Maisto priedas – medžiaga, kuri nėra vartojama kaip atskiras maisto produktas ir kaip tipinė maisto produktų sudedamoji dalis, neatsižvelgiant į tai, ar ji turi mitybinę vertę, ar jos neturi, ir kuri, sąmoningai įdėta į maisto produktus dėl technologinių tikslų (gamybos, perdirbimo, apdorojimo, pakavimo, gabenimo ar laikymo), pati ar jos dariniai tampa tokių maisto produktų sudedamąja dalimi.
Maisto priedai, esantys maisto produkte, privalo būti pažymėti etiketėje. Jie turi būti nurodyti grupiniu pavadinimu (pagal atliekamą funkciją, pvz., dažiklis, konservantas ir pan.) ir tarptautiniu E numeriu arba grupiniu pavadinimu ir maisto priedo cheminiu pavadinimu (pavyzdžiui: dažiklis E100 arba dažiklis kurkuminas). Kai maisto priedas leidžiamas vartoti Europos Sąjungoje, jam suteikiamas E numeris. E numeris gali būti rašomas vietoje maisto priedo cheminio pavadinimo.
Maisto priedai gali būti skirstomi į saldiklius, dažiklius, konservantus, antioksidatorius, emulsiklius, tirštiklius, stingdiklius, stabilizatorius, aromato ir skonio stipriklius ir kt. (Lietuvoje leidžiamų vartoti maisto priedų sąraše įrašyta virš trijų šimtų maisto priedų). Kiekvienas iš šių priedų atlieka tam tikrą funkciją, pvz., saldikliai vartojami norint suteikti maisto produktams saldų skonį; dažikliai suteikia produktui spalvą ar ją atgaivina; konservantai pailgina maisto produktų vartojimo trukmę, apsaugo nuo mikroorganizmų sukeliamo gedimo.
Aišku, natūralų produktą, kurio sudėtyje nėra sintetinių ar cheminių darinių, vartoti yra sveikiausia. Pirkėjas gali pats rinktis, kokį vartoti, – su maisto priedais ar be jų.
Tačiau, nors kai kurie maisto priedai ir yra sintetiniai, jų leistina vartojimo norma tikrai neturi jokio poveikio sveikatai. Yra nustatyta žmogaus leistina paros suvartojimo dozė (LPD, išreiškiama mg/kg žmogaus kūno masės), kuri rodo, kokį maisto priedo kiekį žmogus gali suvartoti per parą visą savo gyvenimą, nesukeldamas jokio pavojaus sveikatai. Remiantis juo, nustatomi nekenksmingi maisto priedų vartojimo kiekiai maisto produktuose. Reiktų nepamiršti ir to, jog be maisto priedų neturėtume ir taip mums visiems įprastų ir mėgstamų produktų – šokolado, majonezo ir daugelio kitų.
Be to, ne visi maisto priedai yra sintetiniai. Pavyzdžiui, saldikliai E420, E421, E965-E967 (vadinami polioliais) gaunami iš natūralių medžiagų. (Pvz., manitolis E421 gaunamas iš gliukozės ir fruktozės mišinio katalizinio hidrinimo būdu; maltitolio sirupas E965 gaminamas iš gliukozės-maltozės sirupo).
Polioliai gali būti vartojami pagal „quantum satis“ principą, t.y. tiek, kiek reikia. Jų kiekis nereglamentuojamas. Iš šios saldiklių grupės dažniausiai vartojamas sorbitolis E420 (pvz., konditerijos kepiniuose). Pirkėjams, pasirinkusiems produktą, kuriame yra šio priedo, vertėtų žinoti, jog visiems polioliams yra būdinga savybė – nuo didelio jų kiekio laisvėja viduriai. Todėl produktų, kurių sudėtyje yra daugiau kaip 10 procentų šių medžiagų, etiketėse turi būti nurodyta: „Vartojimas dideliais kiekiais gali laisvinti vidurius”.
Prieš leidžiant vartoti naują maisto priedą, jį turi išbandyti ir įvertinti tarptautiniai nepriklausomi ekspertai. Vartoti leidžiama tik tuos maisto priedus, kai po bandymų su gyvūnais yra pripažinta, kad jie nekenksmingi. Maisto priedai yra įvertinami iš naujo, kai tik atsiranda duomenų apie toksiškumą. Atliekant įvairius bandymus nustatoma, kokia dozė konkretaus maisto priedo nepadaro esminio poveikio bandomiesiems gyvūnams po ganėtinai ilgo periodo. Nenustačius jokio neigiamo poveikio, daroma išvada, kad tiriama medžiaga nekenksminga. Šie rezultatai naudojami apskaičiuojant minėtąją žmogaus leistiną paros suvartojimo dozę. Remiantis ja, nustatomi nekenksmingi maisto priedų vartojimo kiekiai maisto produktuose.
