){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Apie 2–2,5 litro. Tačiau, jeigu skysčių netekta papildomai, vandens reikia daugiau. Skysčių netenkama, kai:
- yra dideli karščiai,
- gausiau prakaituojama,
- sportuojant,
- vemiant ir viduriuojant.
Vanduo yra pagrindinė kūno sudedamoji dalis. Vanduo sudaro apie 65 proc. suaugusio žmogaus kūno masės, vaiko – apie 75 proc. Tai, kad daugiau nei esame pusiau iš vandens, rodo, koks svarbus mūsų savijautai yra vanduo. Taip pat vanduo yra geras tirpiklis, organizme jis dalyvauja gausybėje reakcijų: medžiagų apykaitos, fermentų, hormonų gamybos. Vanduo leidžia iš ląstelės ir į ląstelę pernešti tam tikras medžiagas.
Nuo to, kiek vandens mes gauname kasdien, priklauso medžiagų apykaita, todėl vandens apykaitos sutrikimai organizme yra greitai užfiksuojami, ir žmogui tai pasireiškia troškuliu.
Gali. Jei žmogus ilgą laiką nereaguoja į savo troškulį, organizmas priverstas galvoti, kaip jam išgyventi. Esamą organizme vandens kiekį jis pertvarko pagal savo poreikius. Dažniausiai didesni vandens kiekiai atiduodami ląstelėms, todėl sumažėja neląstelinio vandens.
Jeigu yra ilgą laiką vandens kiekis mažesnis, gali išsivystyti:
- inkstų akmenligė,
- tulžies pūslės akmenligė,
- polinkis į vidurių užkietėjimą,
- atsiranda sąnarių skausmai, nes, pritrūkus neląstelinio vandens, stinga sąnarinio skysčio, ir kremzlė ima irti.
Teisingas. Juk vandens netenkame ne tik prakaituodami (vasarą prakaituojame gausiau), bet ir tiesiog kvėpuodami. Mūsų iškvepiamame ore yra vandens garai, tad kompensuoti šį vandenį, mums reikia papildomo pusės litro vandens kasdien.
Net jeigu nejuntame, kad prakaituojame, iš organizmo išgaruoja apie pusė litro vandens. Vasarą prakaituojame itin gausiai, todėl turėtume vartoti daugiau vandens, kad organizme nebūtų sutrikdyta skysčių pusiausvyra.
Geriant vien paprastą vandenį, nebus atnaujintas mikroelementų balansas. Juk prakaituojant su vandeniu iš organizmo pasišalina ir kai kurie mums labai svarbūs elementai – kalis, magnis, natris, kalcis, chloridai sulfatai. Kai organizme trūksta šių elementų, gali atsirasti įvairių aritmijų, pavyzdžiui, prieširdžių virpėjimas, priešlaikiniai širdies susitraukimai.
Norint normalizuoti šį mikroelementų kiekį, nepakanka gerti paprastą vandenį. Reikia gerti ir mineralinį vandenį. Sergantiesiems širdies ligomis vasarą ypač rekomenduojamas mineralinis vanduo.
O
ląstelinį
Jo yra kiekvienoje organizmo audinio ląstelėje. Šio vandens sandara, mikroelementų, metalų kilmė yra maždaug nekintama. Bent jau organizmas stengiasi ją išlaikyti tokią, kokia ji turi būti.
neląstelinį
Tai:
1) laisvas – kraujas, prakaitas,
2) audinių vanduo – tarp ląstelių esantis audinių skystis.
Specialistai teigia, kad natūraliuose mineraliniuose vandenyse ištirpusių įvairių mineralinių medžiagų sudėtis ir lemia mineralinio vandens kokybę bei naudą žmogaus organizmui. Vienintelis mūsų šalyje vidutinės mineralizacijos natūralus mineralinis vanduo iš 689 m gylio gręžinio – TICHĖ, turintis kalcio, magnio ir sulfatų
Lietuvos gydytojų sąjungos pirmininkas Liutauras Labanauskas bei jo vadovaujama gydytojų komanda atliko įvairių tyrimų su mineraliniu vandeniu TICHĖ: „Saugios
mitybos fondas, kurį sudaro visi geriausi šalies mitybos, dietologijos, gastroeneterologijos specialistai, vertino natūralų mineralinį vandenį TICHĖ, t. y. analizavo visas jo savybes. Nustatyta, kad tai fiziologiškai tinkamas žmogaus organizmui natūralus mineralinis vanduo. Mūsų turimais duomenimis, šis natūralus mineralinis vanduo yra geros kokybės, saugus. Jį visi gali drąsiai vartoti nesibaimindami, kad bus bėdų dėl užterštumo ar užkrėstumo“, – sako Europos specialistai.
Išgėręs 1 litrą natūralaus mineralinio vandens TICHĖ, suaugęs žmogus per parą gaus 20 proc. kalcio ir 16 proc. magnio rekomenduojamos paros normos. Vaikas, išgėręs pusę litro natūralaus mineralinio vandens TICHĖ, gaus 30 proc. magnio ir 50 proc. kalcio rekomenduojamos paros normos.
„Vienintelis mūsų šalyje vidutinės mineralizacijos natūralus vanduo, išgaunamas giluminiu gręžiniu iš 689 m gylio, turintis kalcio magnio ir sulfatų, maistui skirtais nerūdijančio plieno vamzdžiais, be sąlyčio su oru ir be sulaikymo talpose, tiesiai iš žemės versmės atiteka į pilstymo automatą ir butelius“.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauSkausmingą raumenų įsitempimą, vadinamąjį raumenų mėšlungį, ko gero, jautėte kiekvienas. Mėšlungis - tai nevalingas raumenų, dažniausiai šlaunų, blauzdų ar pėdų raumenų, susitraukimas. Tai ne tik nemaloni būsena, ypač jei ji kartojasi dažnai, bet ir ženklas, kad organizme kažkas sutriko....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauNuo rugpjūčio pabaigos iki spalio vidurio akį traukia krūmokšniai žaliomis šakelėmis, kurios lyg karoliukais nusagstytos smulkiomis oranžinėmis uogelėmis. Tai – šaltalankiai. Apie šiuos unikalius vaisius ir jų naudą sveikatai pasakoja Lietuvos šaltalankių augintojų asociacijos prezidentė Daiva Kvedaraitė ir ilgametis šaltalankių produktų kūrėjas, augintojas ir tyrinėtojas Evaldas Geištoraitis....
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę