){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Visi žinome, kad valgyti vaisius ir daržoves – sveika, tačiau daugelio mitybos racione jų trūksta. Stengdamiesi visavertiškai maitintis, neturėtumėte pamiršti šių produktų.
Turėtume valgyti 3–5 daržovių ir 2–4 porcijas vaisių per dieną.
Augalinės kilmės maisto produktai turi daug biologiškai veiklių medžiagų, kurios gali apsaugoti nuo lėtinių ligų: piktybinių navikų, širdies ir kraujagyslių ligų bei kitų. Augaliniuose produktuose yra mineralinių medžiagų, vitaminų, maistinių skaidulų, flavonoidų, fenolių, fitosterolių ir kitų medžiagų, palankiai veikiančių žmonių sveikatą.
Lietuvių mityba pradėta tyrinėti 1933 m. Vytauto Didžiojo universitete. Nuo to laiko valgymo įpročiai vis prastėja. Kritine riba, kai svarstyklių lėkštelė aiškiai persisvėrė mūsų sveikatos nenaudai, ekspertai laiko 1991 m. Kaip teigia Pasaulinė sveikatos organizacija, Baltijos šalys iš kitų išsiskiria kaip suvartojančios daug riebalų, o daržovių ir vaisių valgoma nepakankamai. Jų vietą užima mėsainiai ir riebaluose keptos bulvės, kitas greitas maistas, kokakola ir visi kiti prastos kokybės maisto produktai.
1. Produktai, kurie įeina į šią maisto piramidės pakopą: visi vaisiai ir daržovės, išskyrus bulves.
2. Porcijos per dieną: per dieną jūs turėtumėte suvalgyti 3–5 porcijas daržovių, 2–4 porcijas vaisių. Vienos vaisių porcijos dydis – vidutinio dydžio vaisius (obuolys ar bananas); 1/2 stiklinės susmulkintų vaisių arba uogų; 1 stiklinė grynų vaisių sulčių. O viena daržovių porcija yra 1 stiklinė lapinių daržovių; 1/2 stiklinės kitokių daržovių.
3. Maistinė vertė, nauda organizmui: daržovės ir vaisiai yra nepamainomas vitaminų ir kitų „gerųjų“ medžiagų šaltinis! Daržovėse ir vaisiuose nėra cholesterolio, taigi, valgydami daržoves ir vaisius mažinate širdies ligų riziką. Daržovėse ir vaisiuose esantys fitosteroliai mažina cholesterolio koncentraciją kraujyje. Vaisiuose yra gausu maistinių skaidulų, C, P, B grupės vitaminų, provitamino A – karotino, mineralinių druskų (ypač kalio), įvairių mikroelementų. Vaisiai stiprina atsparumą infekcijoms bei stresui. Daržovės ir vaisiai – pagrindinis antioksidantų, reikalingų žmogaus organizmui, šaltinis. Jie padeda išvengti arba stabdo įvairių ligų vystymąsi, pavyzdžiui, navikinių ligų ar širdies ir kraujagyslių. Tačiau dabar visiškai aišku, kad, valgant įvairias daržoves ir vaisius, gaunama daug maistinių skaidulų, vitaminų ir kitų medžiagų, saugančių nuo ligų. Kam tai aktualu – daržovėse ir vaisiuose beveik nėra riebalų.
Daržovėse ir vaisiuose yra kalio, magnio, kalcio, kurie mažina arterinės hipertenzijos riziką. Ankštinės daržovės gali papildyti geležies atsargas, ypač jeigu jos valgomos su mažomis mėsos ar žuvies porcijomis, nes tada pagerėja geležies įsisavinimas. Žalios lapinės daržovės (brokoliai, ropių, griežčių lapai, špinatai) taip pat turi geležies. Vitaminas C gerina geležies pasisavinimą iš augalinių produktų, o arbata, kava jį slopina.
Daržovės ir vaisiai yra B grupės vitaminų, tarp jų B6 ir folio rūgšties, šaltinis. Folio rūgštis apsaugo nuo anemijos. Ji ypač svarbi pirmaisiais nėštumo mėnesiais. Folio rūgštis reikalinga vaisiaus audiniams susidaryti. Dėl folio rūgšties stokos būna vaisiaus stuburo formavimosi defektų (spina bifida), anencefalija. Jos yra pupelėse, žirniuose, brokoliuose, špinatuose, briuselio kopūstuose, burokuose, avižiniuose dribsniuose, taip pat kepenyse, kiaušiniuose, mielėse. Folio rūgštis saugo nuo išeminės širdies ligos, nes mažina homocisteino, kuris laikomas šios ligos rizikos veiksniu, koncentraciją kraujyje.
