){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Svarbu nepamiršti būti gryname ore. Fiziniam aktyvumui reikėtų skirti po pusę ir daugiau valandos per dieną. Miegoti reikia ne mažiau kaip 7 valandas per parą, tačiau miego poreikis kiekvienam žmogui individualus. Vienam gali reikti 7 valandų, kitam 9 ar net 10 valandų, kad jaustųsi išsimiegojęs. Miegant sparčiausiai vyksta organizmo atsinaujinimo procesai – senos ląstelės pakeičiamos naujomis. Šis procesas tęsiasi ir atsibudus, tačiau ne taip efektyviai. Nepakankamai ilsintis, organizme gaminama daugiau streso hormonų, kurie neigiamai veikia ir mūsų imuninę sistemą.
Nerūkykite, saikingai vartokite alkoholį.
Reguliariai maitinkitės. Per dieną moterys turėtų su maistu gauti 2000 kilokalorijų, o vyrai apie 2500 kcal. Valgykite 3–4 kartus per dieną kas 4–6 valandas. Tarp šių valgymų galėtumėte suvalgyti nekaloringų užkandžių, pavyzdžiui, kokį nors vaisių ar jogurto indelį.
Imunitetas bus stiprus, jei subalansuosite savo kasdieninę mitybą. Probiotikai – tai organizmui naudingos bakterijos („gerosios“ bakterijos), kurios pagerina virškinimą ir sustiprina imuninę sistemą. Vartojamuose probiotikų produktuose daugiausia yra dviejų grupių bakterijų: pieno rūgšties bakterijų (Lactobacillus) ir bifidobakterijų (Bifidobacterium). Jų natūraliai yra ir paprastuose rauginto pieno produktuose, tokiuose kaip jogurtas ar kefyras. Probiotikuose būna subalansuota bakterijų sudėtis, juos gamina įmonės, turinčios didžiulius institutus, kurie atlieka įvairiausius tyrimus su probiotikais. Svarbu probiotinius produktus vartoti reguliariai.
Žmonės, kurie dėl laktozės netoleravimo privalo vengti pieno, geriau toleruoja probiotinius pieno produktus. Pieno rūgšties bakterijos padeda virškinti pieno cukrų – laktozę.
Imunitetą stiprina žuvų taukai, o tiksliau omega 3 riebalų rūgštys. Norint gauti pakankamą omega 3 riebalų rūgščių kiekį, užtenka kartą per savaitę suvalgyti riebios žuvies, pavyzdžiui, lašišos, skumbrės, sardinės, silkės. Šių rūgščių taip pat yra riešutuose. Kurie nevalgo žuvies, rekomenduojami žuvų taukai, turintys omega 3 (paros norma 1 gramas).
Imunitetui stiprinti tinkamos ir liaudies sugalvotos priemonės, pavyzdžiui, medus, tačiau realiai jo reikia suvalgyti labai daug, kad iš tikrųjų būtų poveikis mūsų imuninei sistemai. Efektyviau bus, jei medų valgysime su citrina.
Vitamino C, kuris svarbus mūsų imuninei sistemai, daug yra citrusiniuose vaisiuose. Tai jau minėta citrina, apelsinai ir kt. Naudingi kiviai, obuoliai, vynuogės. Šių vaisių reikia valgyti daugiau, jei susirgote virusine infekcija.
Organizmui labai svarbios vitamino C antioksidacinės savybės. Šių savybių dėka askorbo rūgštis reaguoja su kenksmingomis medžiagomis, kol šios dar nespėjo pakenkti kitoms veikliosioms medžiagoms (tarp jų kitiems vitaminams). Vitaminas C taip pat dalyvauja įvairių svarbių medžiagų sintezėje (pvz., hormonų, tulžies rūgščių, karnitino). Neginčijamas ir visų žinomas jo teigiamas poveikis imuninei sistemai.
Imbieras pasižymi antibakterinėmis savybėmis. Rekomenduojama gerti imbiero arbatą.
Rudeniniai vaisiai, tokie kaip petražolės, svogūnai, porai, paprikos, stiprina imunitetą ir saugo nuo slogos ir peršalimo. Česnakas pasižymi antibakterinėmis savybėmis, tačiau česnaką svarbu vartoti kasdien, o ne epizodiškai.
Imuniteto silpnumą rodo dažnos kvėpavimo takų infekcijos, sukeliančios peršalimą, slogą.
Jeigu peršalote, patariama likti namuose, nes taip greičiau pasveiksite, be to, neperduosite infekcijos kitiems žmonėms.
Naudingi ežiuolės turintys ekstraktai, kurie susirgus padeda greičiau atgauti jėgas. Į augalinių preparatų sudėtį dažniausiai įeina vitaminas C, ežiuolė ir cinkas. Ežiuolė pasižymi imunostimuliuojamuoju veikimu, padidindama baltųjų kraujo kūnelių skaičių kraujyje ir aktyvuodama granuliocitus. Ežiuolės ekstraktai sudaro nespecifinį imunitetą ir vartojami peršalimo ligų profilaktikai ir joms gydyti.
Organizmo galimybes priešintis įvairiausioms ligoms padidina įvairūs imuniteto reguliatoriai (moduliatoriai). Iš tokių paminėtinas kininis kordicepsas (Cordyceps sinensis). Tai medicininis grybas, apie 1,5 tūkstančio metų vartojamas tradicinėje kinų medicinoje. Jo sudėtyje yra daug biologiškai veiklių medžiagų (oligo- ir polisacharidų, būtinųjų aminorūgščių, baltymų, sterolių, sočiųjų ir nesočiųjų riebalų rūgščių, nukleotidų), įvairiapusiškai stiprinančių organizmą, ypač imuninę sistemą. Kordicepso milteliuose randamas ypatingas nukleotidas – kordicepinas, įsiterpiantis į bakterijų bei virusų DNR ir stabdantis jų dauginimąsi.
Sveika gyvensena ir tinkama mityba padeda stiprinti imunitetą. Būkite sveiki ir stiprūs!
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauSkausmingą raumenų įsitempimą, vadinamąjį raumenų mėšlungį, ko gero, jautėte kiekvienas. Mėšlungis - tai nevalingas raumenų, dažniausiai šlaunų, blauzdų ar pėdų raumenų, susitraukimas. Tai ne tik nemaloni būsena, ypač jei ji kartojasi dažnai, bet ir ženklas, kad organizme kažkas sutriko....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauNuo rugpjūčio pabaigos iki spalio vidurio akį traukia krūmokšniai žaliomis šakelėmis, kurios lyg karoliukais nusagstytos smulkiomis oranžinėmis uogelėmis. Tai – šaltalankiai. Apie šiuos unikalius vaisius ir jų naudą sveikatai pasakoja Lietuvos šaltalankių augintojų asociacijos prezidentė Daiva Kvedaraitė ir ilgametis šaltalankių produktų kūrėjas, augintojas ir tyrinėtojas Evaldas Geištoraitis....
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
tai projektas apie sveiką gyvenseną ir nuostabią galimybę susigrąžinti sveikatą Tiens produkcijos pagalba.