){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Kai kūnas perkaista, sutrinka organizmo termoreguliacijos mechanizmai. Perkaisti galima ne tik būnant tiesioginiuose saulės spinduliuose ar karštoje erdvėje. Perkaisti galima, kai yra aukšta oro temperatūra, didelė santykinė oro drėgmė, kai būnama nevėdinamose patalpose ar kai labai daug ir sunkiai dirbama karštos aplinkos sąlygomis (pvz., šiltnamyje, atliekant lauko darbus ir t.t.).
Perkaitimo požymiai atsiranda staiga. Tikrai juos pastebėsite. Pakilus kūno temperatūrai (daugiau 38° C), atsiranda galvos skausmai, mieguistumas, žiovulys, sutrinka pusiausvyra, kalba tampa nerišli, parausta veidas, padažnėja pulsas (110–160 k./min.), kvėpavimas tampa sunkesnis.
Perkaisti ypač pavojinga sergantiesiems sunkiomis lėtinėmis ligomis, išsekusiems ligoniams, vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms, karščiuojantiesiems, nutukusiems, kuriems sutrikusi skydliaukės funkcija.
Mama, liepdavusi vaikystėje einant į lauką nepamiršti kepurės, buvo teisi. Vasarą būtina saugoti galvą nuo tiesioginių saulės spindulių. Jei nepridengta galva ilgesnį laiką būna saulėje, įšyla galvos smegenų dangaluose esantys kraujo indai, jie plečiasi, didėja intrakranijinis slėgis kaukolėje, dėl to vystosi smegenų hiperemija.
Simptomai gana panašūs į kūno perkaitimo požymius: skauda galvą, atsiranda spengimas ausyse, pykina, apima apatija, suglembama, galima netekti sąmonės.
Gausiai prakaituojant organizmas netenka daug skysčių drauge su ištirpusiomis druskomis. Dėl to gali sutrikti raumenų dirglumas ir išsivystyti jų traukuliai. Todėl, esant karštoje aplinkoje ilgesnį laiką ir gausiai prakaituojant, būtina kompensuoti skysčių ir elektrolitų balansą, geriant mineralizuotą ar pasūdytą vandenį.
Aplinkos temperatūrai kylant, kraujas, plūsdamas į oda, padidina prakaitavimą. Prakaitas pro odą atiduoda šilumą aplinkai ir apsaugo organizmą nuo perkaitimo. Prakaite yra natrio chlorido, todėl jis sūroko skonio. Svarbu nestabdyti prakaitavimo, nes, garuodamas nuo odos, prakaitas atvėsina kūną. Prakaitavimas padidėja ir fizinio krūvio metu – taip organizmas į aplinką atiduoda šilumą, kuri pasigamina raumenims dirbant. Labiau prakaituoja turintys antsvorio žmonės, nes kūnas per riebalų sluoksnį sunkiau aplinkai atiduoda šilumos perteklių. Nedirbdamas žmogus per parą vėsioje aplinkoje išprakaituoja iki 500 ml prakaito.
Prakaitavimo intensyvumas priklauso nuo aplinkos temperatūros – kuo aplinkoje šilčiau, tuo daugiau prakaituojama. Mūsų klimato zonoje per parą išprakaituojama nuo 250 ml iki 5 litrų. Intensyviai sportuojant ir esant aukštai aplinkos temperatūrai, išprakaituojama iki 8–10 litrų per parą.
Gausiai prakaituojant netenkama daug skysčių, druskų, todėl gali sutrikti širdies ir kitų organų veikla, varginti mėšlungis. Derėtų gerti natūralius mineralinius negazuotus vandenis.
Specialistai teigia, kad mineraliniuose vandenyse ištirpusių įvairių mineralinių medžiagų sudėtis ir lemia mineralinio vandens kokybę bei naudą žmogaus organizmui. Vienintelis mūsų šalyje vidutinės mineralizacijos iš 689 m gylio kalcinis magninis sulfatinis mineralinis vanduo – Tichė.
Nustatyta, kad Tichė yra fiziologiškai tinkamas žmogaus organizmui mineralinis vanduo.
Išgėręs 1 litrą mineralinio vandens Tichė, suaugęs žmogus per parą gaus 20 proc. kalcio ir 16 proc. magnio rekomenduojamos paros normos. Vaikas, išgėręs pusę litro mineralinio vandens Tichė, gaus 30 proc. magnio ir 50 proc. kalcio rekomenduojamos paros normos.
Vienintelis mūsų šalyje vidutinės mineralizacijos sulfatinis kalcinis magninis vanduo Tichė išgaunamas iš giluminio šaltinio, esančio net 689 metrų gylyje ir maistui skirtais nerūdijančio plieno vamzdžiais, be sąlyčio su oru ir be sulaikymo talpose, tiesiai iš žemės versmės atiteka į pilstymo automatą ir butelius.
Prekybos centruose ieškokite naujienos – silpnai gazuoto natūralaus mineralinio vandens Tichė bei funkcinių produktų grupės „Mona Plius“.
• Žmogui kasdien reikia išgerti 2–3 litrus vandens.
• Žmogaus organizmui kasdien reikia 10 litrų. Jį pasigamina pats, endogeniniu būdu: su seilėmis – 1,5 litro, 1,5 litro pagamina skrandžio sultys, 0,7 litro – kasa, 3 litrus – žarnynas, 0,5 – tulžis.
• Vandens paviršiuje yra nepaprastai didelė molekulių įtampa. Todėl jo paviršiumi gali lengvai bėgioti kai kurie vabzdžiai.
• Vandenį sudaro vandenilis ir deguonis. Vandenilio yra trys izotopai – lengvas, sunkus, ypač sunkus. Deguonį sudaro taip pat trys – vieno molekulinis svoris – 16, kito – 17, trečio – 18. Taigi vanduo yra keturiasdešimt dviejų medžiagų mišinys. Didžiausią dalį sudaro lengvasis vanduo.
• Skubiai išneškite žmogų iš karštos aplinkos.
• Paguldykite pavėsyje ar vėsioje aplinkoje.
• Atsagstykite drabužius.
• Paguldykite ant nugaros.
• Kojas šiek tiek pakelkite. Taip pagerės galvos ir širdies kraujotaka.
• Būtina žmogų šaldyti – pasinaudokite sudrėkinta (37 oC ) paklode, rankšluosčiu, šaltu kompresu, ledu.
• Jei žmogus sąmoningas – duokite gerti vandens.
• Skubiai kreipkitės į medikus.
• Kad nesutriktų elektrolitų, kalio, natrio, kalcio pusiausvyra, patartina vartoti daug skysčių.
• Gerkite mineralinį vandenį.
• Skysčius reikia gerti nuolat, po truputį, visą dieną ir nelaukti, kol ims kamuoti troškulys.
• Patartina daugiau valgyti skystų produktų, lengviau pasisavinamų liesų pieno produktų, daugiau vartoti vaisių ir daržovių.
• Kylant kūno temperatūrai, organizmas stengiasi išspinduliuoti energiją, todėl nereikėtų storai rengtis, geriausiai rinktis šviesius, nesintetinius drabužius, nepamiršti galvos apdangalo.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauSkausmingą raumenų įsitempimą, vadinamąjį raumenų mėšlungį, ko gero, jautėte kiekvienas. Mėšlungis - tai nevalingas raumenų, dažniausiai šlaunų, blauzdų ar pėdų raumenų, susitraukimas. Tai ne tik nemaloni būsena, ypač jei ji kartojasi dažnai, bet ir ženklas, kad organizme kažkas sutriko....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauNuo rugpjūčio pabaigos iki spalio vidurio akį traukia krūmokšniai žaliomis šakelėmis, kurios lyg karoliukais nusagstytos smulkiomis oranžinėmis uogelėmis. Tai – šaltalankiai. Apie šiuos unikalius vaisius ir jų naudą sveikatai pasakoja Lietuvos šaltalankių augintojų asociacijos prezidentė Daiva Kvedaraitė ir ilgametis šaltalankių produktų kūrėjas, augintojas ir tyrinėtojas Evaldas Geištoraitis....
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę