Skeptikai pasakytų, kad toks maistas kažkada buvo pas močiutę kaime. Ten lysvėse augo daržovės, tręšiamos mėšlu. Kiaulės maitinosi jovalu iš kruopų ir bulvių. Karvės kasdien eidavo į pievą. Vištos laisvai lakstė kieme ir dėjo kumščio dydžio rudus kiaušinius. Į tokį kaimą kartą per savaitę ar dar rečiau atvažiuodavo automobilis su vaikais ir anūkais. Kartą per mėnesį autoparduotuvė – degtukams ir cukrui įsigyti. Ir daugiau niekas neteršdavo to ūkio. Dabar tokių ūkių reiktų ieškoti su žiburiu, maisto produktai „užauga“ gamyklose ir nežinia, koks ten būna gamybos procesas. Todėl kalbėti apie ekologiją, matyt, yra per daug ambicinga.
Galbūt. Tačiau tokie ūkeliai vėl ima dygti lyg grybai po lietaus. Užsiimantys masine gamyba skatinami laikytis tam tikrų taisyklių. Šių taisyklių paisymas leidžia pagamintus produktus pavadinti ekologiškais.
Žmogus, naudodamas ekologiškus produktus ar pirkdamas maistą iš natūralių ūkių, prisideda prie pasaulinio ekologiško judėjimo. Juk ekologiškos prekės gamintojas privalo dirbti ekologiškoje aplinkoje, naudoti ekologiškas žaliavas, todėl ekologiškas produktas jau yra nemažai teigiamo nuveikęs aplinkai iki atsiranda parduotuvės lentynoje.
1987 m. buvo įkurta Tatulos programa. 2002 m. užpatentuotas pirmasis ekologiško produkto ženklas. Tatulos programa 2005 m. sukūrė ir užpatentavo naują Lietuvos ekologinio žemės ūkio ženklą. Taip pat buvo apibrėžtos sąvokos.
Ekologinis žemės ūkis – tai harmoninga ūkininkavimo sistema, kurioje, nenaudojant sintetinių cheminių medžiagų siekiama uždaro, tęstinio energijos ir maisto medžiagų apytakos ciklo, neteršiama gamta ir vartotojai aprūpinami sveikais maisto produktais.
Ekologinė žemdirbystė – tai tokia ūkininkavimo sistema, kai nenaudojamos sintetinės trąšos ir pesticidai, o taikomos technologijos, pagrįstos augalų įvairove, sėjomainomis, natūralios kilmės mineralinių ir organinių trąšų naudojimu, natūraliais piktžolių, ligų ir kenkėjų kontrolės metodais.
Ekologinė gyvulininkystė yra neatskiriama ekologiškai ūkininkaujančių ūkių dalis, kur gyvuliai ir paukščiai auginami atsižvelgiant į jų fiziologiją, elgesį, paveldimus poreikius, aprūpinant pakankamu kiekiu geros kokybės ekologiškais pašarais ir tinkama veterinarine priežiūra.
Ekologiniame ūkyje žemės ūkio gamyba kiek galima priartinama prie natūralių gamtoje vykstančių procesų ir ryšių tarp atskirų gyvosios gamtos bendrijų. Natūralioje gamtoje kiekvienas jos dalyvis turi savo „profesiją“ ir atlieka savo vaidmenį.
Ekologiški produktai – tai didelės vertės neužteršti sintetinėmis cheminėmis medžiagomis produktai, pasižymintys geresnėmis skonio, aromatinėmis bei technologinėmis savybėmis nei įprastiniai.
Tai pasiekiama žemės ūkio augalus ir gyvūnus auginant sertifikuotuose ekologiniuose ūkiuose, kur kontroliuojamos produktų gamybos technologijos, paremtos ekologinio žemės ūkio principais ir taisyklėmis. Gamybai ir perdirbimui nenaudojami sintetiniai priedai.
„Mes esame įsikūrę netoli Tymo turgaus, dažnai ten nueinu. Man patinka keli prekeiviai, kurie taip nuoširdžiai kuria kasdienio vartojimo produktus. Pirkdamas iš jų padedi jiems išgyventi ir padedi geriau gyventi tam lopinėliui žemės, kuriuo jie rūpinasi.
