){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Sveikos mitybos principai yra aprašyti daugelį kartų. Čia supažindinsime su principais, kurie svarbūs senėjimo prevencijos prasme.
Per dieną mažais gurkšneliais išgerkite 8–10 stiklinių vandens, tačiau valgydami daug negerkite, nes „išplausite“ skrandžio sultis ir virškinti maistą gali būti sunkiau. Gerkite keletą puodelių žaliosios arbatos per dieną. Žaliąją arbatą plikykite ne verdančiu, o 70 laipsnių temperatūros vandeniu. Oksidantai, polifenoliai ir katechinai, esantys žalioje arbatoje, apsaugo nuo ląstelių senėjimo ir išsigimimo. Naudokite skirtingas Lietuvoje augančių vaistingųjų augalų arbatas, jų didelis pasirinkimas vaistinėse. Negerkite angliarūgštės prisotintų gėrimų. Jie gali keisti kraujo rūgščių ir šarmų balansą ir dirginti gleivinę.
Per dieną suvalgykite ne mažiau kaip 5 vaisius (geriau skirtingus) ir 400–500 g daržovių. Vaisius ir daržoves vartokite kuo skirtingesnių spalvų. Vartokite juos kaip užkandžius. Negardinkite salotų riebiais padažais. Nemaišykite blogiau besiderinančių produktų: pavyzdžiui, mėsos ar žuvies su bulvėmis ar kitais labai krakmolingais angliavandeniais. Ją valgykite tik su daržovėmis.
Saldumynų, cukraus, bandelių, baltos duonos ir t.t. Greitai pasisavinamas cukrus padidina jūsų insulino kiekį, kuris savo ruožtu sumažina cukraus kiekį kraujyje, taip padidindamas apetitą ir sukeldamas silpnumą, energijos stoką ir padidėjusį saldumynų poreikį. Po kiek laiko jūs pajusite, kokią žalą jums darydavo šie produktai. Greitai pasisavinamus angliavandenius keiskite kuo lėčiau pasisavinamais – rupia sveika juoda duona, grikių ir kitas košėmis, natūraliais dribsniais, obuoliais, citrusiniais vaisiais, abrikosais, slyvomis (taip pat ir džiovintomis).
Pamėkite liesą varškę, raugintas pasukas (netinka tik jautriems žmonėms). Tai produktai, neturintys nereikalingų riebalų ir angliavandenių ir aprūpinantys mūsų organizmą baltymais bei reikalingais mineralais. Tačiau naudodami pieno produktus nepersistenkite. Ypač neraugintas pienas daugeliui žmonių sukelia alergiją, tad jo reikėtų vengti. Taip pat pienas turi palyginti daug riebalų, kurių mes paprastai valgydami neįvertiname. Venkite riebių fermentuotų sūrių, o tokių yra dauguma (40–50 proc. riebumo). Nenaudokite grietinės, keiskite ją liesu jogurtu. Taip pat epidemiologiniais tyrimais įrodyta, kad gausesnis pieno produktų vartojimas didina širdies ir kraujagyslių ligų ir net osteoporozės (kaulų retėjimo) paplitimą. Tikslių mechanizmų dar nėra žinoma, tačiau stenkitės to išvengti. Pieno (ir mėsos) produktus galite keisti sojos produktais (jogurtu, tofu, mėsos pakaitalais), o jų jau atsiranda ir Lietuvos parduotuvėse. Soja dėl joje esančių izoflavonoidų ir kitų naudingų medžiagų didina gerojo cholesterolio kiekį ir saugo nuo estrogenų nulemto vėžio vystymosi.
Jų rasite riebioje žuvyje (iš jūrinių žuvų stenkitės rinktis smulkesnes, nes jos mažiau užterštos sunkiaisiais metalais), alyvuogių aliejuje, žuvų taukuose, sėmenų aliejuje. Omega-3 riebalų rūgštys svarbios ne tik širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikai, bet ir gerina smegenų funkcijas. Šiuo metu įrodyta, kad jų būtinai reikia vaikams. Nenaudokite transriebiųjų rūgčių esančių pusfabrikačiuose, kepiniuose (taip pat sausainiuose ir pyraguose), margarine, riebalų mišiniuose. Jos ne tik didina blogojo cholesterolio kiekį, bet ir sukelia vėžį.
Skaidulos mažina cholesterolio koncentraciją kraujyje, mažina puvimo procesus žarnyne, aktyvina žarnyno veiklą, gerina virškinimą, maisto judėjimą žarnyne ir pastarojo išsivalymą, detoksikuoja organizmą – padeda toksinams pasišalinti su išmatomis. Klasikinis tokio maisto pavyzdys – duona su grūdais, duona su sėlenomis, labai rupių miltų duona, duona su džiovintais vaisiais, duona su saulėgrąžomis, su moliūgų sėklomis, su sezamo sėklomis, o taip pat kviečių ar kitokių javų grūdų sėlenos. Skaidulos taip pat apsaugo nuo žarnyno vėžio. Venkite kofeino turinčių gėrimų, nes jie didina oksidacinį stresą ir sendina jus, be to, be reikalo dirgina nervų sistemą.
Funkciniam arba ypatingam maistui, turinčiam reikšmingų sveikatą ar organizmo funkcijas apsaugančių bei stiprinančių savybių, priskiriami produktai, turintys dideles gerai subalansuotų sveikatą stiprinančių medžiagų (antioksidantų, skaidulų, vitaminų, mineralų, nesočiųjų riebalų rūgščių, omega-3 riebalų rūgščių, gama linoleno rūgšties, būtinųjų aminorūgščių ar kitų gydomųjų maistingųjų medžiagų, dalis iš jų dar neidentifikuota) koncentracijas. Produktų, priskiriamų funkciniam maistui, sveikatą stiprinančios ir gydomosios savybės yra įrodytos moksliniais tyrimais. Yra ir daugiau labai populiarių užsienyje senėjimo prevencijai taikomų specifinių vaisių ar augalų, tačiau kol kas Lietuvoje jais neprekiaujama.
Manoma, kad kiekvienas iš ypatingo maisto produktų pasižymi bent keliomis iš šių savybių:
· Reguliuoja medžiagų apykaitą
· Mažina širdies ir kraujagyslių ligų riziką
· Mažina vėžio riziką
· Mažina uždegimo procesus
· Mažina cholesterolio kiekį kraujyje
· Reguliuoja kraujo spaudimą
· Gerina virškinimo ir maisto pasisavinimo procesus
· Turi antitoksinį veikimą
· Gerina hormoninę pusiausvyrą
· Gerina imunitetą.
Maisto produktas : Optimali vienkartinė dozė ir vartojimo būdas
Česnakas : 1–2 skiltelės. Termiškai neapdorotas
Svogūnas : ¼–1/2 nedidelio svogūno galvutės arba keli svogūno laiškai. Termiškai neapdoroti
Brokoliai : 3–5 smulkios kekės. Garinti vandens garuose arba termiškai neapdoroti
Alyvuogės : 5–8, konservuotos
Pomidorai : 1–4, priklauso nuo dydžio. Termiškai nepadoroti arba pomidorų pasta (kečupas) be konservantų
Špinatai : Puodukas. Troškinti, garinti arba termiškai neapdoroti
Kviečių želmenys : Valgomasis šaukštas žalių želmenų arba 10 ml išspaustų sulčių
Rauginti kopūstai : Puodukas (galima su 1–2 arbatiniais šaukšteliais sėmenų ar kito sveiko aliejaus)
Alyvuogių aliejus, pirmo spaudimo : Valgomasis šaukštas. Negali būti naudojamas kepant
Medus : Arbatinis šaukštelis
Arbata : Apie 3 puodukus per dieną. Nors dažniausiai kalbama apie žaliąją arbatą, balta arbata kai kurių specialistų vertinama dar geriau, taip pat teigiamų savybių turi ir juodoji arbata.
Raudonasis vynas : Iki 125 ml moterims ir iki 250 ml vyrams. Panašią naudą turėtų duoti ir vynuogių sultys, tačiau jos turi daug cukraus.
Ananasas : ¼ ananaso. Termiškai neapdoroto.
Morkos : Paruoštos visais būdais, taip pat ir sultys (kad geriau pasisavintų, patartina įpilti arbatinį šaukštelį aliejaus)
Uogos : Mėlynės, spanguolės. ½–1 stiklinė
Granatai : Vienas granatas arba jo sultys
Riešutai : 5–10, geriau skirtingų rūšių: anakardžiai, migdolai, lazdynų, braziliniai
Liesi, gyvi, rauginto pieno produktai (jeigu nėra jautrumo laktozei) : Raugintos pasukos, jogurtai su gyvomis bifido-, lakto-, caseibakterijomis
Aštrieji pipirai : Labai mažai, priklauso nuo toleravimo. Galima apdoroti termiškai
Riebi žuvis : Lašiša, upėtakis, skumbrė, ančiuviai. Nesirinkti didelių žuvų, nes jos sukaupia daugiausiai sunkiųjų metalų ir kitų toksinų. Geriau valgyti natūraliomis sąlygomis užaugusias žuvis. Sveikiausias paruošimo būdas – garinimas vandens garuose.
Kitame žurnalo „Sveikas žmogus numeryje“ – apie optimalų fizinį aktyvumą, specialius priešlaikinį senėjimą stabdančius fizinius pratimus ir kūno rengybą (tikslingą kūno proporcijų formavimą).
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauSkausmingą raumenų įsitempimą, vadinamąjį raumenų mėšlungį, ko gero, jautėte kiekvienas. Mėšlungis - tai nevalingas raumenų, dažniausiai šlaunų, blauzdų ar pėdų raumenų, susitraukimas. Tai ne tik nemaloni būsena, ypač jei ji kartojasi dažnai, bet ir ženklas, kad organizme kažkas sutriko....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauNuo rugpjūčio pabaigos iki spalio vidurio akį traukia krūmokšniai žaliomis šakelėmis, kurios lyg karoliukais nusagstytos smulkiomis oranžinėmis uogelėmis. Tai – šaltalankiai. Apie šiuos unikalius vaisius ir jų naudą sveikatai pasakoja Lietuvos šaltalankių augintojų asociacijos prezidentė Daiva Kvedaraitė ir ilgametis šaltalankių produktų kūrėjas, augintojas ir tyrinėtojas Evaldas Geištoraitis....
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę