){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Tad pats laikas prisiminti žuvų taukus. Jų teigiama įtaka organizmui pasireiškia dėl sudėties, t.y. polinesočiųjų omega 3 riebalų rūgščių. Tai nepakeičiamoji riebalų rūgštis, kurios žmogaus organizmas nesugeba sintezuoti, todėl jos turi būti gaunama su maistu (žuvys, krevetės, linų sėmenų aliejus) ar vartojant specialius papildus.
Optimaliam organizmo funkcionavimui svarbu omega 3 bei omega 6 rūgščių santykis, kuris turėtų būti maždaug 1:1. Kadangi dažniausia maisto racione vyrauja produktai, kurių sudėtyje daug omega 6 rūgščių (t.y. augalinės kilmės: kukurūzų, saulėgražų, sojų ir kt. aliejus), šis santykis tapo atvirkštinis ir siekia net 1:10.
Žuvų taukų tikslinga vartoti tam tikrais gyvenimo periodais:
kūdikiams nuo1 mėn. rachito profilaktikai bei augančio organizmo reikmėms patenkinti (natūralus vitaminų A ir D šaltinis iš menkių kepenų aliejaus); darželinio ir mokyklinio amžiaus vaikams bei paaugliams; nėščiosioms ir žindančioms moterims (žuvų taukų iš žuvų audinių, nes ten riebaluose tirpių vitaminų dozės daug mažesnės, o jų perteklius gali neigiamai paveikti vaisių); žmonėms, sergantiems širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis;
esant sutrikusiai medžiagų apykaitai (pvz. padidėjusiam trigliceridų kiekiui organizme ir kt.); netoleruojantiems žuvų kvapo bei skonio, vegetarams.
Nepamirškite perspėti gydančio gydytojo apie žuvų taukų vartojimą, kad išvengtumėte riebaluose tirpių vitaminų perdozavimo, kuris gali būti pavojingas (vartojant kartu kitų vitaminų). Orientuokitės į anotacijoje nurodomą vitaminų rekomenduojamą paros normą (RPN), kuri išreiškiama procentais.
Žiemos metu, kai trūksta saulės šviesos (vit. D gamybą stimuliuojantis veiksnys), siūloma vartoti menkių kepenų aliejaus (turtingas vit.D), o vasaros metu – žuvų taukų (iš žuvų audinių).
Vakarų šalyse, prieš pradedant vartoti menkių kepenų aliejaus, patariama pasitikrinti vit. D koncentraciją kraujyje. Esant jo trūkumui, pasirenkami žuvų taukai iš menkių kepenų, esant normai – iš žuvų audinių. Neturint galimybės pasitikrinti, rekomenduojama vartoti paskutiniųjų.
Žuvų taukų, parduodamų vaistinėse, yra dviejų rūšių. Vieni gaunami iš menkių kepenų (menkių kepenų aliejus), jie turtingi riebaluose tirpiais vitaminais (A, D), kiti – iš riebių žuvų audinių (žuvų taukai ).
Saugumas
Kokybiškuose žuvų taukuose neturi būti sunkiųjų metalų ir kitų aplinkos teršalų priemaišų (arba labai maži kiekiai, kurie neišmatuojami); jie turi atitikti geros gamybos praktikos standartus, patvirtintus specialių institucijų (Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO), Maisto ir vaistų agentūros ( FDA )ir kt.).
Veiksmingumas
Omega 3 riebalų rūgštys turi sudaryti mažiausiai 50–70 proc. bendros sudėties (pvz. 1000mg kapsulėje – 500–700mg omega 3). Atkreipkite dėmesį į rūgščių EPA ir DHA santykį: jis gali būti 3:1, 3:2, 2:1, 1:1, kartais – 1:1,5.
Išvaizda
Geros kokybės žuvų taukai yra blyškiai geltono atspalvio aliejinis skystis, beveik bekvapis, specifinio švelnaus žuvų skonio, kurį galima pagernti citrinos ar apelsino skiltele, užgeriant sultimis, užpilant salotas. Netinka sąlyčiui su karštais produktais (gėrimais, maistu), jų negalima kaitinti, nes jie nuo to genda.