Taip pat atsižvelgiama į rekomendacijas, nurodytas Pasaulinės sveikatos organizacijos, Maisto kodekso komisijos ar Jungtinio maisto priedų ekspertų komiteto dokumentuose.
Svarbiausia taisyklė – maisto priedai turi būti nekenksmingi vartotojų sveikatai. Taip pat draudžiama vartoti maisto priedus nekokybiškai žaliavai ar gatavam produktui maskuoti. Jeigu, atlikus tyrimus, paaiškėja, jog vienas ar kitas maisto priedas turi kokį nors šalutinį poveikį žmogaus sveikatai, jį iškart uždraudžiama vartoti
Maisto priedai, kuriuos vartoti draudžiama, nes jų nėra leidžiamų vartoti maisto priedų sąraše: E103, E105, E111, E121, E125, E126, E130, E152, E181.
Gal ir natūralesni. Tačiau aklai pasitikėti „kaimo bubutėmis“ irgi nedertėtų. Nes, bėgdami nuo vilko, galite užšokti ant meškos. Mat nuo seno Lietuvos kaime gaminant rūkytus gaminius ar faršą naudojama nitritinė druska (natrio arba kalio nitrito druska, sumaišyta su valgomąja druska). Šis mišinys pailgina gaminio vartojimo laiką, palaiko raudoną mėsos spalvą. Neviršijant leidžiamo kiekio, tokį mišinį vartoti leidžiama tik maisto tvarkymo įmonėms. O namuose natrio nitritą (dar žinomą kaip salietra) dėl galimo perdozavimo vartoti draudžiama. Įrodyta, jog, patekęs į žmogaus organizmą, didelis nitritų kiekis (didesnis negu leidžiama pagal higienos normą) sutrikdo galvos smegenų biosroves, pažeidžia endokrininių organų veiklą, daugelio fermentų aktyvumą. Nitritai organizme jungiasi su kraujo baltymu hemoglobinu ir sudaro methemoglobiną, kuris negali pernešti į audinius reikiamo deguonies kiekio, todėl organizme vystosi deguonies badas (kraujyje methemoglobino norma yra iki 1,5 proc. Kai jo koncentracija didesnė kaip 10 proc., žmogaus organizme vystosi klinikiniai apsinuodijimo požymiai: pykinimas, vėmimas, viduriavimas, silpnumas, galvos skausmai, kt.).
Kaip minėjau anksčiau, jeigu neviršijama leistina norma, maisto priedai jokio šalutinio poveikio ar ligų nesukelia.
Daug kas mano, jog maisto priedai gali sukelti alergijas. Tačiau po atliktų tyrimų paaiškėjo, jog kuriam nors maisto priedui alergiškas gali būti mažiau nei vienas žmogus iš tūkstančio.
Daug daugiau žmonių yra jautrūs tradiciniams maisto produktams ar namų dulkėms. Nustatyti maisto priedus kaip maisto alergiją sukeliančius veiksnius labai sunku, nes maisto priedai patenka į organizmą su maisto baltymais, teršalų likučiais, vitaminais, kurie patys gali būti alergijų priežastis.
Perkant maisto produktus visada reikėtų atidžiai perskaityti etiketėje esančią informaciją. Nors leidžiamomis koncentracijomis vartojami maisto priedai jokio neigiamo poveikio sveikatai nedaro, tačiau visada sveikiau vartoti kuo natūralesnius ir šviežesnius maisto produktus. Pavyzdžiui, perkant gėrimą geriau rinktis tą, kurio sudėtyje yra ne dirbtiniai saldikliai, o cukrus, ne sintetiniai dažai ir kvapiosios medžiagos, o sultys.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauSkausmingą raumenų įsitempimą, vadinamąjį raumenų mėšlungį, ko gero, jautėte kiekvienas. Mėšlungis - tai nevalingas raumenų, dažniausiai šlaunų, blauzdų ar pėdų raumenų, susitraukimas. Tai ne tik nemaloni būsena, ypač jei ji kartojasi dažnai, bet ir ženklas, kad organizme kažkas sutriko....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauNuo rugpjūčio pabaigos iki spalio vidurio akį traukia krūmokšniai žaliomis šakelėmis, kurios lyg karoliukais nusagstytos smulkiomis oranžinėmis uogelėmis. Tai – šaltalankiai. Apie šiuos unikalius vaisius ir jų naudą sveikatai pasakoja Lietuvos šaltalankių augintojų asociacijos prezidentė Daiva Kvedaraitė ir ilgametis šaltalankių produktų kūrėjas, augintojas ir tyrinėtojas Evaldas Geištoraitis....
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę