){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Petražolių, kurios naudojamos gaminamiems patiekalams pagardinti, sudėtyje yra kvapiųjų aliejų. Aliejaus (paprasto ir eterinio) daugiausia yra sėklose, o šaknyse ir lapuose – vitamino C, A ir mineralinių medžiagų. Petražolės turi ir gydomųjų savybių. Jos žadina apetitą, gerina virškinimą. Iš susmulkintų petražolių sėklų daromas nuoviras, kuris vartojamas kaip šlapimo išsiskyrimą skatinanti priemonė sergant vandene, inkstų bei šlapimo pūslės akmenlige. Sėklų nuoviras vartojamas kaip prakaitavimą skatinantis vaistas. Stiprus petražolių šaknų nuoviras, pridėjus į jį citrinos sulčių, vartojamas šlakuotai ir pigmentuotai veido odai balinti. Juo veidas suvilgomas ryte ir vakare. Odą balina ir šviežių petražolių sultys. Švieži petražolių lapai arba sultyse suvilgyti vatos gabalėliai dedami ant uodų ir bičių įgeltų vietų niežuliui ir patinimui sumažinti.
Labiausiai lietuvių vertinama daržovė – bulvė taip pat pasižymi gydomosiomis savybėmis. Liaudies medicinoje tarkuotų žalių bulvių sulčių kompresai buvo dedami ant nudegimų, nuospaudų. Sausą veido odą gaivina bulvių kaukė. Jai pasigaminti reikia: tarkuotos žalios bulvės, šaukštelio grietinėlės, keleto lašų alyvuogių aliejaus ir pusės šaukštelio ženšenio. Viskas gerai sumaišoma ir gauta košele tepamas veidas. Po 20 minučių kaukė nuplaunama. Ant pabrinkusių vokų galite dėti tokią kaukę: šaukštelis šviežių tarkuotų bulvių, šaukštelis kvietinių miltų ir du šaukšteliai pieno. Nužvarbusiai odai tinka tokia kaukė: 2–3 šaukštai susmulkintų žolių (ramunėlių, žaliosios arbatos) gerai ištrinama su bulvių sultimis, truputį pašildoma ant ugnies ir tepamas veidas. Po 15–20 min. nuplaunama šiltu, po to šaltu ramunėlių ar žaliosios arbatos nuoviru.
Morkos skatina epitelio regeneraciją, aktyvina angliavandenių apykaitą organizme. Jos atgaivina, švelnina odą, palaiko jos elastingumą, jos ypač tinka pavargusiai, pradedančiai raukšlėtis odai. Kelis kartus per savaitę galima pasidaryti maitinamąsias morkų kaukes. Sutarkuokite dvi gerai nuplautas vidutinio dydžio morkas. Košelę sumaišykite su kiaušinio tryniu ir storu sluoksniu tepkite ant veido, palaikykite 20 min. ir nuplaukite. Labai sausai veido odai tinka tarkuotų morkų kaukė su alyvuogių aliejumi.
Liaudies medicinoje paplitusi labai paprasta juodųjų ridikų mikstūra: išgremžiamas didelio ridiko vidus, į ertmę pridedama medaus arba cukraus ir susidariusios sultys geriamos (0,5–1,5 stiklinės per dieną). Juodojo ridiko sulčių, praskiestų vandeniu, geriant 30–40 min. prieš valgį, skatinamas tulžies išsiskyrimas. Ridiko sultys, įtrintos į galvos odą, stiprina plaukų šaknis, skatina jų augimą.
Romėnai prie virtuvės lubų kabindavo šviežių svogūnų, kad nesiveistų musės. Kiekvienas romėnas kasdien valgydavo tam tikrą kiekį svogūnų, o, kad nesijaustų nemalonaus kvapo, suvalgydavo graikinių riešutų arba pakramtydavo petražolių lapų. Svogūnų žiedais puošdavosi mūšiuose pasižymėję dalyviai. Tuo metu, norėdami žmogų pagirti bei išaukštinti, jį lygindavo su svogūnu. Viduramžiais svogūnais gydydavo nušalusias vietas, svogūnų sultis su medumi gerdavo nuo kosulio. Liaudies medicinoje svogūnai vartojami kaip šlapimo išsiskyrimą skatinanti priemonė. Sergantiesiems viršutinių kvėpavimo takų uždegimu duodama uostyti nulupto svogūno. Svogūnų košele arba sultimis įtrinama galvos oda, norint sustiprinti plaukus, skatinti jų augimą.
Apie česnakų vartojimą maistui byloja ant Cheopso piramidės esantis užrašas, kad jais buvo maitinami vergai, statantys piramidę. Česnakuose gausu fitoncidų, kurie pasižymi bakterijas naikinančiomis savybėmis, ir lygiavertės daržovės savo medicininėmis savybėmis nėra. Jau gilioje senovėje česnakus žmonės vartodavo sumažėjus apetitui, virškinimui gerinti, esant pilvo skausmams. Šiuolaikinėje medicinoje česnakai dažnai vartojami apetitui, virškinimui gerinti, nes didina virškinimo fermentų ir tulžies išsiskyrimą, didina atsparumą įvairioms ligoms. Manoma, kad česnakai išplečia periferines kraujagysles, stiprina širdies susitraukimus ir lėtina širdies ritmą. Galvos plaukų šaknis stiprina ir pleiskanas mažina česnako tinktūra. Jai pasigaminti imama 1 dalis šviežių česnako skiltelių ir 3 dalys 70 proc. spirito. Užpilas palaikomas 7–8 dienas šiltoje vietoje, po to perkošiama ir tokiu tirpalu įtrinama galvos oda. Neišmeskite sudžiūvusių česnakų ir jų lukštų. Iš jų galima pasigaminti užpilą obelims, slyvoms, rožėms purkšti nuo amarų ar voratinklinių erkučių. Dešimčiai litrų vandens reikės 100g susmulkintų česnakų.
Medicinos tėvas Hipokratas teigė, kad porai, be maistinės vertės, turi ir gydomųjų savybių. Juose yra daug geležies, fosforo, sieros, ypač kalio. Jie nekaloringi. Virti porai skatina virškinimą, o jų nuoviras skatina šlapimo išsiskyrimą, lengvina atsikosėjimą. Buvo sakoma, kad žmogus vartojantis daug porų, atjaunėja.
Jaunos daržovės turi daugiausiai vitaminų ir mineralinių medžiagų. Todėl, norėdami geresnio ir greitesnio rezultato, gamindami kaukes stenkitės pasirinkti tinkamas sudedamąsias jų dalis.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauSkausmingą raumenų įsitempimą, vadinamąjį raumenų mėšlungį, ko gero, jautėte kiekvienas. Mėšlungis - tai nevalingas raumenų, dažniausiai šlaunų, blauzdų ar pėdų raumenų, susitraukimas. Tai ne tik nemaloni būsena, ypač jei ji kartojasi dažnai, bet ir ženklas, kad organizme kažkas sutriko....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauNuo rugpjūčio pabaigos iki spalio vidurio akį traukia krūmokšniai žaliomis šakelėmis, kurios lyg karoliukais nusagstytos smulkiomis oranžinėmis uogelėmis. Tai – šaltalankiai. Apie šiuos unikalius vaisius ir jų naudą sveikatai pasakoja Lietuvos šaltalankių augintojų asociacijos prezidentė Daiva Kvedaraitė ir ilgametis šaltalankių produktų kūrėjas, augintojas ir tyrinėtojas Evaldas Geištoraitis....
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Apskritai,straipsnį vertinčiau kaip ”lengva ranka parašytą pamokymą iš ciklo ”Močiutės patarimai”.
Antra vertus,jokiu būdu negalima sakyti,kad visi senolių patarimai apie sveikatą yra nieko verti.Bet straipsnį parengusi autorė nepristatė savęs pilnai,t.y. neparašė kas ji tokia(turiu omeny jos profesiją):gydytoja,farmacininkė,žurnalistė ar kt.Jeigu ji tą straipsnį parengė,vadinasi,naudojosi kažkokiais šaltiniais,kuriuos privalėjo nurodyti,bent jau iš pagarbos autoriams.Dabar gi-plagiatu pavadinti būtų per griežta,nes tikrieji autoriai nenurodyti.Pavadinčiau tai nevykusiu ”mokykliniu nusirašinėjimu nuo klasioko”.
Šiaip jau,straipsnio tema yra labai rimta,todėl esu tvirtai įsitikinęs,kad tokius straipsnius prieš skelbiant juos viešoje erdvėje,kaip dabar sakoma,privalo redaguoti rimtas šios srities specialistas profesionalas.
Gydydamas-nepakenk.
Ar taip?