Man patiko vieno ūkininko pasakojimas, kuo skiriasi parduotuvėje parduodamas kiaušinis nuo idealaus. Idealiam kiaušiniui padėti reikia, kad vištos gyvenimas praeitų visus jai natūralius ciklus. Mažą vištytę pažadina gaidžio giedojimas, su kitomis vištomis ji lekia į lauką, ieško lesalo, žaidžia, lesa žolę, domisi aplinka. Baigiantis dienai, grįžta ant laktos. Ir kiekvieną dieną ji patiria vis naujų potyrių – tai akmenukas, tai sliekiukas ar dar kažkas. Galiausiai užaugusi višta padėjusi kiaušinį jame palieka visą savo gyvenimą, su visais kasdieniais jo įspūdžiais. O ką padeda višta, kai ji gyvena narve, uždaryta, nukapotu snapu? Šviesa užsidega, ji lesa, užgęsta – miega. Jokio lakstymo, jokios erdvės, jausmų, naujų patyrimų... Kas tada yra jos kiaušinyje? Aišku, žiūrint materialistiniu požiūriu, ten jokio skirtumo, tie patys baltymai. Bet tai nėra natūralu, tai nėra gamtos sukurta,“ – sakė Vytis Kondreckas, ekologiškų prekių parduotuvės „Holos“ savininkas.
„Visi grįžta prie senų, gerų užmirštų dalykų. Tai yra pigiau galų gale. Juk dirbtinai auginamos vištos padėtas kiaušinis, kol pasiekia parduotuvę, yra vis apmokestinamas ir apmokestinamas. O iš žmogaus, auginančio savo ūkelyje vištas, kiaušinių galite nusipirkti tikrai pigiau,“ – sako Vytis Kondreckas.
Taip pat pigiau auginti svogūnų, česnakų laiškus, prieskonines žoleles ant palangės. Jei prie namų yra žemės plotelis, galite auginti daržoves. Nors ekologai pripažįsta, kad gyvenant didmiesčiuose išlikti ekologiškam yra sunkiau nei gyvenant kaime.
Beje, kai kurie, pasiklausę šios rekomendacijos, išsikelia gyventi į užmiestį. Taip žmonės sutaupo du kartus – pigesnis būsto įsigijimas ir pigesnis maistas, kurį gali užsiauginti pats. O ką jau kalbėti apie švarią gamtą ir tylą...
Vilniaus Tymo turguje ir kitose vietose, kur prekiaujama ekologiškais produktais, galima sutikti įvairių prekeivių. Suvokus, kad viskas, pažymėta žodžiu „ekologiška“, geriau perkama, atsirado tokių, kurie bando tuo pasinaudoti. Skandinavijos šalyse svečiavęsis ūkininkas Valdas Kavaliauskas sako, kad norvegai jau turi naują problemą – atskirti pelus nuo grūdų. „Tikrai nesunku prekybininkams apklijuoti produktą visokiais užrašais su žodžiu „eko“. Jei žmogus bus neatidus, jis bus apgautas. Norvegijoje jau tai daroma. Šiuo atveju, gal tiktų taisyklė – būk budrus ir tavęs neapgaus,“ – sakė ūkininkas iš Varėnos.
„Siūlau viską pasigaminti pačiam. Juk pati gamyba niekada nebus ekologiška, nes vis dėlto tai gamyba. Todėl raginu mažinti buvimo mieste laiką, pereiti į kaimus, ūkius. Ir tiesiog mažiau vartoti,“ – sako Jolanta Laurynė, ekologiškų produktų prekybos UAB „Sanga“ direktorė.
„Praėjusių metų viduryje įkūrėme Užupyje pirmąjį ekologiškų prekių turgų. Tai buvo didelė naujiena ir žmonės žiūrėjo atsargiai. Dabar kiekvieną ketvirtadienį susirenka tikrai nemažai žmonių. Jie ne tik perka, o prekeiviai ne tik parduoda. Vyksta bendravimas, pokalbiai apie mitybą, ekologiją ir, aišku, gyvenimą,“ – šypsosi Tymo turgaus įkūrėjas Vytautas Ratkevičius.
Pavienių asmenų ir Tatulos programos ekologiškuose turguose galima įsigyti obuolių, daržovių, medaus ir kitų bičių produktų, košių, ekologiškos duonos ir rūkytų mėsos gaminių. Tymo turguje prekiaujama kiaušiniais bei pienu. Smaližiai ras ir ekologiškų sausainių.
„Tymo turgus Užupyje sukėlė ekologiškų parduotuvių bangą. Šiuo metu rajone jau yra penkios ekologiškos parduotuvės, kurios prekiauja kosmetika, rūbais ir kitomis ekologiškomis prekėmis. Man džiugu, kad Užupis tampa progresyviai mąstančių žmonių susitikimo vieta,“ – teigė turgaus įkūrėjas Ratkevičius. Jis prisipažino, kad, prieš įkuriant turgų, tekdavo kelias dienas važinėti po įvairias parduotuves renkantis tinkamą, ekologišką ir natūralų maistą. Galiausiai Ratkevičiaus šeimyna nusprendė, jog privalo būti viena erdvė, kurioje ekologiškas idėjas puoselėjantis žmogus galėtų nusipirkti viską, ko jam reikia kasdien.