Daržovėse ir vaisiuose yra daug kitų vertingų medžiagų, kurių poveikis sveikatai dar nėra gerai ištirtas. Kuo įvairesnės daržovės ir vaisiai bus vartojami, tuo geriau bus patenkinami organizmo poreikiai.
4. Trūkumas/perdozavimas. Organizmas beveik neturi tirpių vandenyje vitaminų sankaupų, todėl B ir C vitaminų perdozuoti beveik neįmanoma. Reikia labai viršyti dienos dozę, suvalgyti neišmatuojamą kiekį vaisių ar daržovių, kad sau pakenktum. Iš tirpių riebaluose vitaminų – E, D kaupiasi organizme, kuris ir šiaip turi šių vitaminų sankaupų. Jų perteklius gali sukelti odos, kepenų pažeidimus.
Labai skubantys žmonės gali įsigyti šaldytų daržovių. Geriau toks kompromisas nei jokių daržovių apskritai.
Ir pabaigoje – keletas įvairesnių patiekalų iš vaisių ir daržovių.
Jums reikės 1 nedidelės cukinijos, 1 svogūno, 1 pomidoro, 150 g virtų voveraičių, 50 g fermentinio sūrio, 50 g sviesto.
Nuplautą cukiniją perpjaukite pusiau išilgai ir šaukštu išimkite sėklalizdį. Svogūną susmulkinkite. Pomidorą perpjaukite pusiau, išimkite sėklas ir susmulkinkite. Svogūną ir pomidorą pakepkite svieste, suberkite voveraites ir kepkite 5 min. Šį įdarą sudėkite į cukinijos puseles, užbarstykite tarkuotu sūriu ir kepkite 180°C orkaitėje, kol sūris išsilydys ir truputį parus.
Žiedinio kopūsto galvą nuvalyti, nuplauti ir virti 10 min. pasūdytame vandenyje, po to išgriebti ir ataušinti. Paruošti faršą pagal skonį ir sukaišioti tarp kopūsto žiedynų, po to susukti į foliją ir kepti orkaitėje apie 50–60 min. Prieš baigiant kepti foliją nuimti ir pabarstyti tarkuotu sūriu. Galima paruošti padažą pagal skonį.
Jiems paruošti jums prireiks moliūgo, skiltelės česnako, 100 g rūkyto kumpio, pusės svogūno, gabalėlio aitriosios paprikos, pagal skonį druskos. O marinatui – šaukšto aliejaus, skiltelės česnako, po 2 šaukštelius rozmarinų ir bazilikų, pagal skonį pipirų, citrinos.
Moliūgą nulupkite ir perpjaukite pusiau, minkštimą supjaustykite kubeliais. Paruoškite marinatą: į dubenį supilkite aliejų, sudėkite kapotą česnaką, suberkite rozmarinus, bazilikus, pipirus ir išmaišykite viską. Citriną nuplikykite ir perpjovę pusiau, išspauskite sultis. Jas supilkite į aliejaus ir prieskonių mišinį. Marinatu apliekite moliūgus ir palikite 15–20 min. Juos išgriebę, apkepkite karštuose riebaluose. Kumpį supjaustytą šiaudeliais pakepinkite įkaitintame aliejuje. Sudėkite smulkintą česnaką, svogūną, aitriąją papriką ir dar pakepkite. Moliūgų kubelius, išdėliotus salotų ar špinatų lapuose, apliekite kumpio, svogūnų, česnakų ir paprikų mišiniu.
Būkite išradingi – kurkite naujus patiekalus. Pvz. plovas su daržovėmis, vietoje mėsos, galite įdėti džiovintų slyvų, sojos, paprikos, pomidorų, cukinijų ar kt. daržovių. Skanaus!
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauSkausmingą raumenų įsitempimą, vadinamąjį raumenų mėšlungį, ko gero, jautėte kiekvienas. Mėšlungis - tai nevalingas raumenų, dažniausiai šlaunų, blauzdų ar pėdų raumenų, susitraukimas. Tai ne tik nemaloni būsena, ypač jei ji kartojasi dažnai, bet ir ženklas, kad organizme kažkas sutriko....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauNuo rugpjūčio pabaigos iki spalio vidurio akį traukia krūmokšniai žaliomis šakelėmis, kurios lyg karoliukais nusagstytos smulkiomis oranžinėmis uogelėmis. Tai – šaltalankiai. Apie šiuos unikalius vaisius ir jų naudą sveikatai pasakoja Lietuvos šaltalankių augintojų asociacijos prezidentė Daiva Kvedaraitė ir ilgametis šaltalankių produktų kūrėjas, augintojas ir tyrinėtojas Evaldas Geištoraitis....
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę