Produktai, kurie įeina į šią maisto piramidės pakopą: cukrus, šokoladas, saldainiai, ledai, chalva, džiovinti vaisiai ir kt. Visa, kas turi sudėtyje cukraus, priskiriama mažamolekuliniams angliavandeniams (saldumynai ir yra angliavandeniai) – tai ir sacharozė, ir gliukozė, ir fruktozė ir kt.
Porcijos per dieną: šiems produktams nėra rekomenduojamų porcijų per dieną, nes juos reikia valgyti labai mažais kiekiais.
Maistinė vertė, nauda organizmui: angliavandeniai yra pagrindinis energijos šaltinis. Jie gali būti paprastieji ir sudėtingieji. Gliukozė ir fruktozė yra labiausiai paplitę iš paprastųjų angliavandenių, turintys didžiausią mitybos reikšmę. Gliukozės yra vaisiuose, meduje. Fruktozės randama vaisiuose, meduje, kai kuriose daržovėse. Vienas iš labiausiai paplitusių sudėtinių angliavandenių – sacharozė, tai yra mūsų vartojamas cukrus, kuris gaunamas iš cukranendrių arba iš cukrinių runkelių rafinavimo būdu. Taip pat sacharozės yra daugelyje vaisių ir daržovių. Vertingiausi angliavandeniai tie, kurie yra mažiau apdirbti.
Šokolade yra daug magnio, saugančio mus nuo stresų. Organizmui daug vertingesnis juodasis šokoladas, kadangi jame yra daugiau kakavos ir mažiau cukraus. Pieninis šokoladas galbūt saldesnis ir gardesnis, tačiau naudos – mažiau. Chalvoje daug vitamino E. Beje, mokslininkai nustatė, kad gardėsiai duoda daugiau naudos nei žalos. Vien šokolado, vanilės arba cinamono kvapas skatina organizme gamintis A imunoglobuliną, apsaugantį mus nuo žalingų mikrobų. O medus ir džiovinti vaisiai pasižymi ypatingu antioksidaciniu poveikiu, vadinasi, kovoja su laisvaisiais radikalais, kurie spartina senėjimo procesą.
Harvardo universiteto specialistai įrodė, kad didelio saldumynų kiekio vartojimas veikia testosterono ir estrogeno gaminimąsi. Cukrus padidina lipidų, kuriuos gamina kepenys, lygį, o jie savo ruožtu sumažina specialaus baltymo SHBG lygį, kuris atsakingas už testosterono ir estrogeno kiekio kraujyje pusiausvyrą. Šokoladas padeda greit atgauti fizinę ir protinę energiją, kovoti su stresu ir nuovargiu. Dėl savo teigiamo poveikio protinei veiklai, rekomenduojamas dirbantiems verslo ar kūrybinėje srityje.
Žala: dažnas ir gausus saldumynų vartojimas didina dantų ėduonies pavojų. Dantims kenkia visi saldumynai, kurių sudėtyje yra cukraus. Nekenksmingi būtų tik tie, kurie pagaminti su cukraus pakaitalais. Tačiau cukraus pakaitalais piktnaudžiauti negalima. Suvalgius, pavyzdžiui, cukraus pakaitalo sorbito daugiau nei 30 g, gali pradėti mausti skrandį, pykinti, pūsti vidurius. Per gausus saldumynų vartojimas taip pat skatina antsvorio atsiradimą.
Saldumynus, cukrų ir cukraus gaminius, saldintus gėrimus rekomenduojama vartoti retai. Cukraus įtakoje mažėja gerojo cholesterolio kiekis, cukraus perteklius mažina vitaminų kiekį organizme. Saldumynus mėgstantiems žmonėms dažnai trūksta vitamino B6 (dėl jo stokos pakinta oda, gali atsirasti odos ir gleivinės uždegimų, sutrinka virškinimas, kamuoja nuovargis, prislėgtumas, sumažėja atsparumas infekcijoms, o kai jo trūksta smarkiai, sutrinka kepenų ir nervų sistemos funkcijos, kalcio, magnio ir fosforo panaudojimas).
Dėl dažno angliavandenių vartojimo organizme gali trūkti kalcio, kuris būtinas augančiam organizmui. Jei, suvalgius 25 g cukraus, jo tiekiama energija neišeikvojama, šis cukrus virsta 10 g riebalų (trigliceridų), kurie yra viena iš ankstyvos aterosklerozės vystymosi priežasčių.
Negalima perdozuoti medaus, nes dideli medaus kiekiai gali pažeisti kasos funkciją, todėl sergantieji kasos ligomis turi vartoti medaus mažai, o susirgusieji cukriniu diabetu gali jo paragauti tik endokrinologui leidus. Negalima medaus vartoti viduriuojant, nes medus skatina žarnyno peristaltiką, laisvina vidurius.
Įdomu žinoti: žmogus per metus vidutiniškai suvalgo 36 kg cukraus: 6 kg gauna tiesiai iš pakelio, o likusius 30 kg – nepastebimai kartu su gėrimais ir saldumynais, kepiniais ir konservais, saldžiomis sriubomis ir padažais, pusgaminiais ir sausais pusryčiais. Per dieną tai sudarytų 33 kubelius cukraus arba tiek, kiek jo būtų galima gauti iš vieno cukrinio runkelio.
Kokius saldumynus rinktis? Geriausia vietoj saldumynų vartoti šviežius ar džiovintus vaisius, kadangi jie turi daug organizmui svarbių vitaminų, mineralinių ir balastinių medžiagų.
Pagrindinė taisyklė: valgykite viską, ką mėgstate, tačiau saikingai – tai padės jums būti sveikiems, žvaliems bei energingiems.
Apelsininiai saldainiai
Jums reikės 500 g morkų, 500 g cukraus, 1 šaukšto konjako, trupučio vanilinio cukraus, 1 apelsino žievelės.
Gaminimas: nuskustas, smulkiai sutarkuotas morkas virti ant nedidelės ugnies 20–30 min., kad būtų košė ir neliktų sulčių. Kai atvės, berti vanilinį cukrų, sutarkuotas apelsinų žieveles ir pilti konjaką. Po to formuoti riešuto dydžio rutuliukus ir apvolioti cukruje. Pastovėję šie saldainiai tampa kietesni ir dar skanesni. Jie visai neturi morkų skonio!
Moliūgo saldainiai
Jums reikės 2 kg moliūgų, 1 kg cukraus, 1 šaukšto citrinos rūgšties, trupučio vanilės, apelsino ir citrinos žievelių.
Gaminimas: moliūgą perpjauti pusiau ir, išėmus sėklas bei nulupus žievę, supjaustyti vidutinio dydžio gabalais (sudžiūvę labai sumažėja). Juos užberti cukrumi ir palaikyti per naktį. Atsiradus sultims, moliūgus išgriebti, sirupą su prieskoniais užvirinti ir karštą užpilti ant moliūgų. Palaikius 10–12 val., virti kaip uogienę ant mažos ugnies, kol moliūgai paskaidrėja, bet neištyžta. Moliūgus išgriebti, nuvarvinti ir džiovinti orkaitėje ar ant karšto radiatoriaus. Pusę saldainių pabarstyti cukraus pudra, kitus palikti nebarstytus.
Bananiniai keksiukai
Jums reikės: 2 bananų, 125 g cukraus, žiupsnelio druskos, 3 kiaušinių, 100 g sviesto, 250 g miltų, 50 g pieno arba grietinėlės, 100 g juodojo šokolado, kepimo miltelių.
Gaminimas: orkaitę įkaitinti iki 180 laipsnių. Kiaušinių baltymus atskirti nuo trynių ir išplakti iki standžių putų su žiupsneliu druskos. Kambario temperatūros sviestą gerai išsukti su cukrumi, įdedant po vieną trynį. Suberti kepimo miltelius ir prasijotus miltus, gerai išmaišyti. Bananus nulupti, sutrinti košelę ir kartu su plaktais baltymais įmaišyti į tešlą. Tešlą iškrėsti į popierines keksiukų formeles arba silikonines keksiukų formeles ir kepti orkaitėje 25 min. Jeigu pradėtų degti keksiukų viršus, pridenkite juos folija. Gabaliukais sulaužytą šokoladą ištirpinkite garų vonelėje, įpylę kelis šaukštus pieno arba grietinėlės, ir užpilkite ant atvėsusių keksiukų. Skanaus!
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauSkausmingą raumenų įsitempimą, vadinamąjį raumenų mėšlungį, ko gero, jautėte kiekvienas. Mėšlungis - tai nevalingas raumenų, dažniausiai šlaunų, blauzdų ar pėdų raumenų, susitraukimas. Tai ne tik nemaloni būsena, ypač jei ji kartojasi dažnai, bet ir ženklas, kad organizme kažkas sutriko....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauNuo rugpjūčio pabaigos iki spalio vidurio akį traukia krūmokšniai žaliomis šakelėmis, kurios lyg karoliukais nusagstytos smulkiomis oranžinėmis uogelėmis. Tai – šaltalankiai. Apie šiuos unikalius vaisius ir jų naudą sveikatai pasakoja Lietuvos šaltalankių augintojų asociacijos prezidentė Daiva Kvedaraitė ir ilgametis šaltalankių produktų kūrėjas, augintojas ir tyrinėtojas Evaldas Geištoraitis....
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę