Bulvė jau seniai tapo tradicine lietuviška daržove, o bulviakasis – kultiniu rudens laikotarpiu. Tad kuo ji naudinga, išskyrus tai, kad be jos nebus cepelinų, plokštainio ar vėdarų?
Bulvėse gausu krakmolo, daržovių baltymo, kalio, vitamino C, taip pat ir mineralų – geležies, kalcio, magnio ir magnio oksido bei fosforo.
Daržovė neutralizuoja organizmo rūgštis, jų sultimis gydomos skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opos. Šviežių bulvių sultys kartais vartojamos hipertenzijai gydyti, taip pat žarnyno mikroflorai atgaivinti.
Jei vargina opos, nuplaukite ir sutarkuokite raudonąsias bulves (nors kitos rūšys taip pat tinka, tačiau raudonosios šiam tikslui tinka geriausiai). Pro marlę išspauskite sultis ir gerkite po pusę puodelio tris kartus per dieną prieš valgį. Bulvių sultys taip pat naudingos kepenims, todėl gali būti vartojamos esant tulžies akmenims ar kitiems tulžies pūslės negalavimams. Taip pat sakoma, kad, užtepus truputį bulvių sulčių ant smilkinių, gali palengvėti galvos skausmas.
Sutarkuotos bulvės daugelį metų buvo naudojamos kaip kompresas skausmams malšinti, o žalių bulvių riekelės palengvina odos uždegimus, nudegimus ar nuožvarbas.
Nedidelius nudegimus, jei oda pažeista nesmarkiai, galima gydyti sutarkuota žalia bulve – dėti ant pažeistos vietos.
Žalios tarkuotos bulvės mišinį su trupučiu alyvų aliejaus galima naudoti esant sausai, supleišėjusiai odai.
„Vienas obuolys per dieną pakeičia gydytoją“, – šimtus kartų girdėta frazė, tačiau ją galima kartoti tol, kol žmonės įsitikins, jog tai tiesa.
Šis vaisius turi begalę naudingų savybių sveikatai, tarp jų ir tai, kad sumažina susirgimo vėžiu bei širdies ligomis riziką. Įvairūs moksliniai tyrimai obuolius vadina „visam kūnui naudinga priemone“.
Obuoliuose esančios naudingosios medžiagos mažina cholesterolio kiekį kraujyje, gerina žarnyno funkcijas, šis vaisius taip pat siejamas su mažesne išeminės širdies ligos, prostatos vėžio, 2 tipo diabeto bei astmos rizika. Tyrimai rodo, kad du obuoliai per dieną ar 60 ml 100 proc. obuolių sulčių sumažina žalingo LDL cholesterolio žalą. Valgydami obuolius, padėsite plaučiams ir sumažinsite tokių kvėpavimo ligų, kaip lėtinė obstrukcinė plaučių liga, riziką, kadangi šiuose vaisiuose yra antioksidantų, mažinančių deguonies žalą organizmui.
Šalia minėtųjų savybių, obuoliai taip pat slopina senėjimo procesus – odos raukšlėjimąsi ar plaukų slinkimą. Ir galiausiai – suvalgę vieną vidutinio dydžio obuolį, gausite daugiau nei 10 proc. dienos vitamino C normos.
Morka – ne mažiau naudingas augalas. Didžiajai daliai skaitytojų morka tikriausiai siejasi su gausybe vitamino A bei puikaus regėjimo garantu, o galbūt ir su vaikystėje gertomis morkų sultimis.
Kas tiesa, tai tiesa – morkos yra puikus antioksidantų junginių bei didžiausias provitamino A karotino šaltinis iš visų daržovių. Šie antioksidantų junginiai padeda apsisaugoti nuo širdies ir kraujagyslių ligų bei vėžio, taip pat gerina regėjimą – ypač naktį. Daržovėje esantis beta karotinas sukuria apsaugą prieš makulos degeneraciją bei senatvinę kataraktą, vėliau galinčią pasibaigti aklumu.
Kitas be galo svarbus požymis, kuriuo pasižymi morkos, yra tai, kad jose esantys karotenoidai (tik viename tarkuotų morkų puodelyje jų yra 250 proc. rekomenduojamos dienos normos) yra naudingi cukraus kiekiui kraujyje reguliuoti, taip pat yra susiję su 20 proc. pomenopauzinio krūties vėžio rizikos sumažėjimu, bei 50 proc. sumažėjusia rizika susirgti šlapimo pūslės, prostatos, gimdos kaklelio, gaubtinės žarnos, gerklų bei stemplės vėžiu.
Tyrimai parodė, kad, valgant vos vieną morką per dieną, tikimybė susirgti plaučių vėžiu sumažėja netgi per pusę!
Taigi tikriausiai perskaičius ir sužinojus, kiek daug galima gauti iš tokių paprastų sodo bei daržo gėrybių, ne vienam darbai kaime palengvės. Mėgaukitės!
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauSkausmingą raumenų įsitempimą, vadinamąjį raumenų mėšlungį, ko gero, jautėte kiekvienas. Mėšlungis - tai nevalingas raumenų, dažniausiai šlaunų, blauzdų ar pėdų raumenų, susitraukimas. Tai ne tik nemaloni būsena, ypač jei ji kartojasi dažnai, bet ir ženklas, kad organizme kažkas sutriko....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauNuo rugpjūčio pabaigos iki spalio vidurio akį traukia krūmokšniai žaliomis šakelėmis, kurios lyg karoliukais nusagstytos smulkiomis oranžinėmis uogelėmis. Tai – šaltalankiai. Apie šiuos unikalius vaisius ir jų naudą sveikatai pasakoja Lietuvos šaltalankių augintojų asociacijos prezidentė Daiva Kvedaraitė ir ilgametis šaltalankių produktų kūrėjas, augintojas ir tyrinėtojas Evaldas Geištoraitis....
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę