiojus jis išliks saugus vartoti“, – teigia maisto produktų inspektorė. Vieni iš pavojingiausių yra mėsos vyniotiniai, ypač vištienos, paštetai, įvairios mišrainės, pieno produktai, kreminė konditerija (pyragaičiai, tortai) – juos reikia laikyti šaldytuvuose ir į keliones nesiimti.
Vežimuisi reikėtų pasirinkti negendančius produktus – duoną, džiūvėsius, sausainius, džiovintus vaisius, daržoves, riešutus ir panašiai. Iš mėsos gaminių galima vežtis šalto rūkymo arba vytintą dešrą, lašinius ar kumpį. Kiek galima, produktus saugoti nuo saulės, vabzdžių.
Maisto ruošai labai svarbus rankų plovimas. „Plaunant rankas, ypač šiltuoju metų laiku (po lauko darbų ir pan.), galima išvengti labai daug bėdų, “ – teigia R.Minickienė
Be to, higieniška, švari ir tvarkinga turi būti. visa maisto laikymo ir gaminimo aplinka: patalpos, šaldymo įrengimai, lentynos
Labai svarbu nesumaišyti žalio ir virto maisto, laikyti juos atskirai. Jei pačiupinėjate žalią mėsą ir nenusiplovę rankų einate pjaustyti, tarkime, virtos paukštienos, yra labai didelė rizika ją lengvai užkrėsti bakterijomis. Ypač jei toks maistas laikomas ne šaldytuve, o, tarkime, ant stalo – pabuvojęs ten kad ir porą valandų, pasak specialistės, gali užsikrėsti bakterijomis.
Šaldytuve reikia stebėti, kad žalia mėsa nuo aukštesnės lentynėlės nevarvėtų ant jau paruošto maisto, esančio žemiau. Taip pat, pasak R.Minickienės, patartina turėti atskiras lentutes žaliai ir virtai mėsai pjaustyti. Būtų gerai, kad ir peiliai tam būtų atskiri – žalios mėsos užkratą galima lengvai perduoti virtai.
Bakterinis maisto užteršimas pavojingas tuo, kad valgydami salmonelės nepajusime – nei kvapo, nei skonio ji nepakeis. Tuo tarpu kitų gendančių produktų (pvz., pieno, jogurtų, dešrelių ir pan.) kvapas ir skonis pasikeičia ir tų produktų nebevartojame.
Pastaruoju metu gana populiarus pienas, perkamas ūkininkų turgeliuose. Ten jis termiškai neapdorotas ir, pasak specialistės, turėtų būti parduodamas tiktai iš šaldymo įrenginių. Tokį pieną rekomenduojama gerti tiktai virintą, ypač vaikams.
„Labai rizikinga pieną pirkti iš įvairių pakelių, neaiškių turgų ar tarpuvarčių, kur pienas supilstytas į įvairius neaiškaus švarumo butelius, neaišku, kokiais būdais paruoštas; rizika vartojant – didžiulė,” – teigia R.Minickienė.
Perkamiems iš parduotuvės pieno produktams taikoma speciali kontrolė, atliekami specialūs tyrimai. Jiems privalomos nustatytos laikymo sąlygos. Tik nusipirkus rekomenduojama pieno produktų ilgai nesinešioti su savimi, kiek galima greičiau įdėti į šaldytuvą, ypač dabar, vasarą.
Maisto produktams, kurie yra pervežami, sandėliuojami ir po to parduodami, reikalingos atitinkamos sąlygos – temperatūros režimai.
Atšaldytų produktų laikymo temperatūrą reglamentuoja atskiri teisės aktai. Sumalta mėsa turi būti laikoma +2°C temperatūroje, mėsos pusgaminiai – +3°C; atšaldyta mėsa – iki +7°C.
Kitų maisto produktų laikymo sąlygas reglamentuoja pats gamintojas. Konditerijos gaminiai turi būti laikoma iki +6°C, karštas pagamintas maistas, patiekiamas maitinimo įstaigoje, – +68°C. Tokia temperatūra nustatyta tam, kad nesidaugintų mikroorganizmai. „Jeigu produktas bent kiek užterštas mikrobais, temperatūra apie +37°C – labai palanki vystytis mikroorganizmams,“ – teigia maisto produktų inspektorė.
Šaldyta žuvis turi būti laikoma esant minus 18°C temperatūrai. Vežant ar sandėliuojant, dedant į lentynas leidžiamas nuokrypis plius minus 3°C bet ne daugiau. Akcentuotina, kad žuvų pakartotinai užšaldyti jau negalima, nes kyla užkrato pavojus.
Negreitai gendantiems maisto produktams ypatingos laikymo sąlygos ar šaldymo įrengimai nereikalingi. Bet, kaip sako specialistė, laikymo sąlygos nereikalingos tik sąlygiškai į jas vis tiek turime atsižvelgti. Pvz., jeigu labai žema temperatūra, tai agurkai stiklainiuose ar limonadas gali sušalti. Jeigu labai karštai laikysime saldainius ar šokoladą (sakykime, automobilyje ant sėdynės), jie paprasčiausiai ištirps.
Ddaugiau apie laikymo sąlygas galime sužinoti iš ženklinimo etikečių – ant kiekvieno produkto įpakavimo yra nurodytos gamintojo laikymo sąlygos. „Gamintojas remiasi teisės aktais, savo standartais ir laikymo sąlygos nėra išgalvotos, jos yra tam, kad užtikrintų maisto produkto kokybę esamomis sąlygoms,“ – sako R.Minickienė
Kaip elgtis su žuvies produktais? Kaip žinome, žuvis gali būti parduodama atšaldyta, parduodama lede arba sušaldyta. Parduodamą lede reikia laikyti gamintojo nurodytomis sąlygomis. „Sušaldyta žuvis besąlygiškai turi būti laikoma gamintojo pakuotėse, jų išardyti negalima“, – primena specialistė. Pakuotės skirtos tam, kad apsaugoti maistą nuo apdžiūvimo, užteršimo.
Labai svarbu pakuotės medžiaga. Siekiant pailginti maisto produkto galiojimo terminą, atsirado naujas pakavimo būdas – naudojant apsaugines dujas. Dažniau naudojamas mėsos ar žuvies gaminiams. Turbūt teko matyti, kai pakuotės ne vakuuminės, o sandariai uždaryti maišeliai, ant kurių parašyta: „supakuota, naudojant apsaugines dujas“. Pažeidus tokią pakuotę, realizacijos terminai sutrumpėja.
Šaldyta žuvis turi būti laikoma minus 18°C temperatūroje. Vežant ar sandėliuojant, dedant į lentynas leidžiamas nuokrypis plius minus 3°C, bet ne daugiau. „Atsileidusių” žuvų pakartotinai užšaldyti jau negalima, nes kyla užkrato pavojus.
„Karštą paruoštą maistą reikia atvėsinti iki laikymo temperatūros per keturias valandas,“ – informuoja R.Minickienė. Į šaldytuvą galima dėti tik jau atšaldytą maistą, nes kitaip pakeltume kitų produktų temperatūrą. Yra naujų technologijų, kai viešo maitinimo patiekalai užšaldomi vadinamais smūginiais šaldikliais. Jie maistą užšaldo labai greitai ir realizacijos trukmė smarkiai pailgėja. „Tik užšaldyto maisto vertė menkesnė”, – teigia specialistė
Viešojo maitinimo produktus galioja dvylika valandų. Jeigu maistas atšaldomas, jų galiojimo terminas prasitęsia. Jei pašildomas, tai per valandą jį būtina suvalgyti. Viešojo maitinimo įstaigos antrą kartą pašildyto patiekalo patiekti negali.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauSkausmingą raumenų įsitempimą, vadinamąjį raumenų mėšlungį, ko gero, jautėte kiekvienas. Mėšlungis - tai nevalingas raumenų, dažniausiai šlaunų, blauzdų ar pėdų raumenų, susitraukimas. Tai ne tik nemaloni būsena, ypač jei ji kartojasi dažnai, bet ir ženklas, kad organizme kažkas sutriko....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauNuo rugpjūčio pabaigos iki spalio vidurio akį traukia krūmokšniai žaliomis šakelėmis, kurios lyg karoliukais nusagstytos smulkiomis oranžinėmis uogelėmis. Tai – šaltalankiai. Apie šiuos unikalius vaisius ir jų naudą sveikatai pasakoja Lietuvos šaltalankių augintojų asociacijos prezidentė Daiva Kvedaraitė ir ilgametis šaltalankių produktų kūrėjas, augintojas ir tyrinėtojas Evaldas Geištoraitis....
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę