){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Arbatos rūšių yra labai įvairių. Arbata skiriasi ne tik pagal tai, iš kokio augalo gaminama, tačiau net ir iš arbatkrūmio lapų gaminama arbata skirstoma pagal lapų fermentacijos (oksidacijos) laipsnį ir laiką. Skiriamos 5 arbatos grupės:
Baltoji arbata. Šiai arbatai gaminti skinami tik pumpurėliai, kurie yra sidabrinio atspalvio (todėl arbata vadinama balta). Pumpurėliai uždengiami nuo saulės šviesos, kad nesiformuotų chlorofilas, tada vytinami natūraliai garuojant drėgmei ir džiovinami. Ši arbata gaminama mažais kiekiais, todėl yra brangesnė už kitas arbatas. Baltoji arbata yra labai šviesi ir švelni.
Žalioji arbata. Lapelių oksidacijos procesas sustabdomas po minimalaus laiko. Ryte skinti lapeliai nevytinami, o jų oksidacija stabdoma kaitinant: naudojant garus arba sausai kepinant karštose keptuvėse. Taip išsaugomos naudingos maistinės medžiagos, vitaminai, mineralai.
Ulongas. Oksidacija sustabdoma stadijoje, esančioje maždaug tarp žalios ir juodos arbatos. Oksidacijos procesas užtrunka 2–3 dienas.
Juodoji arbata. Arbatlapiai visiškai oksiduojami. Oksidacijos procesas užtrunka 2–4 savaites.
Pu-erh. Taip vadinama subrendusi arbatos forma. Arbatlapiai praeina ir antrąjį oksidacijos laipsnį – tai procesas, panašus į komposto ruošimą, labai atidžiai sekant drėgmę ir temperatūrą. Dažnai tokia arbata yra ilgą laiką mirkoma ar net verdama, paskui suspaudžiama į plytelių ar diskų formas.
Pačios populiariausios arbatos – tai žalioji ir juodoji arbata. Jos pasižymi itin didele gydomųjų savybių gausa. Šios arbatos skiriasi savo poveikiu, ir reikėtų pagal situaciją pasirinkti, kurią arbatą gerti.
Seniai yra žinomos juodosios arbatos gydomosios savybės. Arbatžolėse esantys flavonoidai veikia kaip antioksidantai, neutralizuojantys laisvųjų radikalų perteklių, kuris žaloja kūno ląsteles, sukelia širdies ir kraujagyslių bei vėžio ligas, skatina jų vystymąsi. Arbatžolėse esantys flavonoidai tiesiogiai padeda mažinti aterosklerozės plitimą – taigi antioksidantai, kurių esama arbatoje, mažina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Tiriant sergamumo dažnumą tų žmonių, kurie geria arbatą, ir tų, kurie jos negeria, pastebėta, kad žmonėms, išgeriantiems tik vieną puodelį arbatos per dieną, širdies infarkto rizika sumažėja 44 proc.
Nustatyta, kad arbatžolių flavonoidai sumažina ir cholesterolio kiekį: išgeriant per dieną vieną puodelį arbatos, cholesterolio kiekis sumažėja 6 proc., išgeriant du puodelius – 12 proc., išgeriant 3–7 puodelius – 19 proc. (palyginti su žmonėmis, kurie visiškai negeria arbatos).
2–3 puodeliai arbatos per dieną sumažina inkstų akmenligės riziką apie 30 procentų. Be to, arbata pasižymi antibakterinėmis savybėmis. Tačiau su arbata žmogus gauna ir nemažai kofeino, kurio perteklius nėra naudingas, todėl perdozuoti arbatos taip pat nereikėtų. Nepatariama išgerti per dieną daugiau nei 10 puodelių juodosios arbatos. Be to, juodoji arbata mažina geležies pasisavinimą, todėl juodosios arbatos mažiau reikėtų gerti vegetarams, nėščioms moterims, vaikams, taip pat žmonėms, sergantiems mažakraujyste.
Įrodyta, kad žaliojoje arbatoje daugybė vertingų medžiagų:
• katechinai reguliuoja kraujospūdį, mažina vėžinių ligų tikimybę, normalizuoja cholesterolio kiekį kraujyje, naikina bakterijas ir gripo virusus, šalina nemalonų burnos kvapą, lėtina senėjimo procesą;
• kofeinas stimuliuoja, suteikia žvalumo;
• alkaloidai plečia kraujagysles, skatina šlapimo išsiskyrimą, gerina širdies veiklą;
• rauginės medžiagos slopina virškinimo organų jautrumą, gerina jų veiklą;
• taninas naikina kariesą sukeliančias bakterijas;
• fluoras stiprina dantis;
• manganas aktyvina fermentus, stiprina jungiamuosius audinius, kaulus, kremzles;
• vitaminas Bl stiprina nervų ląsteles ir raumenis;
• vitaminas B2 spartina medžiagų apykaitą;
• vitaminas B3 skatina odos ir gleivinės atsinaujinimą;
• vitaminas C stiprina imunitetą;
• flavonoidai reguliuoja riebalų apykaitą, prisijungia laisvuosius radikalus ir taip sulėtina oksidaciją;
• epigalokatechingalatas naikina mikrobus, stiprina širdį, gerina kraujotaką;
• saponinai reguliuoja riebalų apykaitą.
Taigi, geriant žaliąją arbatą, gerokai sumažėja pavojus susirgti navikinėmis ligomis, hipertonija, ateroskleroze, patirti širdies infarktą, insultą. Be to, pagerėja virškinimas, sustiprėja imunitetas. Žalioji arbata netgi laikoma silpnu antibiotiku.
Žaliojoje arbatoje kofeino dar daugiau nei juodojoje, tačiau žaliosios arbatos kofeinas veikia ilgiau ir silpniau. Žalioji arbata nesukelia įtampos, kaip stipri juodoji arbata arba kava, – išgėrus žaliosios arbatos, žmogus tampa žvalesnis, tačiau kartu ir atsipalaidavęs, nesudirgęs. Todėl žalioji arbata tinka ir vaikams. Be to, žalioji arbata padeda sutramdyti vaikų polinkį į saldumynus.
Beje, ši arbata padeda ir nuo pykinimo: žmonėms, sergantiems jūros liga, bei moterims, kurias pykina nėštumo metu, patariama pakramtyti sausų žaliosios arbatos lapelių.
Tačiau ne tik arbatkrūmių lapų arbata pasižymi gydomosiomis savybėmis. Mes visi žinome ramunėlių, liepžiedžių ar aviečių lapų arbatos naudą. Štai dar keletas arbatos rūšių, pasižyminčių gydomosiomis savybėmis.
Raudonoji arbata – tai ankštinio augalo, augančio Pietų Afrikoje, lapeliai. Smulkių, panašių į adatėles lapelių arbata sodriai raudonos spalvos, malonaus skonio, labai kvapni ir gerai malšina troškulį.
Raudonojoje arbatoje nėra kofeino, nedaug tanino, tačiau gausu mineralinių medžiagų. Yra žinoma, kad raudonoji arbata slopina alergiją, todėl rekomenduojama alergiškiems žmonėms. Taip pat raudonoji arbata malšino pilvo skausmus, ypač nervinės kilmės; taip pat tinka, kai ėda rėmuo, kai užkietėja viduriai. Raudonojoje arbatoje daug kalcio, fluoro ir mangano. Tačiau bene labiausiai ši arbata vertinama todėl, kad joje labai daug geležies, ir geležies pasisavinimo netrukdo taninai. Todėl šią arbatą labai rekomenduojama gerti žmonėms, sergantiems mažakraujyste dėl geležies trūkumo.
Matė – tai bugienio lapų arbata. Matė – mums neįprastas, egzotiško skonio, tačiau labai sveikas gėrimas. Matė greitina medžiagų apykaitą, slopina skrandžio jautrumą, apetitą, todėl ji pravarti norintiems suliesėti. Matėje nemažai kofeino, be to, jis jungiasi su rauginėmis medžiagomis, tad veikia organizmą gana ilgai. Todėl matę patariama gerti greitai pavargstantiems, energijos trūkumą jaučiantiems žmonėms. Matė, kaip ir žalioji arbata, ir ramina, ir suteikia energijos. Joje gausu vitamino C, B1 ir B2, fosforo, geležies bei kalcio.
Inkai ir jų palikuonys medicinos srityje kadaise pasiekė stulbinamų rezultatų. Vienas iš jų vartotų augalų – tai lapačio žievė, pasižyminti plačiu veikimo spektru. Lapačio medis kartais dar vadinamas gyvenimo medžiu. Viename kilograme lapačio žievės yra 45 g kalcio, 250 mg geležies ir 180 mg kalio. Lapačio arbata teigiamai veikia sergant anemija, alergija, bronchitu, diabetu ir navikinėmis ligomis. Ši arbata – tai ir puiki natūrali priemonė nuo nemigos.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauSkausmingą raumenų įsitempimą, vadinamąjį raumenų mėšlungį, ko gero, jautėte kiekvienas. Mėšlungis - tai nevalingas raumenų, dažniausiai šlaunų, blauzdų ar pėdų raumenų, susitraukimas. Tai ne tik nemaloni būsena, ypač jei ji kartojasi dažnai, bet ir ženklas, kad organizme kažkas sutriko....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauNuo rugpjūčio pabaigos iki spalio vidurio akį traukia krūmokšniai žaliomis šakelėmis, kurios lyg karoliukais nusagstytos smulkiomis oranžinėmis uogelėmis. Tai – šaltalankiai. Apie šiuos unikalius vaisius ir jų naudą sveikatai pasakoja Lietuvos šaltalankių augintojų asociacijos prezidentė Daiva Kvedaraitė ir ilgametis šaltalankių produktų kūrėjas, augintojas ir tyrinėtojas Evaldas Geištoraitis....
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
sutinku, jog arbata šiek tiek energizuoja, pakelia darbingumą, tačiau, visgi, šiek tiek abejočiau poveikio stiporumu. Savo organizmo energijai, žvalumui palaikyti, bei mieguistumo, vangumo išvengimui, naudoju tokį augalinės kilmės maisto papildą Tonussan, kuris man puikiai padėjo ištverti tamsiojo žiemos periodo sunkumus.. Na, o svarbiausia, kad yra natūralus ir augalinis - negraia skrandžio, nesukelia alergijų ir pan. o ir poveikis kur kas geresnis, nei arbatos, šiuo atveju..
saunuole jums sveikatos ir geru minciu