Šiuo metu Vilniuje ir kituose miestuose nuolat vyksta ekologiškų produktų turgūs. Sostinėje yra 12 ekologinių ūkininkų turgelių. „Pirkdami iš ekologiškai ūkininkaujančio žmogaus, mes remiame smulkų ar stambesnį Lietuvos gamintoją, taip pat užtikriname tam tikro šalies žemės ploto ekologiškumą. Taip pat noriu tikėti, kad ekologiška mada padės mums dažniau sustoti ir išmokys mus gyventi be materialistinio gyvenimo „privalomų“ atributų,“ – sakė Vytis Kondreckas.
· saugoti mus supančią aplinką (nenaudoti sintetinių pesticidų, trąšų, vaistų ir kitų cheminių medžiagų, tinkamai tvarkyti ir naudoti organines atliekas, prieš piktžoles, ligas ir kenkėjus naudoti agrotechnines priemones ir natūralius gamtoje gyvenančius jų priešus);
· kurti ir palaikyti uždarus maisto medžiagų ( anglies, azoto ir kt.), apytakos ciklus apykaitinių procesų grandinėje – dirva – augalai – gyvūnai vystant mišrius augalininkystės – gyvulininkystės ūkius;
· išsaugoti ir didinti dirvožemio derlingumą (pasirinkti kiek galima didesnę augalų įvairovę, augalus auginti sėjomainoje, naudoti organines trąšas);
· taupiai naudoti materialinius ir energetinius išteklius (auginti ankštinius augalus kaip azoto šaltinį, minimalizuoti žemės dirbimą ir kt.).
I. Sveika.
Ekologiškų žemės ūkio ir maisto produktai pasižymi maistingumu bei geromis savybėmis. Juose yra daugiau vitamino C ir būtiniausių mineralų: kalcio, magnio ir chromo taip pat antioksidantų nuo vėžio.
II. Saugu. Nėra kenksmingų cheminių medžiagų.
Ekologiški žemės ūkio ir maisto produktai neužteršti sunkiaisiais metalais, pesticidų likučiais nitratų pertekliumi, antibiotikais, hormonais, jų sudėtyje nėra sintetinių maisto priedų.
III. Ekologiški žemės ūkio ir maisto produktai nėra genetiškai modifikuoti.
Pagal Lietuvoje galiojančias Ekologinio žemės ūkio taisykles, kurios suderintos su Europos Sąjungos dokumentais: reglamentais 2092/91, 1804/99, 331/2000 ir kt. genetiškai modifikuoti javai ir ingredientai neleidžiami.
IV. Gyvulių gydymas ir profilaktinė veterinarija.
Ekologiniame gyvulininkystės ūkyje gyvulius galima gydyti augalinės, gyvulinės ar mineralinėmis medžiagomis. Gydant gyvulius, šiems vaistams teikiama pirmenybė prieš chemiškai susintetintus veterinarinius vaistus arba antibiotikus.
V. Griežti reikalavimai.
Ekologiškas produktas visada bus paženklintas etikete, kurioje yra svarbiausia informacija: ekologiškų produktų sertifikavimo ženklas, gamintojas, jo sertifikavimo numeris, sertifikavimo darbus atlikusi sertifikavimo įstaiga. Ekologiškų produktų gamyba yra griežtai reguliuojama pagal Ekologinio žemės ūkio taisyklių reikalavimus.
VI. Dėmesys laukinei gamtai.
Laikantis aplinkosauginių reikalavimų augalininkystei bei gyvulininkystei, geriau apsaugota aplinka - vanduo ir dirvožemis. Žmogus privalo garantuoti, kad vandens telkinyje ar miške esančios retų augalų ar laukinių gyvūnų rūšys jo žemėje bus išsaugotos ir prižiūrimos.
VII. Skanu.
Daugelis žmonių renkasi ekologišką produkcija, kadangi, kaip jie sako, ji skanesnė. Ekologiški produktai pasižymi maistingumu bei geromis skonio savybėmis.
VIII. Svarbiausia.
Vartodamas ekologiškus produktus, netiesiogiai saugai aplinką nuo jos naikinimo.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauSkausmingą raumenų įsitempimą, vadinamąjį raumenų mėšlungį, ko gero, jautėte kiekvienas. Mėšlungis - tai nevalingas raumenų, dažniausiai šlaunų, blauzdų ar pėdų raumenų, susitraukimas. Tai ne tik nemaloni būsena, ypač jei ji kartojasi dažnai, bet ir ženklas, kad organizme kažkas sutriko....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauNuo rugpjūčio pabaigos iki spalio vidurio akį traukia krūmokšniai žaliomis šakelėmis, kurios lyg karoliukais nusagstytos smulkiomis oranžinėmis uogelėmis. Tai – šaltalankiai. Apie šiuos unikalius vaisius ir jų naudą sveikatai pasakoja Lietuvos šaltalankių augintojų asociacijos prezidentė Daiva Kvedaraitė ir ilgametis šaltalankių produktų kūrėjas, augintojas ir tyrinėtojas Evaldas Geištoraitis....
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę