Nenugalima aistra...šokoladui

Šokoladu jau mėgaujamasi tūkstantmečius, apie jį sukurta daugybė mitų ir legendų. Nuo seno jis buvo laikomas seksualinį potraukį skatinančiu produktu, kurį anuomet vartojo tik turtingieji ir tik iškilmingomis progomis. Išties, mėgaudamasis šokoladu, žmogus jaučiasi pakylėtas, geros nuotaikos. Tačiau pastaraisiais metais vis daugiau kalbama, kad šokoladas yra ir sveikatą gerinantis produktas, nes apsaugo nuo vėžio, gerina širdies ir kraujagyslių veiklą ir pan. Naudingas jis ar žalingas, bet aistra jam nenugalima...

Kodėl jį taip mėgstam?

Potraukį šiam skanėstui skatina kakavmedžio vaisių sudėtyje esančios medžiagos. Svarbiausios jų – riebalai ir alkaloidai. Pupelių branduolių sudėtyje yra daugiau nei pusė riebalų, kurie lydosi 34–36° C, t.y. artimoje žmogaus kūno temperatūroje. Taigi dėl to šokoladas tirpsta burnoje.
Teobrominas – pagrindinė šokolado medžiaga, kuri valgytojams daro stimuliuojamąjį poveikį. Jis artimas kofeinui ir kai kurioms vaistinėms medžiagoms – teofilinui, pentoksifilinui. Dėl stimuliuojamojo poveikio teobrominas kartais vadinamas šokolado narkotiku. Daugelį žmonių šokoladas veikia kaip kava – jo užkrimtus padidėja protinis aktyvumas, sugrįžta energija. Psichostimuliuojamosios teobromino savybės lemia ir lengvą antidepresinį poveikį, kurį dar sustiprina šokolade esantys angliavandeniai (jie padidina nuotaiką gerinančios medžiagos – serotonino gamybą smegenyse).
Manoma, kad potraukį šokoladui gali skatinti ir magnio stoka organizme, nes šokolade, kaip ir kakavos milteliuose, yra didelė šio elemento koncentracija (atitinkamai 100 g/100 mg, ir 100 g/520 mg). Tiesa, šokolade yra ir antioksidantų, kurie saugo ląsteles nuo laisvųjų radikalų.

Skonis priklauso nuo pieno

Šokoladas gaminamas iš maltų kakavmedžio vaisių, kakavos sviesto ir cukraus. Šokoladas skiriasi savo skoniu ir sudėtimi. Tos pačios rūšies šokoladas gali būti skirstomas pagal šalį, nes kiekvienoje šalyje galioja skirtingi šokolado rūšies standartai.
Gurmanai labiau vertina kartųjį šokoladą – jiems tai vienintelė ir nepakartojama šokolado rūšis. Kartusis šokoladas gaminamas be pieno. JAV karčiuoju šokoladu vadinamas produktas, kuriame yra 15 proc. sausųjų kakavos medžiagų. Europos Sąjungoje karčiajam šokoladui nustatytas 35 proc. minimalus sausųjų kakavos medžiagų kiekis.
Pieniško šokolado sudėtyje mažiau kakavos pupelių ir daugiau cukraus. Pieniško šokolado skonis priklauso nuo to, koks pienas naudojamas: Europoje dauguma gamintojų naudoja kondensuotą pieną, Anglijoje ir JAV – pieno ir cukraus miltelius. Pirkdami pienišką šokoladą, atkreipkite dėmesį į jo sudėtį: kai kurie gamintojai kakavos sviestą pakeičia augaliniu aliejumi, – tada įsigysite netikrą šokoladą.
Baltajam šokoladui pagaminti naudojamas tik kakavos sviestas, sausas pienas ir cukrus. Gaminant akytąjį šokoladą, masė suplakama į putas ir prisotinama angliarūgštės su azotu.

Sveika dantims!

Osakos (Japonija) universiteto mokslininkai teigia, kad šokoladas gali apsaugoti dantis nuo ėduonies. Mat kakavos pupelių lukštuose yra antibakterinių medžiagų, kurios veikia dantų apnašas. Paprastai gaminant šokoladą šie lukštai pašalinami, tačiau ateityje juos ketinama panaudoti, ir tada šokoladas taptų sveikas dantims!
Tiesa, mokslininkai paskaičiavo, kad teigiamos kakavos pupelių lukštų savybės per menkos ir nepakankamos pašalinti daug didesnę cukraus keliamą žalą. Tad vilčių, kad šokoladas pakeis dantų pastą, maža.
Tuo tarpu Kalifornijos mokslininkas prof. Karlas Kinas kartu su bendraminčiais padarė prielaidą, kad šokoladas gali gerinti širdies veiklą ir kraujotaką. Tai lemia kakavoje esantys flavonoidai, kurie skystina kraują ir užkerta kelią trombų formavimuisi. Panašų poveikį mokslininkai priskiria ir raudonajam vynui. Tačiau šios versijos oponentai pabrėžia, kad K.Kino tyrinėjimus rėmė šokolado gamintojai...
Mokslininkai iš Lombardi valstybinio vėžio centro (JAV, Vašingtonas) atrado, kad viena šokolado sudedamųjų dalių pasižymi nuo vėžio saugančiomis savybėmis. Remiantis gautais tyrimo rezultatais, ateityje gali būti netgi sukurta nauja vėžio gydymo metodika.
Londono mokslininkai nustatė, kad kita šokolado sudedamųjų dalių slopina kosulio refleksą. Tačiau tyrinėtojai pažymėjo, kad vargu ar galima tikėtis, jog valgant šokolado bus galima išsivaduoti nuo peršalimo simptomų, – mat, siekiant veiksmingos teobromino dozės, reikėtų suvalgyti ne mažiau kaip 25 šokoladinius batonėlius!

Kiek valgyti?

Harvardo universiteto mokslininkai nustatė, kad šokoladas, valgomas tris kartus per mėnesį, pailgina žmogaus gyvenimą. Kitaip sakant, žmonės, kurie visai nevalgo šokolado, gyvena vidutiniškai vieneriais metais trumpiau. Tačiau tie patys tyrimai parodė, kad valgantys per daug šokolado vis dėlto gyvena trumpiau, nes didžiausias šio skanėsto „trūkumas“ – daug kalorijų. O per daug vartojantys riebalų rizikuoja susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.
Kakavos milteliuose yra 380 kcal/100 g, o šokolade (tai priklauso nuo sudėties) – ir dvigubai daugiau. Taigi šokoladas tukina ir daug jo valgyti pavojinga, ypač jei žmogus nedirba intensyvaus fizinio darbo. Bet galima pasinaudoti kitu mokslininkų patarimu: šokolado galima ir nevalgyti, o tik… uostyti. Šokolado kvapas teigiamai veikia centrinę nervų sistemą, kelia nuotaiką ir padeda susikaupti.
Taigi didžiausią šokolado naudą ar žalą greičiausiai lemia tik tai, kiek jo suvalgoma, – viskam turi būti saikas.

Į Lietuvą – prieš šimtą metų

Dabartinį šokoladą XIX amžiuje sukūrė šveicarai Henris Nestle, išradęs šokolado miltelius, ir Daniel Peter, pagaminęs pienišką šokoladą. Rudolfas Lindtas patobulino šokolado maišymo procesą, o, išgavus vientisą masę, buvo pradėti gaminti šokoladiniai saldainiai. 1888 m. šokolado gamyba atkeliavo į Lietuvą, Kaune pradėjo veiklą pirmoji šokolado ir cukrinės konditerijos įmonė.
Šokoladas – „dievų maistas“, nes taip iš graikų kalbos verčiamas medžio Theobroma cacao, iš kurio sėklų ir gaminamas šis gardėsis, pavadinimas.

Populiariausi straipsniai

Frankenšteino maistas

Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiau
Ką gali soda?

Nuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiau
Riešutų saujelė – kasdien

Apie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiau
Jei trūksta magnio...

Skausmingą raumenų įsitempimą, vadinamąjį raumenų mėšlungį, ko gero, jautėte kiekvienas. Mėšlungis - tai nevalingas raumenų, dažniausiai šlaunų, blauzdų ar pėdų raumenų, susitraukimas. Tai ne tik nemaloni būsena, ypač jei ji kartojasi dažnai, bet ir ženklas, kad organizme kažkas sutriko....
Skaityti daugiau
Apie B grupės vitaminų trūkumo požymius

Pats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiau
Oranžinis vaistas nuo šimto ligų

Nuo rugpjūčio pabaigos iki spalio vidurio akį traukia krūmokšniai žaliomis šakelėmis, kurios lyg karoliukais nusagstytos smulkiomis oranžinėmis uogelėmis. Tai – šaltalankiai. Apie šiuos unikalius vaisius ir jų naudą sveikatai pasakoja Lietuvos šaltalankių augintojų asociacijos prezidentė Daiva Kvedaraitė ir ilgametis šaltalankių produktų kūrėjas, augintojas ir tyrinėtojas Evaldas Geištoraitis....
Skaityti daugiau
Obuolių actas – ir sveikatai, ir grožiui

Paskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiau
Mityba sergant inkstų ligomis

Inkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiau
Džiovinti vaisiai - sveikatos šaltinis

Džiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiau
Mėlynės – ne tik skanios uogos

Turbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiau
Avižinės košės paslaptys

Avižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiau
Kofermentas Q 10 – „stebuklingas vitaminas“?

Kofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiau
Sveikatai palaikyti – prosenelių produktai

Širvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiau
Ar viską žinome apie česnaką

Tarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiau
Mano gydytojas – bitė

Viena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiau
Spanguolė iš raisto – per žiemą netrūks vaisto

Gimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau