Ekologiškas maistas? Tai močiutės spaustassūris ir jokių plastikinių pakuočių

Gal ekologija – tai utopija?

Skeptikai pasakytų, kad toks maistas kažkada buvo pas močiutę kaime. Ten lysvėse augo daržovės, tręšiamos mėšlu. Kiaulės maitinosi jovalu iš kruopų ir bulvių. Karvės kasdien eidavo į pievą. Vištos laisvai lakstė kieme ir dėjo kumščio dydžio rudus kiaušinius. Į tokį kaimą kartą per savaitę ar dar rečiau atvažiuodavo automobilis su vaikais ir anūkais. Kartą per mėnesį autoparduotuvė – degtukams ir cukrui įsigyti. Ir daugiau niekas neteršdavo to ūkio. Dabar tokių ūkių reiktų ieškoti su žiburiu, maisto produktai „užauga“ gamyklose ir nežinia, koks ten būna gamybos procesas. Todėl kalbėti apie ekologiją, matyt, yra per daug ambicinga.
Galbūt. Tačiau tokie ūkeliai vėl ima dygti lyg grybai po lietaus. Užsiimantys masine gamyba skatinami laikytis tam tikrų taisyklių. Šių taisyklių paisymas leidžia pagamintus produktus pavadinti ekologiškais.
Žmogus, naudodamas ekologiškus produktus ar pirkdamas maistą iš natūralių ūkių, prisideda prie pasaulinio ekologiško judėjimo. Juk ekologiškos prekės gamintojas privalo dirbti ekologiškoje aplinkoje, naudoti ekologiškas žaliavas, todėl ekologiškas produktas jau yra nemažai teigiamo nuveikęs aplinkai iki atsiranda parduotuvės lentynoje.

Šiek tiek ekologiškos Lietuvos istorijos

1987 m. buvo įkurta Tatulos programa. 2002 m. užpatentuotas pirmasis ekologiško produkto ženklas. Tatulos programa 2005 m. sukūrė ir užpatentavo naują Lietuvos ekologinio žemės ūkio ženklą. Taip pat buvo apibrėžtos sąvokos.
Ekologinis žemės ūkis – tai harmoninga ūkininkavimo sistema, kurioje, nenaudojant sintetinių cheminių medžiagų siekiama uždaro, tęstinio energijos ir maisto medžiagų apytakos ciklo, neteršiama gamta ir vartotojai aprūpinami sveikais maisto produktais.
Ekologinė žemdirbystė – tai tokia ūkininkavimo sistema, kai nenaudojamos sintetinės trąšos ir pesticidai, o taikomos technologijos, pagrįstos augalų įvairove, sėjomainomis, natūralios kilmės mineralinių ir organinių trąšų naudojimu, natūraliais piktžolių, ligų ir kenkėjų kontrolės metodais.
Ekologinė gyvulininkystė yra neatskiriama ekologiškai ūkininkaujančių ūkių dalis, kur gyvuliai ir paukščiai auginami atsižvelgiant į jų fiziologiją, elgesį, paveldimus poreikius, aprūpinant pakankamu kiekiu geros kokybės ekologiškais pašarais ir tinkama veterinarine priežiūra.
Ekologiniame ūkyje žemės ūkio gamyba kiek galima priartinama prie natūralių gamtoje vykstančių procesų ir ryšių tarp atskirų gyvosios gamtos bendrijų. Natūralioje gamtoje kiekvienas jos dalyvis turi savo „profesiją“ ir atlieka savo vaidmenį.

Ekologiški produktai – tai didelės vertės neužteršti sintetinėmis cheminėmis medžiagomis produktai, pasižymintys geresnėmis skonio, aromatinėmis bei technologinėmis savybėmis nei įprastiniai.
Tai pasiekiama žemės ūkio augalus ir gyvūnus auginant sertifikuotuose ekologiniuose ūkiuose, kur kontroliuojamos produktų gamybos technologijos, paremtos ekologinio žemės ūkio principais ir taisyklėmis. Gamybai ir perdirbimui nenaudojami sintetiniai priedai.
 

Ekologiško kiaušinio atsiradimo istorija

„Mes esame įsikūrę netoli Tymo turgaus, dažnai ten nueinu. Man patinka keli prekeiviai, kurie taip nuoširdžiai kuria kasdienio vartojimo produktus. Pirkdamas iš jų padedi jiems išgyventi ir padedi geriau gyventi tam lopinėliui žemės, kuriuo jie rūpinasi.
Man patiko vieno ūkininko pasakojimas, kuo skiriasi parduotuvėje parduodamas kiaušinis nuo idealaus. Idealiam kiaušiniui padėti reikia, kad vištos gyvenimas praeitų visus jai natūralius ciklus. Mažą vištytę pažadina gaidžio giedojimas, su kitomis vištomis ji lekia į lauką, ieško lesalo, žaidžia, lesa žolę, domisi aplinka. Baigiantis dienai, grįžta ant laktos. Ir kiekvieną dieną ji patiria vis naujų potyrių – tai akmenukas, tai sliekiukas ar dar kažkas. Galiausiai užaugusi višta padėjusi kiaušinį jame palieka visą savo gyvenimą, su visais kasdieniais jo įspūdžiais. O ką padeda višta, kai ji gyvena narve, uždaryta, nukapotu snapu? Šviesa užsidega, ji lesa, užgęsta – miega. Jokio lakstymo, jokios erdvės, jausmų, naujų patyrimų... Kas tada yra jos kiaušinyje? Aišku, žiūrint materialistiniu požiūriu, ten jokio skirtumo, tie patys baltymai. Bet tai nėra natūralu, tai nėra gamtos sukurta,“ – sakė Vytis Kondreckas, ekologiškų prekių parduotuvės „Holos“ savininkas.
 

Ar tikrai ekologiškas maistas pigesnis?

„Visi grįžta prie senų, gerų užmirštų dalykų. Tai yra pigiau galų gale. Juk dirbtinai auginamos vištos padėtas kiaušinis, kol pasiekia parduotuvę, yra vis apmokestinamas ir apmokestinamas. O iš žmogaus, auginančio savo ūkelyje vištas, kiaušinių galite nusipirkti tikrai pigiau,“ – sako Vytis Kondreckas.
Taip pat pigiau auginti svogūnų, česnakų laiškus, prieskonines žoleles ant palangės. Jei prie namų yra žemės plotelis, galite auginti daržoves. Nors ekologai pripažįsta, kad gyvenant didmiesčiuose išlikti ekologiškam yra sunkiau nei gyvenant kaime.
Beje, kai kurie, pasiklausę šios rekomendacijos, išsikelia gyventi į užmiestį. Taip žmonės sutaupo du kartus – pigesnis būsto įsigijimas ir pigesnis maistas, kurį gali užsiauginti pats. O ką jau kalbėti apie švarią gamtą ir tylą...
Vilniaus Tymo turguje ir kitose vietose, kur prekiaujama ekologiškais produktais, galima sutikti įvairių prekeivių. Suvokus, kad viskas, pažymėta žodžiu „ekologiška“, geriau perkama, atsirado tokių, kurie bando tuo pasinaudoti. Skandinavijos šalyse svečiavęsis ūkininkas Valdas Kavaliauskas sako, kad norvegai jau turi naują problemą – atskirti pelus nuo grūdų. „Tikrai nesunku prekybininkams apklijuoti produktą visokiais užrašais su žodžiu „eko“. Jei žmogus bus neatidus, jis bus apgautas. Norvegijoje jau tai daroma. Šiuo atveju, gal tiktų taisyklė – būk budrus ir tavęs neapgaus,“ – sakė ūkininkas iš Varėnos.
„Siūlau viską pasigaminti pačiam. Juk pati gamyba niekada nebus ekologiška, nes vis dėlto tai gamyba. Todėl raginu mažinti buvimo mieste laiką, pereiti į kaimus, ūkius. Ir tiesiog mažiau vartoti,“ – sako Jolanta Laurynė, ekologiškų produktų prekybos UAB „Sanga“ direktorė.
 

Ekologiškos idėjos Lietuvoje

„Praėjusių metų viduryje įkūrėme Užupyje pirmąjį ekologiškų prekių turgų. Tai buvo didelė naujiena ir žmonės žiūrėjo atsargiai. Dabar kiekvieną ketvirtadienį susirenka tikrai nemažai žmonių. Jie ne tik perka, o prekeiviai ne tik parduoda. Vyksta bendravimas, pokalbiai apie mitybą, ekologiją ir, aišku, gyvenimą,“ – šypsosi Tymo turgaus įkūrėjas Vytautas Ratkevičius.
Pavienių asmenų ir Tatulos programos ekologiškuose turguose galima įsigyti obuolių, daržovių, medaus ir kitų bičių produktų, košių, ekologiškos duonos ir rūkytų mėsos gaminių. Tymo turguje prekiaujama kiaušiniais bei pienu. Smaližiai ras ir ekologiškų sausainių.
„Tymo turgus Užupyje sukėlė ekologiškų parduotuvių bangą. Šiuo metu rajone jau yra penkios ekologiškos parduotuvės, kurios prekiauja kosmetika, rūbais ir kitomis ekologiškomis prekėmis. Man džiugu, kad Užupis tampa progresyviai mąstančių žmonių susitikimo vieta,“ – teigė turgaus įkūrėjas Ratkevičius. Jis prisipažino, kad, prieš įkuriant turgų, tekdavo kelias dienas važinėti po įvairias parduotuves renkantis tinkamą, ekologišką ir natūralų maistą. Galiausiai Ratkevičiaus šeimyna nusprendė, jog privalo būti viena erdvė, kurioje ekologiškas idėjas puoselėjantis žmogus galėtų nusipirkti viską, ko jam reikia kasdien.
Šiuo metu Vilniuje ir kituose miestuose nuolat vyksta ekologiškų produktų turgūs. Sostinėje yra 12 ekologinių ūkininkų turgelių. „Pirkdami iš ekologiškai ūkininkaujančio žmogaus, mes remiame smulkų ar stambesnį Lietuvos gamintoją, taip pat užtikriname tam tikro šalies žemės ploto ekologiškumą. Taip pat noriu tikėti, kad ekologiška mada padės mums dažniau sustoti ir išmokys mus gyventi be materialistinio gyvenimo „privalomų“ atributų,“ – sakė Vytis Kondreckas.

 

Pagrindiniai ekologinio žemės ūkio principai

· saugoti mus supančią aplinką (nenaudoti sintetinių pesticidų, trąšų, vaistų ir kitų cheminių medžiagų, tinkamai tvarkyti ir naudoti organines atliekas, prieš piktžoles, ligas ir kenkėjus naudoti agrotechnines priemones ir natūralius gamtoje gyvenančius jų priešus);
· kurti ir palaikyti uždarus maisto medžiagų ( anglies, azoto ir kt.), apytakos ciklus apykaitinių procesų grandinėje – dirva – augalai – gyvūnai vystant mišrius augalininkystės – gyvulininkystės ūkius;
· išsaugoti ir didinti dirvožemio derlingumą (pasirinkti kiek galima didesnę augalų įvairovę, augalus auginti sėjomainoje, naudoti organines trąšas);
· taupiai naudoti materialinius ir energetinius išteklius (auginti ankštinius augalus kaip azoto šaltinį, minimalizuoti žemės dirbimą ir kt.).

 

Kodėl verta rinktis ekologiškus produktus?

I. Sveika.
Ekologiškų žemės ūkio ir maisto produktai pasižymi maistingumu bei geromis savybėmis. Juose yra daugiau vitamino C ir būtiniausių mineralų: kalcio, magnio ir chromo taip pat antioksidantų nuo vėžio.
II. Saugu. Nėra kenksmingų cheminių medžiagų.
Ekologiški žemės ūkio ir maisto produktai neužteršti sunkiaisiais metalais, pesticidų likučiais nitratų pertekliumi, antibiotikais, hormonais, jų sudėtyje nėra sintetinių maisto priedų.
III. Ekologiški žemės ūkio ir maisto produktai nėra genetiškai modifikuoti.
Pagal Lietuvoje galiojančias Ekologinio žemės ūkio taisykles, kurios suderintos su Europos Sąjungos dokumentais: reglamentais 2092/91, 1804/99, 331/2000 ir kt. genetiškai modifikuoti javai ir ingredientai neleidžiami.
IV. Gyvulių gydymas ir profilaktinė veterinarija.
Ekologiniame gyvulininkystės ūkyje gyvulius galima gydyti augalinės, gyvulinės ar mineralinėmis medžiagomis. Gydant gyvulius, šiems vaistams teikiama pirmenybė prieš chemiškai susintetintus veterinarinius vaistus arba antibiotikus.
V. Griežti reikalavimai.
Ekologiškas produktas visada bus paženklintas etikete, kurioje yra svarbiausia informacija: ekologiškų produktų sertifikavimo ženklas, gamintojas, jo sertifikavimo numeris, sertifikavimo darbus atlikusi sertifikavimo įstaiga. Ekologiškų produktų gamyba yra griežtai reguliuojama pagal Ekologinio žemės ūkio taisyklių reikalavimus.
VI. Dėmesys laukinei gamtai.
Laikantis aplinkosauginių reikalavimų augalininkystei bei gyvulininkystei, geriau apsaugota aplinka - vanduo ir dirvožemis. Žmogus privalo garantuoti, kad vandens telkinyje ar miške esančios retų augalų ar laukinių gyvūnų rūšys jo žemėje bus išsaugotos ir prižiūrimos.
VII. Skanu.
Daugelis žmonių renkasi ekologišką produkcija, kadangi, kaip jie sako, ji skanesnė. Ekologiški produktai pasižymi maistingumu bei geromis skonio savybėmis.
VIII. Svarbiausia.
Vartodamas ekologiškus produktus, netiesiogiai saugai aplinką nuo jos naikinimo.