Kitos sudedamosios dalys
Patartina rinktis be papildomų priedų, tokių kaip sotieji riebalai (cholesterolis) dėl jų neigiamo poveikio širdies ir kraujagyslių sistemai, dirbtinių konservantų, dažiklių, aromatizatorių, saldiklių, kurie gali sukelti alergines reakcijas ir kt. Nedidelis vit. E kiekis apsaugo nuo oksidacijos (veikia kaip konservantas), kartais jo pridedama daugiau. Geriausia, jei skonio pagerinimui naudojami natūralūs priedai, pvz. koncentruotos citrinų sultys. Tokio pavidalo žuvų taukus daug maloniau vartoti, ypač vaikams.
Skystoji forma tiktų žmonėms, turintiems rijimo problemų dėl ligos ar jaučiant diskomfortą ryjant kapsules ar tabletes. Tokia forma yra patogesnė vaikams (ypač mažiems), kurie daug lengviau praryja skysčius. Be to, neretai tokie žuvųtaukai būna labiau koncentruoti, todėl pakanka išgerti tik vieną kartą per dieną, kapsulių dažniausiai reikia kelių. Atidarius buteliuką, jį laikykite šaldytuve.
Kapsulės būtų puiki išeitis žmonėms, netoleruojantiems žuvies kvapo ir skonio.
Daugelyje šaltinių rekomenduojama suvartoti ~ 0,5–1,8 g per dieną (apytikriai 1–2 arb. š. ar 2–4 kaps. per dieną, kūdikiams pradedama nuo 3–5 lašiukų /d, po to ½–1 arb. š.). Konkretesnę dozę nurodo gamintojas. Gydymui (pvz. trigliceridų kiekiui kraujyje mažinti ir kt.) gali būti skiriamos didesnės dozės
Gana reti, dažniausi – virškinamojo trakto: raugėjimas, pilvo pūtimas, pykinimas, viduriavimas, ypač vartojant didesnes dozes (daugiau nei 3 g per dieną). Dėl to rekomenduojama pradėti nuo mažesnių, o vėliai pereiti prie palaikomųjų, kartais pavartoti virškinimo fermentų (lipazė).
Vartojant kartu su antikoaguliantais (aspirinas, varfarinas) yra tikimybė išprovokuoti kraujavimą, ypač vartojant didesnes dozes (>3g/d).
Geros kokybės žuvų taukai negali būti pigūs, kadangi jų gamybos procesui naudojamos pažangios technologijos (molekulinė distiliacija, ultra–išvalymas), parenkama gera žaliava, t.y. atitinkamų rūšių žuvys (sardinės, ančiuviai, skumbrės, t.y mažos žuvys, mintančios planktonu, gyvena trumpai, todėl mažiau savo audiniuose sukaupia įvairių teršalų; laukinės žuvys vertingesnės nei auginamos specialiose fermose dėl jų mitybos ypatumų, svarbi jų gyvenvietė).
Tik aukštos kokybės žuvų taukus galima saugiai vartoti, tuo tarpu pigesni analogai nusileidžia ne tik veiksmingumu, bet gali būti kenksmingi sveikatai dėl padidėjusios juose kenksmingų teršalų bei sunkiųjų metalų koncentracijos, sąlygotų blogos apdorojimo technologijos.
Prieš pradedant vartoti, pasitarkite su savo gydytoju.
Rūpinkitės savo sveikata, gyvenkite sveikai ir nepamirškite žuvų taukų!
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauSkausmingą raumenų įsitempimą, vadinamąjį raumenų mėšlungį, ko gero, jautėte kiekvienas. Mėšlungis - tai nevalingas raumenų, dažniausiai šlaunų, blauzdų ar pėdų raumenų, susitraukimas. Tai ne tik nemaloni būsena, ypač jei ji kartojasi dažnai, bet ir ženklas, kad organizme kažkas sutriko....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauNuo rugpjūčio pabaigos iki spalio vidurio akį traukia krūmokšniai žaliomis šakelėmis, kurios lyg karoliukais nusagstytos smulkiomis oranžinėmis uogelėmis. Tai – šaltalankiai. Apie šiuos unikalius vaisius ir jų naudą sveikatai pasakoja Lietuvos šaltalankių augintojų asociacijos prezidentė Daiva Kvedaraitė ir ilgametis šaltalankių produktų kūrėjas, augintojas ir tyrinėtojas Evaldas Geištoraitis....
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę