Apsilankę dietologo kabinete, būtinai išgirsite klausimą – ar dažnai būna taip, kad jaučiatės persivalgęs? „Klausimą apie persivalgymą užduodu norėdama sužinoti žmogaus santykį su maistu, išsiaiškinti, ar jam pasireiškia vadinamoji priklausomybė nuo maisto. Pastebėjau, kad dažniausiai persivalgymo jausmą žmonės patiria, kai būna ilgesnį laiko tarpą nevalgę“, – sako Edita Gavelienė, „Dietos sistema“ gydytoja dietologė.
Tie, kurie valgo tik kartą per dieną, taip pat dažniausiai jaučia persivalgymą. Klaidinga manoma, kad dėl tokių pojūčių kaltas spėjęs„susitraukti“ skrandis. Dietologė E. Gavelienė sako, kad skrandis nemoka susitraukti ar plėstis. „Skrandis reaguoja į suvalgyto maisto kiekį savo receptoriais, kurie yra viduje. Tų receptorių jautrumą mes galime sumažinti ar padidinti. Ir, jeigu nuolat yra gausiau valgoma, tai tie receptoriai, esantys skrandyje, „perdirginami“ ir pripranta prie didesnio maisto kiekio. Ir nebereaguoja į mažesnį. Kai maisto kiekis sumažinamas ir nuolat valgoma mažiau, receptorių jautrumas grįžta, ir tuomet atsiranda pojūtis, kad reikia mažiau maisto“, – aiškino dietologė.
Skrandžio talpa yra nuo 300 iki 500 mililitrų. Skrandis gali priimti ir didesnius maisto kiekius, bet visuomet pradžioje jausite nemalonius pojūčius. „Žmonėms, kurie turi antsvorio ar yra valgymo sutrikimų, visuomet rekomenduojamas valgymo režimas. Kodėl? Organizmas turi gauti maistą porcijomis. O porcijos dydis yra nulemtas skrandžio talpos. Jeigu laikomasi tokių dydžių, persivalgymo pojūtis neturėtų kamuoti“, – įsitikinusi gydytoja.
Persivalgymas, medikų požiūriu, nėra „mirtinas“ dalykas, tiesiog nemaloni būsena. Pasak dietologės, persivalgymo dažnumas byloja apie beprasidedantį mitybos sutrikimą. Be to, dažnai persivalgant ir nekeičiant gyvenimo būdo, ilgainiui ima didėti svoris.
Pirmiausia, siūloma ne valgyti, o ragauti. Bendraukite su artimaisiais, eikite pasivaikščioti ir į lėkštę dėkite nedideles porcijas maisto. Taip pat galima rinktis lengvesnius patiekalus, ne tokius kaloringus, lengvai virškinamus.
Viena dažniausių persivalgymo priežasčių – tradicinis lietuviškas maistas. „Didžioji dauguma patiekalų ruošiama kepant, naudojant daug aliejaus. Tai yra skanu, tačiau toks maistas labai apsunkina skrandį“, – sakė gydytoja.
Dar viena daroma klaida – nevalgoma visą dieną, o prisėdus vienu kartu suvalgoma labai daug. Švenčių dieną reikia maitintis įprastai. Galų gale prie stalo teks sėdėti kelias valandas, tad geriau tą laiką pratęsti nejaučiant didelių skrandžio skausmų.
„Pajutus, kad skrandis jau pilnas, galima tiesiog ramiai pasėdėti ir palaukti, kol maistas apsivirškins. Jeigu pojūčiai itin nemalonūs, galima pasitelkti virškinimo fermentus“, – sakė gydytoja dietologė.
· Sunkumo pojūtis skrandyje
· Apėmęs vangumas
· Šleikštulys ir net pykinimas
· Skausmas skrandžio srityje
Medikai rekomenduoja nepersivalgyti, tačiau, jeigu tai jau įvyko, žinoma, geriau pasitelkti medikamentus nei jausti kankinančius pojūčius. Tačiau svarbu pasirinkti veiksmingą preparatą.
• Virškinimo fermentų (lipazės, amilazės ir proteazės) „įpakavimas“ į labai mažo (1–1,2 mm) skersmens granules, vadinamas minimikrosferomis. Tai nulemia tolygų fermentų susimaišymą su maisto turiniu bei tolygų patekimą į dvylikapirštę žarną.
• Minimikrosferų padengimas specialiu apvalkalėliu, kuris visiškai apsaugo nuo skrandžio rūgščių poveikio.
• Greitas fermentų atsipalaidavimas patekus į tinkamą terpę (dvylikapirštėje žarnoje).
Pavyzdžiui, Kreono kapsulėje visi virškinimo fermentai yra inkapsuliuoti minimikrosferose. Nuryta želatininė vaisto kapsulė ištirpsta per 1–2 minutes, ir iš jos išsilaisvina daugybė smulkių (1,0–1,2 mm diametro), skrandžio rūgščiai atspariu apvalkalėliu padengtų minimikrosferų, kurios tolygiai susimaišo su skrandžio turiniu. Maisto košelei patekus į dvylikapirštę žarną, ištirpsta šių mažų dalelių apvalkalėlis, ir tik čia atsipalaidavę virškinimo fermentai pradeda optimaliai efektyviai veikti. Svarbu ir tai, kad šiam preparatui būdingas labai greitas fermentų atsipalaidavimo gradientas: esant pH 5,5, net 90 proc. preparate esančių fermentų išsiskiria po 45 min. Šiai vaisto savybei neprilygsta joks kitas šiuolaikinis kasos fermentinis preparatas.
Vienas iš nesudėtingų būdų išvengti nemalonių persivalgymo pojūčių – rinktis lengvesnius, nesunkiai virškinamus ir nekaloringus patiekalus. Jeigu švenčių stalą ruošiate patys ar į svečius traukiate su kokiu savo firminiu patiekalu – išbandykite vegetarišką virtuvę. Ji gali būti labai skani ir galėsite suvalgyti didesnius kiekius maisto, neapsunkindami virškinamosios sistemos. Štai keletas nesudėtingų patiekalų.
Reikės: raudonųjų svogūnų, cukinijų, žiedinių kopūstų, pomidorų, tarkuoto sūrio, alyvuogių aliejaus, citrinos, druskos, pipirų ir jūsų mėgstamų prieskonių.
Į keptuvę iš pradžių sudėkite žiedinius kopūstus, paskrudinkite, tada sudėkite smulkiai pjaustytus svogūnus ir kubeliais pjaustytas cukinijas. Kai daržovės išleis skystį, sudėkite pomidorus ir berkite druskos, pipirų ir prieskonių. Pakepkite nuėmę dangtį ir tada užberkite sūrio. Uždenkite keptuvę, kad jis išsilydytų.
4 porcijose bus apie 350 kalorijų ir 15 g riebalų.
Reikės: kiniškų ryžių makaronų, džiovintų grybų, česnakų, svogūnų laiškų, paprikos, aitrių prieskonių, sojų padažo, aliejaus, citrinų sulčių.
Džiovintus grybus pamirkykite, kol suminkštės. Išvirkite makaronus. Į keptuvę įpilkite aliejaus, sudėkite smulkiai pjaustytus česnakus, paprikas, svogūnų laiškus ir išmirkytus grybus. Supilkite sojų padažą, citrinų sultis ir šiek tiek vandens. Gautu mišiniu apipilkite makaronus ir pabarstykite prieskoniais.
4 porcijose bus apie 190 kalorijų ir 10 g riebalų.
Reikės: šparaginių pupelių, baltų mažų konservuotų pupelių, raudonų didelių konservuotų pupelių, šviežių grybų, morkų, didelės bulvės, česnako, alyvuogių aliejaus, daržovių sultinio, prieskonių.
Įkaitinkite aliejų ir kepkite grybus, morkas, bulves ir šparagines pupeles. Kai viskas suminkštės, įdėkite česnakus, supilkite daržovių sultinį, sudėkite prieskonius. Patroškinkite ant mažos ugnies dešimt minučių. Tada įmaišykite pupeles ir dar patroškinkite kelias minutes.
4 porcijose bus apie 460 kalorijų ir 15 g riebalų.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauSkausmingą raumenų įsitempimą, vadinamąjį raumenų mėšlungį, ko gero, jautėte kiekvienas. Mėšlungis - tai nevalingas raumenų, dažniausiai šlaunų, blauzdų ar pėdų raumenų, susitraukimas. Tai ne tik nemaloni būsena, ypač jei ji kartojasi dažnai, bet ir ženklas, kad organizme kažkas sutriko....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauNuo rugpjūčio pabaigos iki spalio vidurio akį traukia krūmokšniai žaliomis šakelėmis, kurios lyg karoliukais nusagstytos smulkiomis oranžinėmis uogelėmis. Tai – šaltalankiai. Apie šiuos unikalius vaisius ir jų naudą sveikatai pasakoja Lietuvos šaltalankių augintojų asociacijos prezidentė Daiva Kvedaraitė ir ilgametis šaltalankių produktų kūrėjas, augintojas ir tyrinėtojas Evaldas Geištoraitis....
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę