){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Gražiomis šiltomis vasaros dienomis daugiau laiko praleidžiame gamtoje nei namie, todėl ir valgį gaminame rečiau. Neretai vyrauja greitas ir nesveikas maistas, neturintis jokios mitybinės vertės. Daugiau piktnaudžiaujama lengvais alkoholiniais gėrimais, tokiais kaip sidras, alus, įvairūs kokteiliai. Geriant neretai persivalgoma, todėl padaugėja skrandžio negalavimų.
Nereikėtų pamiršti, jog aukštoje temperatūroje žuvis, mėsa, pieno produktai labai greitai genda, todėl neturint šaldytuvo, juos reikėtų suvartoti kuo greičiau.
Vasarą sumažėja apetitas, todėl labiau norisi lengvų, gaivių patiekalų, pavyzdžiui, šaltibarščių, salotų, gaivinančių kokteilių, desertų su uogomis ir pan.
Mažiau suvalgome riebaluose kepto maisto, nes dažniau patiekalus kepame ant grotelių.
Negeras įprotis dažniau užkandžiauti įvairiais kaloringais užkandžiais, tokiais kaip traškučiai, fermentinis sūris, aliejuje kepta duona su česnaku ir pan.
Jei aplinkos temperatūra daugiau kaip 25˚C, sustiprėja prakaitavimas, kankina troškulys, todėl daugiau geriame.
Rekomenduojama gerti paprastą vandenį, negazuotą mineralinį vandenį ar nestiprią arbatą, natūralią girą. Šie gėrimai puikiai malšina troškulį.
Tuo tarpu saldžių gaiviųjų gėrimų patartina vengti, nes jie neretai didina troškulio pojūtį.
Organizmas, kartu ir širdis, išties dirba sunkiau, nes karštis – tai ekstremalios sąlygos mūsų organizmui, todėl jis bando gintis mažindamas kraujospūdį, didindamas pulsą, o tai savo ruožtu pasireiškia silpnumu, pagreitėjusiu nuovargiu, širdies ritmo sutrikimais. Tad patariama karštomis dienomis saikingai būti atviroje saulėje, o dažniau pailsėti pavėsyje. Ir, aišku, nepamiršti kuo daugiau gerti. Tai palaiko normalų vandens balansą organizme.
Širdžiai stiprinti patariama valgyti daugiau kalio turinčių produktų. Tai bananai, džiovinti vaisiai (ypač abrikosai) žuvis, brokoliai, žirniai, pomidorai, špinatai, morkos, bulvės, salotos, ridikėliai.
Paplūdimyje gerkite daug skysčių ir rinkitės lengvus, nekaloringus užkandžius: dietinius sausainius, liesus jogurtus, obuolius, uogas. Manoma, kad naudingas gali būti morkose esantis karotinas, bet tai nėra patvirtinta jokiais moksliniais tyrimais. Rekomenduojama turėti pakankamai geriamo vandens atsargų, negerti jokių alkoholinių gėrimų.
Netinkamos mitybos požymiai pasireiškia padidėjusiu nuovargiu, mieguistumu, bendru organizmo silpnumu, apatija, galvos svaigimu, mirgėjimu akyse, suglebusia, išsausėjusia oda, pilvo skausmais. Persivalgius ledų, saldumynų ar kaloringų valgių gali varginti pykinimas, vėmimas, viduriavimas.
Norėdami neapsunkinti virškinamosios sistemos, širdies darbo virškinant sunkų maistą, rinkitės nekaloringus maisto produktus:
· liesus pieno produktus – pieną, kefyrą, rūgpienį, jogurtą, pasukas;
· vaisius ir daržoves (ypač pupelės, žirniai, lęšiai);
· ankštinies daržoves, riešutus, sėklas, džiovintus vaisius;
· skaidulinius produktus: rupių miltų gaminius, kviečių sėlenas (duoniukai);
· mėsą keiskite žuvimi – lašiša, tunu.
Taip ne tik pasisotinsite, bet kartu gausite ir visų reikalingų maisto medžiagų baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų ir mineralų. Valgydami skaidulinį maistą daugiau gerkite, nes skaidulos brinksta..
Taip maitindamiesi neapkrausite savęs nereikalingomis kalorijomis, valysite žarnyną ir apsisaugosite nuo vidurių užkietėjimo.
Patariama apriboti saldžiųjų gėrimų vartojimą, nes jie didina ne tik, kaip minėta, troškulį, bet ir dantų ėduonies riziką, o, kita vertus, tai bereikalingos papildomos tuščios kalorijos.
Ką šiltu metų laiku pasigaminti skaniai, sveikai ir greitai? Keletą originalių receptukų vasarai mums dovanoja Kavinės „Suara“ direktorė, maisto technologė Zeta Štarkevičienė.
Kepsnys „Ypatingasis“
100 g tarkuotos cukinijos
200 g maltos mėsos
2 stiklinės avižinių dribsnių
1 stiklinė vandens
1 kiaušinis
Dribsnius užpilti šaltu vandeniu ir brinkinti 2 val. Sudėti kiaušinį, mėsą, tarkuotą cukiniją ir mėsos prieskonius (tinka mairūnas, kalendra, kmynai, raudonėlis, čiobrelis, svogūnas). Viską gerai išmaišius, formuoti paplotėlius ir kepti aliejuje 10 min.
Sriuba „ Šaltas ledas“
1 l rūgpienio ar kefyro
4 skiltelės česnako
6 ridikėliai su lapais
2 žali agurkai
50 g špinatų
50 g svogūnų laiškų
prieskonių, krapų
Supjaustyti ridikėlius, agurkus, svogūnų laiškus, susmulkinti česnaką, špinatus, ridikėlių lapus, krapus. Viską įdėti į rūgpienį ir lengvai išmaišyti.
Šalta gaivi sriuba karštą vasaros dieną…
200 g varškės
6 pomidorai
100 g grietinės
10 g krapų
30 g svogūnų laiškų
4 skiltelės česnako
žiupsnelis petražolių
Į varškę įdėti grietinę, smulkintus krapus, česnakus, petražoles ir viską gerai išmaišyti. Šios masės šaukštą – „kepurėlę“ uždėti ant skritulėliais supjaustytų pomidorų.
Skanus, originalus patiekalas, puošniai atrodo didelėje lėkštėje.
1 obuolys
2 salierų gumbai
1 rabarbaras
pienių su medumi uogienė
Obuolį, salierų gumbus (ar kotus), rabarbarą supjaustyti, pridėti 4 šaukštus pienių uogienės su medumi ir gerai viską sumaišyti. Skanaus.
Obuolių sultys (2 dalys)
Kmynų arbata (1 dalis)
Eukalipto arbata (1 dalis)
Gaivus gėrimas vasaros popietei ar vakarui
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauSkausmingą raumenų įsitempimą, vadinamąjį raumenų mėšlungį, ko gero, jautėte kiekvienas. Mėšlungis - tai nevalingas raumenų, dažniausiai šlaunų, blauzdų ar pėdų raumenų, susitraukimas. Tai ne tik nemaloni būsena, ypač jei ji kartojasi dažnai, bet ir ženklas, kad organizme kažkas sutriko....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauNuo rugpjūčio pabaigos iki spalio vidurio akį traukia krūmokšniai žaliomis šakelėmis, kurios lyg karoliukais nusagstytos smulkiomis oranžinėmis uogelėmis. Tai – šaltalankiai. Apie šiuos unikalius vaisius ir jų naudą sveikatai pasakoja Lietuvos šaltalankių augintojų asociacijos prezidentė Daiva Kvedaraitė ir ilgametis šaltalankių produktų kūrėjas, augintojas ir tyrinėtojas Evaldas Geištoraitis....
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę