Iš tiesų žinoma pakankamai daug. Ne tik apie jų poveikį bendrai visam organizmui, bet ir širdies ir kraujagyslių sistemai. Jau seniai pastebėta, kad tie, kurių mityboje vyrauja vadinamoji Viduržemio jūros dieta, t.y. valgo daug žuvies, jūros gėrybių, rečiau serga širdies ir kraujagyslių ligomis ir rečiau nuo šitos sistemos ligų miršta.
Būtent todėl Jungtinių Amerikos Valstijų širdies asociacijos ir Europos kardiologų draugijos rekomendacijose akcentuojama, kad omega-3 riebalų rūgščių vartojimas pirminės profilaktikos tikslu, kitaip sakant, kad žmogus nesusirgtų, yra būtinas.
· Omega-3 polinesočiosios riebalų rūgštys padeda palaikyti normalią širdies veiklą, sumažina insulto tikimybę.
· Mažina cholesterolio kiekį kraujyje, saugo kraujagyslių sieneles nuo aterosklerozinių plokštelių susidarymo.
· Kraujagyslės tampa elastingesnės, mažėja kraujospūdis, skystėja kraujas, mažėja „blogojo“ cholesterolio kiekis kraujyje.
· Polinesočiosios riebalų rūgštys lėtina senėjimo procesus, skatina hormonų ir fermentų sintezę.
· Omega 3 grupės riebalų rūgštys nesigamina žmogaus organizme, jos turi būti gaunamos su maistu.
Visai neseniai buvo pristatyti skaitlinio tyrimo duomenys, kurie įrodė omega 3 riebalų rūgščių naudą antrinei širdies ligų profilaktikai.
Kai žmogus jau persirgo kokia širdies liga, pavyzdžiui, miokardo infarktu ar jam šuntuotos kraujagyslės, tai pastangos apsaugoti jį nuo ligos pasikartojimo ar būklės pablogėjimo ir vadinama antrine profilaktika.
Didžiausias iš tyrimų buvo atliktas Italijoje – GISSI – Prevenzione (it. Gruppo Italiano per lo Studio della Sopravvivenza nell´Infarto miocardico). Tyrime dalyvavo 11 234 pacientai, 3 mėnesių laikotarpiu persirgę miokardo infarktu ir antrinei profilaktikai ilgą laiką (apie 3,5 metų) vartoję arba išgrynintų omega 3 RR etilo esterių (EPR ir DHR (1,2:1)), arba 300 mg vitamino E, arba abiejų kartu, arba buvo įprastai gydomi po miokardo infarkto, be omega-3 RR ar vitamino E.
Peržiūrėjus ir išanalizavus duomenis pastebėta, kad tose dvejose grupėse, kurios vartojo omega 3, penktadaliu sumažėjo bendras mirštamumas nuo širdies kraujagyslių ligų, pasitaikė 74 proc. mažiau staigios mirties atvejų. Tai labai rimti omega 3 riebalų rūgščių poveikio širdies ir kraujagyslių sistemai naudos įrodymai.
Paprasčiausiai – valgyti riebią, jūrinę žuvį. Tai lašiša, skumbrė, sardinė, upėtakis, otas. Lietuvoje, deja, nėra tradicijos kasdien praturtinti savo valgiaraštį žuvimi. Nesame pietiečiai. Taip pat suvokiu, kad tokios žuvies ne visi gali įsigyti, juk ji nėra pigi. Per savaitę racione turi būti bent dvi žuvies porcijos. Be to, niekas nėra tikras, ar ta žuvis, kurią įsigyjame prekybos centruose, yra tik sveikatą nešanti... Todėl žmonėms, sergantiems širdies kraujagyslių ligomis ar jau sirgusiems jomis, visuomet rekomenduoju papildomai vartoti omega 3 riebalų rūgštimis praturtintus maisto papildus.
Jeigu žmogus persirgęs kokia širdies kraujagyslių liga, jam papildomai būtinai reikia pasitelkti ir maisto papildus su omega 3 riebalų rūgštimis.
Mano anksčiau paminėtame tyrime buvo pastebėta, kad teigiamą naudą darančių omega-3 grynųjų rūgščių turi būti gaunama 800 mg per parą. Dar svarbu, kad tarp EPR ir DHR (tai sudedamųjų omega 3 frakcijų pavadinimų trumpiniai) turi būti tinkamas santykis. 1,2:1 santykiu pagaminti maisto papildai turi teigiamą įtaką antrinei širdies ligų prevencijai. Aš rekomenduoju atkreipti dėmesį į Omega Defend preparatą, kurio dvi kapsulės per dieną ir užtikrina reikiamą prevencinę dozę.
Taip pat, manau, vyresnio amžiaus žmonėms turėtų būti aktualu tai, kad Omega Defend parduodamas patrauklia kaina – 36 litai. Kiti panašios sudėties preparatai yra gerokai brangesni, ir ne visi galėtų juos nusipirkti.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauSkausmingą raumenų įsitempimą, vadinamąjį raumenų mėšlungį, ko gero, jautėte kiekvienas. Mėšlungis - tai nevalingas raumenų, dažniausiai šlaunų, blauzdų ar pėdų raumenų, susitraukimas. Tai ne tik nemaloni būsena, ypač jei ji kartojasi dažnai, bet ir ženklas, kad organizme kažkas sutriko....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauNuo rugpjūčio pabaigos iki spalio vidurio akį traukia krūmokšniai žaliomis šakelėmis, kurios lyg karoliukais nusagstytos smulkiomis oranžinėmis uogelėmis. Tai – šaltalankiai. Apie šiuos unikalius vaisius ir jų naudą sveikatai pasakoja Lietuvos šaltalankių augintojų asociacijos prezidentė Daiva Kvedaraitė ir ilgametis šaltalankių produktų kūrėjas, augintojas ir tyrinėtojas Evaldas Geištoraitis....
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę