Klizma: nenugalėta net laiko

Istorija

Klizmos - ypač senas gydymo metodas. Manoma, kad pirmieji šią procedūrą atliko senovės egiptiečiai. Klizmos minimos Eberso (XIVa.pr.Kr) ir Edvino Smito (1700 m.pr.Kr.) papirusuose. Pasirodo, Egipto faraonai turėjo "išangės globėjus", kurie kasdien darydavo klizmas savo šeimininkams. Klizmas savo veikaluose minėjo Herodotas ir Diodaras, gyvenę antikinės Graikijos laikais. Medicinos tėvas Hipokratas siūlė šį nuostabų gydymo metodą savo pacientams, o senovės Indijoje buvo rašomi traktatai apie klizmų savybes ir jų naudojimo ypatybes. Pirmosios klizmos buvo daromos naudojant storąsias avies ar kiaulės žarnas arba pilvaplėvę su pritvirtintu sidabriniu vamzdeliu. Amerikos indėnai tuo pačiu tikslu naudojo gyvūnų tulžies pūslę, sujungtą su tuščiaviduriu kojos kaulu. Būtų sunku rasti vietą pasaulyje, kur nežinoma klizma. Ji minima net nemirtinguose Aristofano bei Šekspyro kūriniuose. Europoje šis gydymo metodas šlovės apogėjų pasiekė viduramžiais, pirmiausia Prancūzijoje. Metraščiuose rašoma, kad Liudvikui XIV buvo daryta daugiau kaip 20 tūkstančių klizmų ne tik siekiant išvengti ligų, bet ir tikintis išsaugoti jėgas ir jaunystę. Net reanimuojant ligonius buvo patariama daryti tabako dūmų klizmas.
 

Kodėl klizmos naudojamos iki šiol?

Klizma - saugus ir efektyvus metodas norint pašalinti nereikalingas medžiagas iš storosios žarnos. Nurodoma, kad šis gydymo būdas tinka esant vidurių užkietėjimui, viduriavimui, sergant kai kuriomis odos ligomis, alergija, esant galvos skausmui, meteorizmui, parazitinėms žarnų ligoms ir net reguliuojant kūno svorį. Atitinkamos temperatūros ir sudėties klizmos padeda pasišalinti dujoms, slopina žarnų spazmus, palengvina daugelį nugaros skausmų, pašalina iš storžarnės toksinus. Tai vienas iš dažnai taikomų vidurių užkietėjimo gydymo metodų. Ši profilaktikos priemonė taikoma ir gimdymo metu, kai nuo užkrėtimo saugomas naujagimis. Be to, šią procedūrą lengva atlikti. Per dažnai naudojant valomąsias klizmas pakinta normali bakterinė flora ir sutrinka žarnų veikla, dėl to gali imti trūkti organizmui būtinų medžiagų.
 

Klizmos ir liaudies medicina

Palyginti paprastai atliekamos procedūros, sulaukusios neįtikėtino dėmesio tiek karalių rūmuose, tiek ir varguolių lūšnose, liaudis neužmiršo ir šiais laikais. Itin populiarios augalinės kilmės įvairių žolių nuovirų klizmos. Tvirtinama, kad jos padeda pašalinti žarnyno dujas, malšina viduriavimą. Medaus klizma skatina žarnyno peristaltiką, teigiamai veikia antinksčių, kepenų ir tulžies pūslės veiklą. Kavos klizma rekomenduojama norint sustiprinti detoksikacinę kepenų funkciją. Burokėlių nuoviro - itin veiksmingai gydo lėtinius vidurių užkietėjimus, žarnyno disbakteriozę, skatina žarnų peristaltiką. Teigiama, kad šios klizmos poveikis yra itin švelnus, todėl ji tinka ir vaikams. Cukraus klizma rekomenduojama gydant žarnyno polipozę - ji skatina žaizdų ir opų gijimą. Pastebėjus naudingąsias Lactobacillus acidophillus savybes (šių bakterijų yra natūraliuose, termiškai neapdorotuose jogurtuose), siūloma daryti jogurto klizmas. Jos itin naudingos ilgą laiką vartojant antimikrobinių preparatų, kadangi užtikrina normalią žarnyno mikroflorą, išvengiama nemalonių disbakteriozės ar žarnyno kandidozės simptomų.
Įsiminkite: Jei pacientas serga širdies ligomis, klizmų sudėtyje būtinai turi būti druskų, antraip rezorbuotas hipotoninis tirpalas gali sukelti hiponatremiją, ir ligonis gali mirti.
 

Reikalingos priemonės:

Esmarcho indas. Tai stiklinis, plastmasinis ar guminis 1,5-2 l talpos rezervuaras (rekomenduojama įsigyti skaidrų arba viršuje atidaromą rezervuarą, kad galėtumėte matyti, kiek skysčio įleidote į storąją žarną). Prie jo dugno tvirtinama storasienė guminė (vaistinėse galima įsigyti ir pagamintas iš silikono) žarnelė. Rekomenduojama naudoti 1 cm diametro ir 1,5 m ilgio žarnelę, tačiau esant poreikiui, pavyzdžiui, darant klizmą vaikui, žarnelės diametras gali būti mažesnis. Žarnelės gale yra lengvai pakeičiamas antgalis (kai kurie jų turi vieną angą, kiti - keletą angelių. Teigiama, kad pastarieji rečiau užsikemša). Pastaruoju metu gaminami plastmasiniai antgaliai. Juos lengva prižiūrėti, mažesnė tikimybė sužeisti žarnų gleivinę. Šalia antgalio yra kranelis, kuriuo reguliuojamas į žarnyną patenkančio skysčio kiekis. Jei kranelio nėra, jis pakeičiamas paprasčiausiu spaustuku.
 

Klizmų rūšys

Skiriamos valomosios, aliejinės, sifoninės, vaistinės ir maitinamosios klizmos. Be to, šių laikų medicina naudoja ir diagnostines klizmas rentgenologinio tyrimo metu žarnynui užpildyti rentgenokontrastinėmis medžiagomis.
Valomoji klizma. Siūloma esant vidurių užkietėjimui, apsinuodijus maistu, prieš rentgenologinį pilvo ertmės ir dubens organų tyrimą, proktologo apžiūrą, operacijas, gimdymą bei prieš atliekant maitinamųjų ir vaistinių klizmų procedūras. Klizmų tikslas - iš storosios žarnos pašalinti susikaupusias išmatas ir dujas. Valomosios klizmos, kurių pagrindą sudaro vanduo, veikia mechaniškai ir termiškai, skystina storajame žarnyne esančias išmatas, sudirgina žarnų gleivinę, todėl sustiprėja peristaltika, palengvėja išsituštinimas. Pastebėta, kad didesnio tūrio klizmos būna efektyvesnės, jos pradeda veikti jau po 5-10 min. Suaugusiam žmogui rekomenduojama suleisti 1-1,5 l švaraus, šilto (25-35 0C) vandens. Siekiant labiau sudirginti žarnyną, gali būti vartojamas šaltesnis (20-12 0C) vanduo arba ištirpinami 2-3 valgomieji šaukštai glicerino. Vaikams klizmos ruošiamos tik iš virinto vandens, pašildyto iki 28-30 0C, skysčio kiekis priklauso nuo vaiko amžiaus (žr. 1 lentelę). Nepasitarus su specialistu, vaikams daryti klizmos nerekomenduojama. Aiškinama tuo, kad vaiko organizmas greitai pripranta prie klizmų, gali sutrikti įprastinė žarnyno veikla.

Hipertoninė klizma. Suleidžiama 50-100 ml hipertoninio tirpalo (dažniausiai vartojamas 10 proc. natrio chlorido arba 20-30 proc. magnio sulfato tirpalas). Ligoniui rekomenduojama nesituštinti 20-30 min. Šios klizmos netinka esant storosios žarnos uždegimui ar opiniams procesams distaliniame storosios žarnos segmente.
Aliejinė klizma. Jos naudojamos esant sunkiai gydomam lėtiniam vidurių užkietėjimui. Siūloma vartoti augalinius aliejus (saulėgrąžų, alyvų, kanapių) arba vazeliną. Vienai klizmai reikia pašildyti (iki 37-40 0C) 50-100 ml aliejaus. Ypatinga šių klizmų atlikimo technika. Aliejaus suleidžiama švirkštu, sujungtu su kateteriu, kurio 10 cm įkišta į tiesiąją žarną. Aliejus pasiskirsto ant žarnos sienelės ir atpalaiduoja lygiuosius raumenis, todėl tuštintis būna lengviau.
Krakmolo klizma. Naudojamos siekiant nuslopinti žarnų peristaltiką ir kaip minkštinamoji medžiaga sergant ūminiu kolitu.
Sifoninė klizma. Jai prireiks 10-12 l švaraus vandens, 1l talpos piltuvėlio, 1cm diametro ir 1,5 m ilgio guminės žarnelės. Žarnyno valymas vyksta susisiekiančių indų arba sifono principu ir atliekamas 10 ir daugiau kartų, kaskart keičiant vandenį, kol iš žarnyno ištekėjęs vanduo būna skaidrus.
Vaistinės klizmos.Tai klizmos, kurių sudėtyje yra veikliųjų medžiagų, besirezorbuojančių į kraują, tačiau nepatenkančių į kepenis. Be to, veikliosios medžiagos, patekusios į žarnyną ne per skrandį, mažiau suyra, todėl veikia efektyviau. Jei suleisti preparatai nerezorbuojami, poveikis būna tik lokalus. Rekomenduojama naudoti mikroklizmas (tūris iki 100ml), nes geriau rezorbuojasi veikliosios medžiagos. Skystį būtina pašildyti iki 38-40 0C, nes vėsesnė klizma greičiau sukelia defekacijos poreikį ir preparatas pašalinamas iš žarnyno. Jei nepavyko išlaikyti klizmos turinio ir jis pasišalino su išmatomis, klizmą būtina pakartoti. Prieš darant vaistinę klizmą, patartina išvalyti žarnyną. Dažniausiai tokiu būdu į žarną įšvirkščiama migdomųjų, narkotinių ir raminamųjų vaistų. Augalinės kilmės preparatai taip pat gali būti priskiriami šiai klizmų rūšiai. Pavyzdžiui, sergančiam storosios žarnos uždegimu ligoniui gali būti daroma ramunėlių nuoviro klizma.
Maitinamosios klizmos. Tai vienas iš dirbtinio maitinimo būdų. Storajame žarnyne rezorbuojamas skystis, baltymai, aminorūgštys, vitaminai, alkoholis. Dažniausiai tokios klizmos naudojamos siekiant papildyti natrio chlorido kiekį ar skysčių atsargas organizme (maisto medžiagoms papildyti beveik nenaudojamos). Maitinamosioms klizmoms dažniausiai vartojami izotoninis natrio chlorido, 5 proc. gliukozės, aminorūgščių tirpalai. Rekomenduojama klizmos masė - ne didesnė kaip 200 g. Prieš šias klizmas būtina atlikti valomąsias. Jei maitinamosios klizmos daromos vaikams, būtina stebėti, kad tirpalas neatvėstų ir į žarnyną patektų lašais. Kadangi iš storosios žarnos greitai rezorbuojamas alkoholis, šios klizmos gali būti naudojamos toksikologijoje, apsinuodijus metilo alkoholiu.
Klizma, išlikusi tiek amžių ir užkariavusi visą Žemės rutulį, gyvuos dar ne vieną šimtmetį. Ne veltui sakoma - genialu tai, kas paprasta.
Literatūros sarašas - redakcijoje.